Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
The European Commission welcomes Morocco’s ratification of a Fisheries Protocol which is set to open the door for European vessels to go back fishing in Moroccan waters after a pause of more than two years. The European Union and Morocco had concluded the 4-year fisheries deal in December 2013, however its entry into force was pending ratification by Morocco.
The EU and Mozambique met in Maputo, Mozambique, on 9-11 July 2014, to launch negotiations on the renewal of the Protocol to the Sustainable Fisheries Partnership Agreement due to expire on 31 January 2015. The negotiations were conducted in an open and frank atmosphere with progress made on identifying the areas where there was agreement and those where further work is required.

Jūrų baseinai

Europą supa vandenynai ir jūros. Europos Sąjungos pakrančių ilgis – apie 70 000 km. Beveik pusė visų Europos Sąjungos piliečių gyvena ne toliau kaip 50 km nuo jūros. Beveik 40 % Europos Sąjungos BVP sukuriama jūrų regionuose ir net 90 % ES užsienio prekybos prekių plukdoma jūra.

Siekdama geriau informuoti apie Europą supančius vandenynus ir jūras, Europos Komisija parengė Europos jūrų atlasą, skirtą visiems jūromis ir bendru Europos jūrų paveldu besidomintiems žmonėms. Jei norite daugiau sužinoti apie Europos jūrų regionų ypatybes, spustelėkite toliau pateikiamas nuorodas.

Baltijos jūra

Baltijos jūros regiono žemėlapis

Baltijos jūra – beveik visai uždara ir, išskyrus kelias vietas, sekli jūra. Jos vandenys atsinaujina labai lėtai. Šiauriniai ir šiaurrytiniai jos pakraščiai tam tikrą metų dalį būna užšalę; jos druskingumas labai mažas. Informacija (atlasas)

Šiaurės jūra

Šiaurės jūra

Šiaurės jūra – pusiau uždara ir sekli, išskyrus pačią šiauriausią dalį. Dėl intensyvios žmonių veiklos pakrantėje ir jūroje jos ekosistema vis labiau pažeidžiama. Informacija (atlasas)

Keltų jūros

Keltų jūros

Keltų jūras sudaro Lamanšo sąsiauris, Airijos jūra, Keltų jūra ir į vakarus nuo Britų salų esantys vandenys.

Šis vandens plotas, kuriame dažnai pučia stiprūs vėjai, nuo seno yra intensyvios laivybos zona. Dauguma prekybos laivų juo plaukia rytų ir vakarų kryptimis. Informacija (atlasas) Deutsch (de) English (en) français (fr)

Biskajos įlanka ir Pirėnų pusiasalio pakrantė

Biskajos įlanka ir Pirėnų pusiasalio pakrantė

Biskajos įlanka ir Pirėnų pusiasalio pakrantė driekiasi nuo pietų Bretanės iki pietų Ispanijos. Per šį regioną iš Lamanšo sąsiaurio keliaujama Viduržemio jūros ir Afrikos link. Šiame regione – Europos jūrų galybės ištakos. Informacija (atlasas) Deutsch (de) English (en) español (es) français (fr) português (pt)

Viduržemio jūra

Viduržemio jūra

Nors beveik visiškai uždara, ši jūra gana gili (vidutinis gylis – 1 500 m). Potvynių amplitudė nedidelė – daugumoje vietų mažesnė kaip 50 cm. Informacija (atlasas)

Juodoji jūra

Juodoji jūra

Nors beveik uždara, Juodoji jūra yra gili. Deguonies kiekis joje mažas, todėl šios jūros vandens aplinka yra itin pažeidžiama. Informacija (atlasas) български (bg) Deutsch (de) English (en) français (fr) română (ro)

Atokiausi regionai

Atokiausi ES regionai

Išskyrus Prancūzijos Gvianą, atokiausi ES regionai yra vandenyne išsibarsčiusios salos arba salų grupės. Nors šie regionai maži, dėl jų Europos Sąjunga turi didelius tropinio ir subtropinio vandenyno plotus. Informacija (atlasas) Deutsch (de) English (en) español (es) français (fr) português (pt)

Arkties vandenynas

Arkties vadenyno žemėlapis

Arkties vandenynas yra didelė jūrų zona, kurios centre yra Šiaurės ašigalis. Šalia esančios jūros skalauja šiaurinius Europos, Azijos ir Amerikos krantus. Informacija (atlasas)