Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
Maria Damanaki, European Commissioner for Maritime Affairs and Fisheries, and Jacob Vestergaard, Fisheries Minister of the Faroe Islands, met in Athens on 29 August. The discussions were held in a friendly and constructive atmosphere and followed Commissioner Damanaki’s visit to the Faroe Islands in December last.
The European Union and Cape Verde have agreed on a new Protocol to the Fisheries Partnership Agreement between the European Union and Cape Verde. The four-year Protocol will replace the current Protocol which expires on 31 August 2014.

Vaivorykštinis upėtakis

Vaivorykštinis upėtakis, taip vadinamas dėl vaivorykštės spalvomis žvilgančių žvynų, – populiariausia gėlame vandenyje auginamų žuvų rūšis Europoje. Šis upėtakis kilęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų Ramiojo vandenyno pakrantės. Į Europą jis atkeliavo XIX a. pabaigoje. Gretai pastebėta, kad atsparus ir greitai augantis upėtakis ypač tinkamas akvakultūrai. Vaivorykštiniai upėtakiai šiuo metu auginami beveik visose Europos šalyse, ypač jūrinėse vidutinio klimato valstybėse.

Vaivorykštinis upėtakis © ScandFish
Lotyniškas pavadinimas: Oncorhynchus mykiss
Gamyba (ES-27): 204 745 t (2007 m.), 31 % pasaulinės gamybos
Vertė (ES-27): 539 mln. eurų (2007 m.)
Pagrindinės šalys augintojos Europos Sąjungoje: Italija, Prancūzija, Danija, Ispanija, Vokietija
Pagrindinės šalys augintojos pasaulyje: Čilė, Norvegija, Turkija, Iranas, JAV
Informacinis lapas pdf - 757 KB [757 KB] български (bg) čeština (cs) dansk (da) Deutsch (de) eesti keel (et) ελληνικά (el) English (en) español (es) français (fr) Gaeilge (ga) italiano (it) latviešu valoda (lv) magyar (hu) Malti (mt) Nederlands (nl) polski (pl) português (pt) română (ro) slovenčina (sk) slovenščina (sl) suomi (fi) svenska (sv)

Dauginimasis

Europoje vaivorykštiniai upėtakiai natūralioje aplinkoje neršia sunkiai, nes patelės negali dėti kiaušinėlių rudenį.

Todėl, kad kiaušinėlių nepritrūktų, žuvų ūkiai laiko daug reproduktorių. Anksčiau Europos žuvų ūkiai kiaušinėlius turėdavo importuoti. Reprodukcijai retai naudojamos 3–4 metų nesulaukusios patelės. Dažniausiai naudojamas sausasis apvaisinimo būdas. Kiaušinėliai išimami rankiniu būdu spaudžiant. Su jais sumaišomi kelių patinėlių pieniai. Taip apvaisintus kiaušinėlius galima perkelti ne anksčiau kaip po 20 minučių ir ne vėliau kaip po 48 valandų po apvaisinimo.

Todėl, kad kiaušinėlių nepritrūktų, žuvų ūkiai laiko daug reproduktorių. Anksčiau Europos žuvų ūkiai kiaušinėlius turėdavo importuoti. Reprodukcijai retai naudojamos 3–4 metų nesulaukusios patelės. Dažniausiai naudojamas sausasis apvaisinimo būdas. Kiaušinėliai išimami rankiniu būdu spaudžiant. Su jais sumaišomi kelių patinėlių pieniai. Taip apvaisintus kiaušinėlius galima perkelti ne anksčiau kaip po 20 minučių ir ne vėliau kaip po 48 valandų po apvaisinimo.

Auginimas

Upėtakių lervos auginamos apvaliose stiklo pluošto arba betono talpyklose, kuriose nuolat teka srovė ir lervos vienodai pasiskirsto.

Lervos išsirita su trynio maišeliu, kuriame yra visų pradiniam vystymuisi reikalingų maistingųjų medžiagų. Suvartojęs maišelį, mailius pirmą kartą pakyla į viršų ieškoti maisto ir įkvėpti oro, kuriuo prisipildo jo plaukiamoji pūslė. Jis šeriamas dribsniais, prisotintais baltymų, vitaminų ir taukų. Iš pradžių daugiau maitinama rankomis, kad pašarų nebūtų pripilta per daug. Po to mailius pradedamas šerti mažomis granulėmis, kol pradeda sverti 50 g ir užauga iki 8–10 cm.

