Kraujas, audiniai ir organai

Organai

Ar pavyks išgelbėti paciento, kuriam būtina atlikti organų persodinimą, gyvybę, dažnai priklauso nuo to, kaip pasiseks gauti donorų organų. Organų persodinimas (transplantacija) yra įprastas šiuolaikinės medicinos metodas, tačiau persodinimų atliekama mažiau, nei reikėtų – visų pirma dėl organų trūkumo.

Komisijos 2007 m. Komunikate dėl organų donorystės ir transplantacijos ir poveikio vertinime  nustatyti svarbiausi organų donorystės ir persodinimo (transplantacijos) politikos uždaviniai. Šie uždaviniai yra:

  • užtikrinti žmogaus organų kokybę ir saugą;
  • padėti lengviau gauti reikiamų organų;
  • siekti, kad ES organų persodinimo sistemos būtų veiksmingesnės ir atviresnės.

Per viešą konsultaciją sužinota, kad didelė visuomenės dalis pritaria šios srities ES iniciatyvoms.

2008 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė priimti direktyvą, kurioje būtų nustatyti transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos reikalavimai, ir patvirtino valstybių narių geresnio bendradarbiavimo šioje srityje veiksmų planą .

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (žr. Direktyvos klaidų ištaisymą). Pagal ją visos valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios būtų atsakingos už įsigyjančiųjų organizacijų bei transplantacijos centrų ir jų veiklos įgaliojimus, atsekamumo sistemas ir pranešimą apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas. Be to, pagal šią direktyvą bus nustatyti saugaus organų transportavimo ir kiekvieno organo bei donoro apibūdinimo reikalavimai. Iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. valstybės narės turi perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Naudojimas medicinoje 

Teisės aktai ir gairės  

Įgyvendinimas ir veikla 

Organizacijos ir interesų grupės