Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
The 21st Session of the Fishery Committee for the Central Eastern Atlantic (CECAF) was held in Dakar, Senegal from 20 to 22 April 2016 with the participation of 23 Member countries, including the European Union, as well as observers from different regional and sub-regional fisheries organisations, cooperation agencies and NGOs. The Committee had last met in March 2012.
Today, the European Commission has adopted a proposal for a Directive which aims at improving the working conditions for workers in the fishing sector.
Romania has officially kick-started funding under the EU's European Maritime and Fisheries Fund (EMFF) for the period up to 2020. The launch of the Fisheries and Maritime Affairs Operational Programme 2014-2020 (POPAM) took place on 21 April in the city of Tulcea in the Danube delta.

Viešosios išlaidos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Žvejybos ir akvakultūros sektoriui konkurencijos taisyklės taikomos tik tokiu mastu, kokį nustatė Europos Parlamentas ir Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį. Taigi viešosios išlaidos gali būti suskirstytos į tokias kategorijas:

1) lėšas, skiriamas pasitelkus ES finansinę priemonę – Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF):

2) valstybės pagalbą, t. y. kitą negu finansavimas iš EJRŽF pagalbą, kurią ES šalys teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriui pagal SESV 42 straipsnį.

Daugiau informacijos apie šių dviejų kategorijų skirtumą rasite pateiktyje pdf - 2 MB [2 MB] English (en) .

Valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriui taisyklės

Iš esmės valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus ypatingus atvejus, tokius kaip:

  • „de minimis“ pagalba (t. y. sumos yra tokios mažos, kad negali daryti jokio reikšmingo poveikio konkurencijai);
  • kai kurių rūšių subsidijos, jei manoma, kad jos neiškreipia konkurencijos; šioms subsidijoms taikomas Žvejybos ir akvakultūros sektoriaus bendrosios išimties reglamentas.

Jei tai nė vienas iš šių dviejų konkrečių atvejų, kiekviena valstybė narė turi pranešti Komisijai apie visas valstybės pagalbos schemas, kurias ji nori taikyti, arba bet kokią valstybės pagalbą, kurią ji ketina skirti, ir negali jų įgyvendinti tol, kol Komisija nepatvirtina, kad jos atitinka Sutarties nuostatas. (Žr. Tarybos reglamento 659/1999 2 straipsnį ir Komisijos reglamento 794/2004 2 straipsnį.)

Tirdama valstybės pagalbos atvejus, Komisija gali tvarkyti asmens duomenis. Daugiau informacijos pateikiama specialiame pareiškime apie privatumo apsaugą pdf - 163 KB [163 KB] English (en) .

Kaip pranešama apie valstybės pagalbą?

Privaloma pranešti elektroniniu būdu per nuolatinę atitinkamos valstybės narės atstovybę ES naudojantis elektronine sistema SANI. Turi būti naudojamas specialus pranešimo apie pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui šablonas msw8 - 282 KB [282 KB] български (bg) čeština (cs) dansk (da) Deutsch (de) eesti keel (et) ελληνικά (el) English (en) español (es) français (fr) italiano (it) latviešu valoda (lv) magyar (hu) Malti (mt) Nederlands (nl) polski (pl) português (pt) română (ro) slovenčina (sk) slovenščina (sl) suomi (fi) svenska (sv) .

Pranešimo formos

2015 m. liepos 2 d. priėmus naujas Europos Sąjungos valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriui tikrinimo gaires, Komisijos tarnybos pritaiko formas, kurias valstybės narės naudoja pranešti apie valstybės pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui.

Naujos pranešimo formos ir šablonas bus oficialiai nustatyti šiais metais priėmus reglamentą.

Iki tol, kad pagal naująsias gaires nuo 2015 m. spalio 1 d. pranešti būtų lengviau, valstybių narių institucijos vietoje senojo šablono III.14 dalies gali naudoti toliau pateiktą pritaikytos redakcijos formą.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad ši forma dar negalutinė ir gali būti atnaujinama, todėl visomis kitomis kalbomis ji bus pateikta vėliau konsoliduotoje redakcijoje. 

