Naršymo kelias

Savanorystė: faktai ir skaičiai
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

Kas yra savanoris?

Savanoris – tai asmuo, kuris be atlygio reguliariai dirba visuomenei (bendruomenei) ar atskiriems jos nariams naudingą darbą. Pavyzdžiui, laisvu noru skiria savo laiko, žinių, patirties bei energijos veiklai asmeniškai arba pelno nesiekiančioje organizacijoje ar įstaigoje. Pagalba šeimos nariams, draugams ir artimiesiems savanoriška veikla nelaikoma.

Kokia nauda iš savanorystės?

Savanorystė ne tik skatina visuomenės solidarumą ir savitarpio pagalbą, stiprina pilietinę visuomenę, tačiau atneša valstybėms ekonominės naudos. Apytikriais skaičiavimais, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse savanoriška veikla užsiimantys žmonės sukuria nuo 0,5 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, patiems savanoriams tokia veikla padeda plėsti akiratį, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti pažinčių, geriau pažinti save.

Kokia gali būti savanoriška veikla?

Savanoriška veikla gali būti labai įvairi: sveikatos priežiūros paslaugos (pvz. slaugymas, ligonių lankymas), psichologinė pagalba (pvz. neatlygintinas darbas psichologinės pagalbos linijose), aplinkos tvarkymas, švietimo veikla, pagalba rengiant kultūros, sporto ir laisvalaikio renginius, darbas stichinių nelaimių vietose ir kita veikla atliekant naudingą neapmokamą darbą visuomenės labui.

Savanorystė pasaulyje[1]

  • Jei sudėtume savanorių darbo valandas, 2008 m. pasaulyje buvo mažiausiai 140 milijonų pilną darbo dieną savanoriška veikla užsiimančių žmonių.
  • Populiariausios vietos, kur 2010 m. vyko tarptautiniai savanoriai – Haitis, Kosta Rika, Pietų Afrika.

[1] „John Hopkins University“ ir GoAbroad.com tyrimų duomenimis

Savanorystė Europoje[1]

  • ES šalyse savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonų suaugusiųjų – 3 iš 10 europiečių.
  • Dažniau savanorišku darbu užsiima jauni, dirbantys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Vyrai savanoriauja daugiau nei moterys.
  • Ekonomiką savanorystė labiausiai turtina Austrijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje, kur sukuria 3–5% BVP. Daugiausiai savanorių Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovėnijoje. 
  • Populiariausios savanorystės formos – dalyvavimas sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubų veikloje, švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijose, religinėse ir bažnytinėse draugijose.

[1] „Eurobarometro 73” ir „Eurobarametro 273“ duomenimis

Savanorystė Lietuvoje [1]

  • Savanoriškos veiklos pagrindu Lietuvoje sukuriama iki 1% BVP.
  • Šiuo metu Lietuvoje yra iki tūkstančio nevyriausybinių organizacijų, kurios į savo veiklą įtraukia savanorius. Vienos iš didžiausių – „Gelbėkit vaikus“, „Lietuvos Caritas“, „Maisto bankas“, „Jaunimo linija“, „Paramos vaikams centras“, „Jaunimo psichologinės paramos centras“.
  • 84% gyventojų teigimu, patraukliausia savanoriška veikla – aplinkos tvarkymas.

[1] „Eurobarometro 73” ir TEO SIC Savanorystės tyrimų duomenimis

Papildomi informacijos šaltiniai:

http://europa.eu/volunteering/lt – Europos savanoriškos veiklos metams skirta svetainė.

http://ec.europa.eu/lietuva/abc_of_the_eu/duk/savanoryste/europos_savanoriskos_veiklos_metai_lt.htm - apie savanorystės situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

 

Atgal į pagrindinį

Paskutinį kartą atnaujinta: 30/03/2011  |Į puslapio pradžią