Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
The European Commission has reached the halfway mark in its adoption of each Member State's "Partnership Agreement". Partnership agreements between the European Commission and individual EU countries set out the national authorities' plans on how to use funding from the European Structural and Investment Funds (ESIF) between 2014 and 2020. They outline each country's strategic goals and investment priorities, linking them to the overall aims of the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth.
The Commission has today repealed the measures adopted against the Faroe Islands in August 2013 following their unsustainable fishery on Atlanto-Scandian herring. The measures imposed at the time will now be lifted as of 20th August 2014.
Study on approaches to management for data-poor stocks in mixed fisheries

Viešosios išlaidos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui konkurencijos taisyklės taikomos tik tokiu mastu, kokį nustatė Europos Parlamentas ir Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį. Taigi viešosios išlaidos gali būti suskirstytos į tokias kategorijas:

1) lėšas, skiriamas pasitelkus ES finansinę priemonę – Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF):

2) valstybės pagalbą, t. y. kitą negu finansavimas iš EJRŽF pagalbą, kurią ES šalys teikia žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal SESV 42 straipsnį.

Daugiau informacijos apie šių dviejų kategorijų skirtumą rasite pateiktyje pdf - 2 MB [2 MB] English (en) .

Valstybės pagalbos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje taisyklės

Iš esmės valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus ypatingus atvejus, tokius kaip:

  • „de minimis“ pagalba (t. y. sumos yra tokios mažos, kad negali daryti jokio reikšmingo poveikio konkurencijai);
  • kai kurių rūšių subsidijoms, jei manoma, kad jos neiškreipia konkurencijos; šioms subsidijoms taikomas Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus bendrosios išimties reglamentas.

Jei tai nė vienas iš šių dviejų konkrečių atvejų, kiekviena valstybė narė turi pranešti Komisijai apie visas valstybės pagalbos schemas, kurias ji nori taikyti, arba bet kokią valstybės pagalbą, kurią ji ketina skirti, ir negali jų įgyvendinti tol, kol Komisija nepatvirtina, kad jos atitinka Sutarties nuostatas. (Žr. Tarybos reglamento 659/1999 2 straipsnį ir Komisijos reglamento 794/2004 2 straipsnį.)

Tirdama valstybės pagalbos atvejus, Komisija gali tvarkyti asmens duomenis. Daugiau informacijos pateikiama specialiame pareiškime apie privatumo apsaugą pdf - 163 KB [163 KB] English (en) .

Kaip pranešama apie valstybės pagalbą?

Privaloma pranešti elektroniniu būdu per nuolatinę atitinkamos valstybės narės atstovybę ES naudojantis elektronine sistema SANI. Turi būti naudojama speciali pranešimo apie pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui forma msw8 - 282 KB [282 KB] български (bg) čeština (cs) dansk (da) Deutsch (de) eesti keel (et) ελληνικά (el) English (en) español (es) français (fr) italiano (it) latviešu valoda (lv) magyar (hu) Malti (mt) Nederlands (nl) polski (pl) português (pt) română (ro) slovenčina (sk) slovenščina (sl) suomi (fi) svenska (sv) .

Kokie būtų padariniai, jei valstybė narė apie pagalbą nepraneštų?

Jei valstybė narė taiko pagalbos schemą arba skiria individualią pagalbą apie jas nepranešusi Komisijai arba negavusi jos patvirtinimo, valstybės pagalba arba valstybės pagalbos schema bus laikomos neteisėtomis (žr. Tarybos reglamento 659/1999 1 straipsnio f dalį). Be to, neteisėtos pagalbos gavėjams iš esmės bus liepta lėšas grąžinti. (Žr. šio reglamento 14 straipsnį.)

Kada pranešimo teikti nereikia?

Kai kurių rūšių valstybės pagalba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui laikoma suderinama su vidaus rinka, todėl prieš ją teikiant Komisijos pritarimo sulaukti nereikia. Pranešti nėra būtina tokiais atvejais:

1) skiriant tų rūšių pagalbą, kuriai taikomas bendrosios išimties reglamentas (Komisijos reglamentas 736/2008 ; žuvininkystės sektoriaus bendrosios išimties reglamentas baigė galioti 2013 m. gruodžio 31 d., o naują žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus bendrosios išimties reglamentą Komisija ketina priimti iki 2014 m. pabaigos).

2) skiriant „de minimis“ pagalbą (Komisijos reglamentas 717/2014; žr. toliau).

Tačiau kasmet kiekviena valstybė narė turi parengti visos per metus skirtos valstybės pagalbos ataskaitą, nurodydama ir pagalbą, kuriai taikomos de minimis taisyklės. Ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu iki birželio 30 d. (žr. Komisijos reglamento 794/2004 5 ir 6 straipsnius; kokia informacija turi būti teikiama, paaiškinta šio reglamento III C priede).

ES Teisingumo Teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, iškeltoje valstybei narei neatsiuntus metinių ataskaitų iki nustatyto termino (žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Liuksemburgą (byla C-69/05).

De minimis pagalbos taisyklės žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

Tam tikros ribos per tam tikrą laikotarpį neviršijanti valstybės pagalba laikoma neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tai vadinamoji de minimis pagalba. Komisijos reglamentu 717/2014 (pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EB) Nr. 875/2007) nustatoma 30 000 eurų riba vienam pagalbos gavėjui bet kuriuo trejų metų laikotarpiu. Be to, kiekviena valstybė narė skirdama pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms turi laikytis didžiausios bendros sumos, nustatytos de minimis reglamento priede (vadinamosios nacionalinės ribos). Visoms žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms per trejų metų laikotarpį suteikta de minimis pagalba negali viršyti 2,5 % valstybės narės metinės žvejybos, perdirbimo ir akvakultūros veiklos apyvartos.

De minimis pagalba:

a) turi būti administruojama skaidriai;
b) negali būti naudojama įsigyti žvejybos laivams, modernizuoti ar pakeisti pagrindinių arba pagalbinių žuvininkystės laivų variklių, veiksmams, kuriais didinamas laivo žuvininkystės pajėgumas, įrangai, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvų, arba bet kokiems kitiems pagal EJRŽF reglamentą netinkamiems finansuoti veiksmams;
c) negali būti didesnė kaip 30 000 eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Šis sąlygų sąrašas nėra išsamus.

Valstybės narės turi įgyvendinti kontrolės priemones, kad galėtų patikrinti, ar taisyklių buvo laikomasi.

Svarbūs teisiniai šio sektoriaus dokumentai