Promotional :: Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo.

Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo.

25 November 2013

Viešųjų konsultacijų rezultatai. Santrauka.

2012 m. rugpjūčio 29 d. Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl iniciatyvos „Žinios apie jūrą 2020 m.“ žaliosios knygos . Siekta daugiau sužinoti apie suinteresuotųjų šalių požiūrį į būsimo iniciatyvos valdymo galimybes ir galimą privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Konsultacijos pasibaigė 2012 m. gruodžio 15 d.

Iš viso gauti 244 atsakymai (29 – pilietinės visuomenės, 43 – privačiojo sektoriaus, 95 – viešojo sektoriaus, 77 – mokslinių tyrimų bendruomenės) iš 30 šalių, įskaitant kelias ne ES šalis, kurių vandenys ribojasi su valstybių narių vandenimis. Daug atsakymų, ypač pateikti šalių vyriausybių, parengti prieš tai surengus išsamias vidines konsultacijas, tad juose proporcingai atspindimos daugelio organizacijų nuomonės. Tai laikyta reprezentatyvia imtimi.

Konsultacijose pateikta daug išsamių nuomonių dėl teisinių ir techninių klausimų, kurios labai pravers kitu iniciatyvos „Žinios apie jūrą 2020 m.“ etapu. Pagrindinės mintys pateiktos toliau.

(1) Visos naudotojų grupės sutiko, kad reikalinga atvira prieiga prie jūros duomenų – tiek neapdorotų, tiek agreguotų. Bendra pilietinės visuomenės nuomone, vandenynai – bendri ištekliai, todėl jūros duomenys, juo labiau surinkti viešosiomis lėšomis, turi būti prieinami nevaržomai. Didžioji dalis privačiojo sektoriaus pritarė atvirai prieigai, išskyrus tuos atvejus, jeigu būtų atskleistos komercinės paslaptys ar visai nebūtų paskatų pirmiausia rinkti duomenis. Valdžios institucijos buvo tos nuomonės, kad dėl to sumažėtų aplinkos būklės stebėsenos išlaidos. Beveik visi manė, kad būtų lengviau gauti mokslinių tyrimų projektų duomenis.

(2) Atkreiptas dėmesys į kelias išimtis, susijusias su nacionaliniu saugumu, žala paveldo vietovėms ir nykstančioms ekosistemoms, komercinėmis paslaptimis, būtinybe suteikti mokslininkams laiko paskelbti duomenis, saugos ir atsakomybės klausimais dėl klaidingo duomenų aiškinimo.

(3) Bendrai sutarta, kad ilgalaikis tikslas turėtų būti bendra platforma, skirta žuvininkystės ir kitų jūros duomenų, taip pat pagal ES kosmoso programą „Copernicus“ platinamų duomenų, sklaidai. Sujungus šias sistemas būtų galima įvairiu laiku vientisai atvaizduoti tarpusavyje susijusias temas. Siekiant šio tikslo svarbiausia yra duomenų sąveika ir tinkamų kokybės kontrolės priemonių diegimas.

(4) Manoma, kad dabartinio Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo (EMODnet) architektūra, ypač skirstymas į septynias temines – geologijos, batimetrijos, fizikos, chemijos, biologijos, fizinių buveinių ir žmonių veiklos – grupes, yra pagrįsta.

(5) Buvo pabrėžiamos EMODnet iniciatyvos galimybės padėti teikti aplinkos ar žuvininkystės ataskaitas. Ilgainiui „stūmos“ procesą, kai jūros aplinkos ar žuvininkystės ataskaitas teikia valdžios institucijos, vykdydamos teisinę pareigą, galėtų pakeisti „traukos“ procesas, kai duomenys prieinami internetu ir renkami bendras technologijas naudojančių kompetentingų institucijų. Tai padėtų mažinti administracinę naštą.

(6) Visuotinai sutarta, kad reikalingas mechanizmas valstybėms narėms ir ES konsultuoti dėl kiekvienam jūros baseinui ekonomiškai veiksmingiausios pavyzdžių rinkimo, tyrimo ir stebėjimo programos. Pasiūlyta įtraukti mokslo institucijas, regioninių jūrų konvencijų šalis, regionines hidrografijos komisijas ir duomenų rinkimo tarnybas. Nuolat turėtų būti atsižvelgiama į kintančius poreikius ir technologijas.

(7) Privatusis sektorius pageidauja labiau įsitraukti į duomenų mainų iniciatyvas, tokias kaip EMODnet. Pramonės atstovai labai pritarė, kad jų įrenginiai atviroje jūroje ar laivai būtų naudojami vandenynams plačiau stebėti. Tačiau jiems priimtinesnė su teisėkūros procedūra nesusijusi prieitis.

(8) Pasiūlyta geriau ištyrinėti kai kurias stebėjimo technologijas. Manoma, kad pirmenybė teiktina naujoviškiems jutikliams, kuriais parametrai matuojami automatiškai, todėl mėginių nereikia siųsti į laboratoriją.

Visus atsakymus ir suvestinę ataskaitą galima rasti Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato svetainėje. Respondentai buvo paprašyti patikrinti, ar jų požiūriai suvestinės ataskaitos projekte perteikti tiksliai. Remiantis jų atsiliepimais, padaryti keli nedideli taisymai. Galutinė ataskaita – pirmasis indėlis į poveikio vertinimą, siekiant nustatyti, kaip siekti, kad iniciatyva „Žinios apie jūrą 2020 m.“ būtų kuo naudingesnė valdžios institucijoms, privačioms institucijoms ir mokslinių tyrimų bendruomenei, būtų pasiekta daugiau inovacijų ir sumažėtų žinių apie jūrose vykstančius procesus neapibrėžtumas.

Paieška

Naujienų paieška en