Naršymo kelias

Lietuvių ir kt. kalbos. Viešo kalbėjimo praktika
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

Lietuvių kalbos mokytoja Auksė Petruševičienė, Kauno Martyno Mažvydo vidurinė mokykla.

Lietuvių ir kt. kalbos. Viešo kalbėjimo praktika

Šią idėją įgyvendinau pernai ir likau labai patenkinta rezultatu – mokiniai ne tik įdomia forma praturtėjo žiniomis apie Europos Sąjungą, bet ir praktiškai patobulino sklandaus kalbėjimo įgūdžius, kas ypatingai reikalinga kalbų įskaitų metu. Šiemet būtinai vesiu tokią pamoką.

Tai netradicinė pamoka 11-tos klasės mokiniams, kurią vedė patys mokiniai. Pirmiausiai vienuoliktokai išsirinko pamokos temą: „Europos šalių panašumai, skirtumai ir išskirtinumai“. Tuomet reikėjo išdiskutuoti potemes, susitarti, į ką koncentruoti dėmesį, ką akcentuoti, kokius prioritetus pasirinkti, pristatant šalį. Po diskusijų buvo nutarta, kad pasirinktos šalies pristatymo forma gali būti laisva, bet turi būti įdomi, patraukli, originali, svarbiausiai – išryškinti kiekvienos šalies socialines garantijas, pilietines teises, ekonomines sąlygas ir sąsajas su Lietuva.

Sekantis pasiruošimo pamokai žingsnis buvo pasiskirstymas grupėmis. Jų buvo 6: Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Čekija ir Anglija. Taigi, mokiniai gavo namų darbą ir laiko pasiruošimui – vieną savaitę.

Pagaliau pamoka. Visi puikiai pasiruošę, šiek tiek įsitempę, bet susikaupę pristatė savo parengtus pranešimus. Klausyti ir žiūrėti buvo tikrai labai įdomu: multimedios ekrane vienas po kito keitėsi vaizdai su skirtingų šalių gamta, tautiniais drabužiais, patiekalais; skambėjo sirtakis ir flamenko, Anglijos ir Čekijos himnai; į klasę žvelgė Migelis de Servantesas ir Leonardas da Vinčis, Žiulis Vernas ir Šekspyras. Kai kurios grupės pateikė net pagrindinių žodžių bei sąvokų žodynus. Buvo kalbama apie šalių religijas, papročius, politiką, simboliką, žodžiu, apie viską.

Atidžiai klausydami pranešimų, mokiniai taisė vieni kitų klaidas (tarimo, kirčiavimo, fakto), uždavinėjo klausimus, prašė papildyti, paaiškinti kai kuriuos aspektus, davė draugiškas, bet kritines pastabas. Kai buvo išsiaiškinti visų šalių ypatingumai, prieita prie pagrindinės užduoties – aptarti jų panašumus ir skirtumus, remiantis susitartomis potemėmis. O juk šalys išties skirtingos: monarchija ir respublika, krikščionys ir ortodoksai, turtingi ir vargstantys, laisvamaniai ir konservatoriai, karšti ir santūrūs... Ir visgi visi gyvename po vienu Europos Sąjungos „stogu“, vienuose „namuose“.

Puikiai klausimus kėlę ir diskusijai vadovavę mokiniai pamokos pabaigoje padarė išvadą: nors ir esame tokie skirtingi, privalome mokytis tolerancijos, stengtis pažinti, suprasti vieni kitus ir rūpintis tais, kuriems šiandien socialiai ar ekonomiškai sunkiau, nei kitiems. Juk kas išties pagalbos ranką, kas ištars padrąsinantį žodį, kas palaikys klumpantį, jei ne artimiausieji – tų pačių namų gyventojai, tos pačios šeimos nariai.

Nors pamoka truko ilgiau nei įprasta, ji neprailgo. Visi pasijuto praturtėję ne tik žiniomis, bet ir gražiais norais, šviesiomis mintimis, bendrumo suvokimu. Tokie projektai būtini, kad mes išmoktume gyventi darniai, taikiai ir saugiai. Ir dar – kaip būtų gerai, kad kur nors Graikijoj ar Prancūzijoj, o gal Italijoj ar Čekijoj kas nors pasidomėtų, pažintų ir taip pat pristatytų Lietuvą.

 

Europos egzamino organizatorių pasiūlymai kalbėjimo temoms:

- Senėjančios Europos Sąjungos visuomenės iššūkiai.

- Euro privalumai ir trūkumai.

- Kokia kalba susikalbėsime Europoje po 30 metų?

- Kaip klimato kaita paveiks mūsų gyvenimo kokybę?

- Kodėl verta (neverta) dalyvauti mokymosi mainų programoje kitoje ES šalyje?

 

Atgal į pagrindinį

Paskutinį kartą atnaujinta: 25/04/2012  |Į puslapio pradžią