Laukiame visų klausimų ar pasiūlymų, kurių gali turėti valstybių narių valdžios institucijos, nes mūsų tikslas – užtikrinti, kad formos būtų kuo aiškesnės ir patogesnės naudoti. Tokius atsiliepimus siųskite adresu mare-aidesdetat@ec.europa.eu.  

>> Parsisiųsdinti pritaikytos redakcijos formas msw12 - 71 KB [71 KB]

Kokie būtų padariniai, jei valstybė narė apie pagalbą nepraneštų?

Jei valstybė narė taiko pagalbos schemą arba skiria individualią pagalbą apie jas nepranešusi Komisijai arba negavusi jos patvirtinimo, valstybės pagalba arba valstybės pagalbos schema bus laikomos neteisėtomis (žr. Tarybos reglamento 659/1999 1 straipsnio f dalį). Be to, neteisėtos pagalbos gavėjams iš esmės bus liepta lėšas grąžinti. (Žr. šio reglamento 14 straipsnį.)

Kada pranešimo teikti nereikia?

Kai kurių rūšių valstybės pagalba žvejybos ir akvakultūros sektoriui laikoma suderinama su vidaus rinka, todėl prieš ją teikiant Komisijos pritarimo sulaukti nereikia. Pranešti nėra būtina tokiais atvejais:

1) skiriant tų rūšių pagalbą, kuriai taikomas bendrosios išimties reglamentas (Komisijos reglamentas 1388/2014; naujas sektoriui taikytinas bendrosios išimties reglamentas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojo – 2015 m. sausio 1 d.);

2) skiriant „de minimis“ pagalbą (Komisijos reglamentas 717/2014; žr. toliau).

Tačiau kasmet kiekviena valstybė narė turi parengti visos per metus skirtos valstybės pagalbos ataskaitą, nurodydama ir pagalbą, kuriai taikomos de minimis taisyklės. Ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu iki birželio 30 d. (žr. Komisijos reglamento 794/2004 5 ir 6 straipsnius; kokia informacija turi būti teikiama, paaiškinta šio reglamento III C priede).

ES Teisingumo Teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, iškeltoje valstybei narei neatsiuntus metinių ataskaitų iki nustatyto termino (žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Liuksemburgą (byla C-69/05).

De minimis pagalbos taisyklės žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Tam tikros ribos per tam tikrą laikotarpį neviršijanti valstybės pagalba laikoma neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tai vadinamoji de minimis pagalba. Komisijos reglamentu 717/2014 (pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EB) Nr. 875/2007) nustatoma 30 000 eurų riba vienam pagalbos gavėjui bet kuriuo trejų metų laikotarpiu. Be to, kiekviena valstybė narė skirdama pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms turi laikytis didžiausios bendros sumos, nustatytos de minimis reglamento priede (vadinamosios nacionalinės ribos). Visoms žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms per trejų metų laikotarpį suteikta de minimis pagalba negali viršyti 2,5 % valstybės narės metinės žvejybos, perdirbimo ir akvakultūros veiklos apyvartos.

De minimis pagalba:

a) turi būti administruojama skaidriai;
b) negali būti naudojama įsigyti žvejybos laivams, modernizuoti ar pakeisti pagrindinių arba pagalbinių žvejybos laivų variklių, veiksmams, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, įrangai, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvų, arba bet kokiems kitiems pagal EJRŽF reglamentą netinkamiems finansuoti veiksmams;
c) negali būti didesnė kaip 30 000 eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Šis sąlygų sąrašas nėra išsamus.

Valstybės narės turi įgyvendinti kontrolės priemones, kad galėtų patikrinti, ar taisyklių buvo laikomasi.

Svarbūs teisiniai šio sektoriaus dokumentai