Lervos išsirita su trynio maišeliu, kuriame yra visų pradiniam vystymuisi reikalingų maistingųjų medžiagų. Suvartojęs maišelį, mailius pirmą kartą pakyla į viršų ieškoti maisto ir įkvėpti oro, kuriuo prisipildo jo plaukiamoji pūslė. Jis šeriamas dribsniais, prisotintais baltymų, vitaminų ir taukų. Iš pradžių daugiau maitinama rankomis, kad pašarų nebūtų pripilta per daug. Po to mailius pradedamas šerti mažomis granulėmis, kol pradeda sverti 50 g ir užauga iki 8–10 cm.

Penėjimas

Jaunikliai perkeliami penėti į ežeruose panardintas varžas arba dažniausiai – į šalia upės įrengtus baseinus.

Šie stačiakampio formos, paprastai betoniniai baseinai veikia dviem būdais: atviruoju arba uždaruoju. Jei naudojamas atvirasis būdas, upės vanduo prateka per įrenginį bjefu. Taikant uždarąjį metodą vyksta recirkuliacija, t. y. baseine cirkuliuojantį vandenį perdirba pumpavimo ir valymo sistemos. Recirkuliacinio metodo pranašumas – galimybė kontroliuoti vandens temperatūrą, dėl to vidurio ir šiaurės Europoje šias žuvis galima auginti net ir žiemą. Upėtakiai – plėšriosios žuvys; jiems reikia pašaro, kuriame gausu baltymų. Tinkamoje aplinkoje upėtakis per 10–12 mėnesių gali užaugti iki 350 g, o per 2 metus – iki 3 kg. Nelabai sūrioje Baltijos jūroje arba saugomuose Skandinavijos fiorduose upėtakius galima penėti ir jūroje. Jie šeriami panašiais pašarais kaip ir lašišos, todėl jų abiejų žuvienos spalva yra rausva. Penėjimo metu atskiriami greičiau ir lėčiau augantys upėtakiai: ištekliai paprastai rūšiuojami keturis kartus per visą auginimo laikotarpį. Iki prekybai tinkamo svorio užaugę upėtakiai sugaunami tinklais baseinuose, o tie, kurie buvo auginami varžose, gyvi išpumpuojami iš vandens.

Šie stačiakampio formos, paprastai betoniniai baseinai veikia dviem būdais: atviruoju arba uždaruoju. Jei naudojamas atvirasis būdas, upės vanduo prateka per įrenginį bjefu. Taikant uždarąjį metodą vyksta recirkuliacija, t. y. baseine cirkuliuojantį vandenį perdirba pumpavimo ir valymo sistemos. Recirkuliacinio metodo pranašumas – galimybė kontroliuoti vandens temperatūrą, dėl to vidurio ir šiaurės Europoje šias žuvis galima auginti net ir žiemą. Upėtakiai – plėšriosios žuvys; jiems reikia pašaro, kuriame gausu baltymų. Tinkamoje aplinkoje upėtakis per 10–12 mėnesių gali užaugti iki 350 g, o per 2 metus – iki 3 kg. Nelabai sūrioje Baltijos jūroje arba saugomuose Skandinavijos fiorduose upėtakius galima penėti ir jūroje. Jie šeriami panašiais pašarais kaip ir lašišos, todėl jų abiejų žuvienos spalva yra rausva. Penėjimo metu atskiriami greičiau ir lėčiau augantys upėtakiai: ištekliai paprastai rūšiuojami keturis kartus per visą auginimo laikotarpį. Iki prekybai tinkamo svorio užaugę upėtakiai sugaunami tinklais baseinuose, o tie, kurie buvo auginami varžose, gyvi išpumpuojami iš vandens.

Vartojimas

Europoje vaivorykštinių upėtakių galima gauti visus metus.

Iki 400 g sveriantys upėtakiai parduodami baltos arba lašišos spalvos, visi arba dalimis, švieži arba rūkyti. Jei upėtakiai paauginami kiek ilgiau ir užauga iki 1,5 kg, jie parduodami, kaip ir lašišos, švieži (filė arba gabalais) arba rūkyti (supjaustyti plonais gabalėliais). Valgomi ir sūdyti upėtakių ikrai, ypač šiaurės Europoje.

Iki 400 g sveriantys upėtakiai parduodami baltos arba lašišos spalvos, visi arba dalimis, švieži arba rūkyti. Jei upėtakiai paauginami kiek ilgiau ir užauga iki 1,5 kg, jie parduodami, kaip ir lašišos, švieži (filė arba gabalais) arba rūkyti (supjaustyti plonais gabalėliais). Valgomi ir sūdyti upėtakių ikrai, ypač šiaurės Europoje.