Naršymo kelias

Tauragiškių darbas gali būti ir 2,5 kartų efektyvesnis nei švedų
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2012/12/03 16:01:37

Tvarkyti miesto centrą ar gerinti susisiekimą su pramonės rajonu? Kas labiau pagerina verslo aplinką? Kur nukreipti Europos Sąjungos paramos lėšas, kad šių investicijų poveikis regione būtų ilgalaikis? Į šiuos klausimus Tauragės rajono valdžia, verslo atstovai ir ekspertai, lapkričio 29 d. susirinkę į Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inicijuotus debatus „Tauragė 2013 metais: užimtumo ir verslo galimybės“, išsakė skirtingus atsakymus.

    Debatuose dalyvavęs Tauragės rajono meras Pranas Petrošius priminė, kad sovietmečiu buvusi gamybos miestu, Tauragė stipriai nukentėjo prieš du dešimtmečius sugriuvus pramonei. Pasak mero, šiuo metu iniciatyva gaivinti regiono ekonomiką priklauso vietos verslininkams: „Džiaugiuosi, kad Tauragėje yra iniciatyvių žmonių, kurie ėmėsi kurti verslą“, – sakė jis, neslėpdamas, kad pastaruoju metu savivalda sulaukia priekaištų iš verslininkų dėl to, kad su jais per mažai solidarizuojamasi: „Keletą metų verslininkai pagrįstai kelia pramoninių rajonų infrastruktūros gerinimo problemą, kad įmonių darbuotojai galėtų patogiau pasiekti darbo vietą.“ Meras pažymėjo, kad šiuo metu su Europos Sąjungos pagalba tvarkomas Tauragės miesto centras, sprendžiamos nuotekų problemos rajone.

    Tauragės apskrities verslininkų asociacijos vadovas Darius Stankus atkreipė dėmesį, kad Tauragės rajono ir ES ištekliai pirmiausia turėtų būti „įdarbinti“ tam, kad būtų sukurta efektyvi verslo aplinka: „Siūlyčiau planuojant ES paramos projektus orientuotis į kaštų ir naudos analizę, pavyzdžiui, įvertinti, ar projektas padės didinti darbo vietų skaičių ir skatinti investicijas“, – siūlė D. Stankus. Jis kritiškai vertino dabartinę rajono strategiją didžiausią dėmesį skirti miesto viešųjų erdvių sutvarkymui, kuri, jo manymu, nepadeda pritraukti investicijų ir kurti darbo vietų: „Verslas nepradedamas nuo fasado dažymo. Jis pradedamas nuo verslo.“

    D. Stankus, einantis ir „Tauragės industrinio parko“, kuriame sėkmingai gamybos įmones kuria užsienio šalių investuotojai, verslo plėtros direktoriaus pareigas, pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių Tauragės regiono išteklių, kurie gali būti patrauklūs investuotojams ir verslui kurtis, – žmonės. „Mūsų žmonės pasiekia 2,5 karto didesnį efektyvumą negu Švedijos“, – teigė D. Stankus. Buvusios keramikos gamyklos teritorijoje įkurto „Tauragės industrinio parko“ įmonėse sukurta apie 600 darbo vietų, planuojama apyvarta 2012-aisiais metais – apie 120 mln. litų. D. Stankus manymu, rajonui būtina kryptingai formuoti verslo plėtros koncepciją Tauragėje ir ją pristatyti potencialiems investuotojams. Daugelis debatų dalyvių taip pat išsakė nuomonę, kad Tauragės ekonomines problemas padėtų spręsti glaudesnis valdžios ir verslo atstovų darbas.

    „Sprinter tyrimų" prieš debatus atlikta Tauragės rajono gyventojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 gyventojų sieja rajono ekonomikos perspektyvas su gamybos plėtra. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pastebėjo, kad gamybos srityje tauragiškiai turi kur pasitempti. Šiuo metu pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė Tauragės apskrityje sudaro mažiausią dalį bendroje pridėtinės vertės struktūroje, palyginti su kitais regionais, – 22 proc., kai Lietuvos vidurkis – 25 proc. Ekspertė siūlė ekonominius sunkumus nugalėti silpnąsias puses paverčiant stipriosiomis. Pavyzdžiui, potencialūs investuotojai turėtų įvertinti, kad sąlyginai mažas darbo užmokestis regione gali reikšti mažesnius gamybos kaštus, o gana didelis nedarbas – didesnę darbo jėgos pasiūlą.

    V. Šečkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad rajone egzistuoja didelė tolerancija kontrabandai. „Swedbank“ ekspertės teigimu, pirkdami pigesnes kontrabandines prekes, žmonės pakliūna tarsi į užburtą ratą, nes tai smukdo sąžiningą verslą ir užkertą kelią oficialioms pajamoms augti. V. Šečkutės teigimu, tyrimai rodo, kad šešėlinei ekonomikai išaugus 1 proc., oficialios ekonomikos augimas gali sumažėti keletu procentų. Be to, debatų dalyviai pastebėjo, kad Tauragėje veikiantis plataus masto naudotų automobilių prekybos ir remonto verslas taip nėra skaidrus.

    Gyventojų nuomonės apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. gyventojų norėtų geresnių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas kvietė smulkųjį verslą ir besikuriančias įmones naudotis šiam sektoriui skirta ES finansuojama Verslumo skatinimo programa, kurią administruoja kredito unijos. Tauragės kredito unijos atstovo Vytauto Navicko teigimu, ši programa taip pat suteikia galimybę paralelinės ekonomikos verslininkams pradėti legalų verslą. Tauragės apskrityje nuo 2011-ųjų jau išduota dešimt paskolų už 578 tūkst. Lt.

    Neseniai vienerių metų gimtadienį atšventęs „Tauragės radijas“ startavo būtent su Verslumo skatinimo programos parama. Pradžia buvo sėkminga: verslo plane užfiksavusi, kad po vienerių metų planuoja turėti 2,5 darbuotojų, bendrovė praėjus šiam laikui į darbą priima jau dvyliktą darbuotoją. „Tauragės radijo“ dalininkas Valdas Latoža prisipažino, kad šia ES remiama finansų inžinerijos priemone susidomėjo po to, kai jo verslo idėjos finansuoti nepanoro nė vienas iš rajone veikiančių bankų, į kuriuos verslininkas kreipėsi pirmiausiai.

    Kiti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuojami debatai 2013 m. sausio mėn. vyks Panevėžyje.

     

    Duomenys apie Tauragės apskritį msw8 - 576 KB [576 KB]

     

     

    Related Information

    Debatai Tauragėje

    Debatai Tauragėje

    Debato dalyviai: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, . „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

    Debato dalyviai: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, . „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

    Debatų dalyviai: Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Dr. Arūnas Pocius, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos vadovas Darius Stankus, Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė

    Debatų dalyviai: Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Dr. Arūnas Pocius, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos vadovas Darius Stankus, Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė

    Laikraščio "Tauragės kurjeris" vyriausiasis redaktorius

    Laikraščio "Tauragės kurjeris" vyriausiasis redaktorius

    Paskutinį kartą atnaujinta: 04/12/2012  |Į puslapio pradžią