Pagrindinės teisės

Pagrindinių teisių apsauga ir stiprinimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje   (toliau - Chartija) pateikiamos visos asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kuriomis gali naudotis ES gyventojai.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai  , ši Chartija tapo teisiškai privaloma visoje ES. ES institucijos privalo ginti Chartijoje įrašytas teises.

Chartija taip pat taikoma ES valstybėms, bet tik tuomet, kai jos įgyvendina ES teisės aktus.

Chartijos nuostatoms taikomi apribojimai pagal ES sutartyse apibrėžtas kompetencijas. ES negali kištis į pagrindinių teisių klausimus tose srityse, kuriose ji neturi kompetencijos.

Be to, Lisabonos sutartimi ES prisijungia prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir suteikia Strasbūro Europos žmogaus teisių teismui kompetenciją peržiūrėti ES aktus.

Chartijos įgyvendinimas

2010 m. spalį Komisija patvirtino veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategiją . Ja siekiama užtikrinti, kad ES būtų nepriekaištingai laikomasi pagrindinių teisių.

Siekdama užtikrinti stebėseną, nuo 2010 m. Komisija skelbia Chartijos taikymo metinę ataskaitą   .

Vaikų teisės

Svarbiausi ES tikslai yra vaikų teisių   stiprinimas ir apsauga - tai dar kartą buvo pabrėžta Lisabonos sutartyje.

Įtvirtindama vaikų teises, Chartija:

• pripažįsta, kad tiesiogiai arba netiesiogiai su vaikais susijusią ES politiką privalu formuoti, įgyvendinti ir stebėti atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų principą,
• užtikrina teisę į vaiko gerovei būtiną apsaugą ir globą,
• pripažįsta būtinybę saugoti vaikus nuo prievartos, nepriežiūros ir jų teisių pažeidimo, taip pat nuo situacijų, kuriose gresia pavojus jų gerovei.

Kiti pagrindinių teisių klausimai

Įgyvendindama Chartiją, Komisija taip pat skatina kovą su rasizmu ir ksenofobija  , homofobija  , taip pat mažumoms   priklausančių asmenų apsaugą.

Komisija vykdo pagrindinių teisių politiką remdamasi Pagrindinių teisių agentūros   surinktais duomenimis ir informacija.