Naršymo kelias

Press releases and News :: Europos Komisija analizuoja Europos žuvininkystės fondo viešojo finansavimo efektyvumą

Europos Komisija analizuoja Europos žuvininkystės fondo viešojo finansavimo efektyvumą

(08/02/2013) Europos Komisijos 5-oje metinėje Europos žuvininkystės fondo (EŽF) įgyvendinimo ataskaitoje analizuojama, kaip EŽF programos prisidėjo prie jų pirminių tikslų, nustatytų 2007- 2013 m. programavimo laikotarpio pradžioje, įgyvendinimo. Atliekant analizę remtasi pirmųjų ketverių metų rezultatais, siekiant nustatyti, kaip EŽF priemonės padėjo pasiekti Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus.

Analizės išvadose pagrindinis dėmesys skiriamas kai kurioms svarbiausioms priemonėms, taikytoms vadovaujantis keturiomis pagrindinėmis EŽF kryptimis, apimančiomis: laivyno pritaikymą (1 kryptis); akvakultūrą, perdirbimą ir prekybą, žvejybą vidaus vandenyse (2 kryptis); bendro intereso priemones (3 kryptis); tvarią žuvininkystės regionų plėtrą (4 kryptis).

  • Akvakultūros ir perdirbimo pramonė gauna didžiąją EŽF lėšų, skiriamų pagal 2 kryptį (atitinkamai po apytikriai 300 mln. eurų), dalį. Analizė parodė, kad nepaisant investicijų, skirtų gamybos pajėgumo didinimui, bendra pirmaujančių šioje srityje šalių gamyba didėjo ne visuose sektoriuose. Kalbant apie darbo vietas, perdirbimo pramonėje, kurioje dirba daugiau nei 140 000 žmonių, buvo užfiksuotas 3 % darbo vietų skaičiaus augimas. Tuo tarpu akvakultūros sektoriuje augimas buvo daug mažesnis.
  • Remiantis naujausia turima informacija, subsidijos už laivo pašalinimą iš apyvartos sudarė 56 % EŽF mokėjimų pagal 1 kryptį, t.y. 202 milijonų eurų. Laivų pašalinimu iš apyvartos siekiama sumažinti žvejybos laivų skaičių, suderinant žvejybos pajėgumus su turimais ištekliais. Tačiau turima informacija rodo, kad atidavimas į metalo laužą dažnai naudingas ekonominių sunkumų turintiems laivams, bet ne tiems, kurie daro didžiausią įtaką žuvų ištekliams. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad daugiau kaip pusei visų iš ES laivyno registro išbrauktų laivų, nebuvo skirta jokio viešojo finansavimo.
  • Taip pat analizuotos įvairios energijos vartojimo efektyvumą žvejybos sektoriuje skatinančios priemonės. Be kuro subsidijų EŽF projektais taip pat remti pokyčiai, susiję su kuro sąnaudas mažinančia žvejybos įrankių kaita, laivų projektavimu bei įranga. Subsidijos padėjo kovojant su aukštomis kuro kainomis, be to žvejai rado ir kitų būdų, kaip sunaudoti mažiau kuro, pirmiausia, mažinant judėjimo greitį bei tobulinant manevravimą. Tokių priemonių sėkmė akivaizdi: jūrinio kuro kainos 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 37,5 %, o ES žvejybos laivyno kuro sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo tik 11 %.
  • Pirmieji rezultatai rodo, kad projektai, skatinantys tvarią žuvininkystės regionų plėtrą (4 kryptis), jau pradeda duoti savo vaisių. 2011 m. buvo pasirinkta dar 1 000 su žuvininkystės regionais susijusių projektų, kuriais įvairinama vietos ekonomika ir didinama žuvininkystės produktų vertė. 2012 m. šis skaičius dar padidėjo dėl išaugusios žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG) paramos vietiniams paramos gavėjams, kuriant ir įgyvendinant šiuos projektus.

Šie duomenys pagrindžia daugelį Komisijos pasiūlymų, pateiktų teisės akto pasiūlyme dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir BŽP tvarumo tikslus, EJRŽF tikslas – pasimokyti iš praeities ir nukreipti viešojo sektoriaus subsidijas ten, kur jos bus efektyviausios ir veiksmingiausios.

Daugiau informacijos: