Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
The Commission has today repealed the measures adopted against the Faroe Islands in August 2013 following their unsustainable fishery on Atlanto-Scandian herring. The measures imposed at the time will now be lifted as of 20th August 2014.
Study on approaches to management for data-poor stocks in mixed fisheries
The ten Member States that declared having exceeded their fishing quotas in 2013 will face reduced fishing quotas for those stocks in 2014. The European Commission announces these deductions on a yearly basis to immediately address the damage done to the stocks overfished in the previous year and ensure a sustainable use by Member States of common fishery resources. Compared to last year, the number of deductions made went down by 22%.

Menkė

Menkė svarbi Europos šalių virtuvėse. Nors kai kurie laukiniai ištekliai pereikvoti ir todėl menkių gauti gali būti nelengva, jų paklausa tebėra didelė. Taigi menkių auginimas – viliojanti verslo perspektyva. XX a. devintajame dešimtmetyje Norvegijos mokslininkai tyrė menkių auginimo galimybes. Tuo pat metu Norvegijos lašišų augintojai, siekdami įvairinti savo veiklą, pradėjo penėti jūroje sugautas laukines menkes ir taip padėjo patobulinti penėjimo būdus. Tačiau iš tiesų menkes auginti – daugiausiai Norvegijoje – pradėta tik 2000 metais, žuvivaisos ūkiuose išauginus pirmuosius jauniklius. Vis dėlto pirmiausia šios veiklos daugiau ar mažiau sėkmingai imtasi Škotijoje ir Airijoje, kur lašišų augintojai pasinaudojo tuo, kad abiejų rūšių žuvys penimos panašiais būdais.

Atlantinė menkė © ScandFish
Lotyniškas pavadinimas: Gadus morhua
Gamyba (ES-27): 2560 t (2007 m.); 21 % pasaulinės gamybos
Vertė (ES-27): 9,2 mln. eurų (2007 m.)
Pagrindinės šalys augintojos Europos Sąjungoje: Airija, Jungtinė Karalystė
Pagrindinės šalys augintojos pasaulyje: Norvegija, Islandija, Airija, Jungtinė Karalystė

Dauginimasis

Menkių dauginimasis vyksta žuvivaisos ūkiuose naudojant jūroje sugautus veislinius gyvūnus. Patinėliai ir patelės suleidžiami į vieną baseiną.

Fotomanipuliacija, t. y. metodu, kai kaitaliojant dirbtinės „saulės šviesos“ trukmę paskatinamas šios rūšies gyvūnų sezoninis seksualinis elgesys, dirbtinai sukuriamas reprodukcijos ciklas. Taip kiaušinėlių ir žuvų galima gauti visus metus. Natūraliai patinėlio apvaisinti kiaušinėliai surenkami neršto baseino paviršiuje. Jie perkeliami į inkubatorių su maždaug 5° C temperatūros aukštyn kylančia jūros vandens srove. Lervos išsirita po 12–14 dienų.

Fotomanipuliacija, t. y. metodu, kai kaitaliojant dirbtinės „saulės šviesos“ trukmę paskatinamas šios rūšies gyvūnų sezoninis seksualinis elgesys, dirbtinai sukuriamas reprodukcijos ciklas. Taip kiaušinėlių ir žuvų galima gauti visus metus. Natūraliai patinėlio apvaisinti kiaušinėliai surenkami neršto baseino paviršiuje. Jie perkeliami į inkubatorių su maždaug 5° C temperatūros aukštyn kylančia jūros vandens srove. Lervos išsirita po 12–14 dienų.

Auginimas

Natūralioje aplinkoje patelė išleidžia apie milijoną kiaušinėlių, iš kurių išgyvena labai maža dalis.

Tai lemia įvairios priežastys: kitų rūšių plėšrios žuvys, menkių kanibalizmas, ypatinga mailiaus mityba ir jo jautrumas infekcijoms, jūros srovės, vandens kokybė ir temperatūra (kiekvienu vystymosi etapu reikia skirtingos temperatūros) ir kt. Taigi auginant menkes būtina tiek techniškai sumažinti šių veiksnių poveikį, kad galėtų išlikti pramonei reikiamas kiaušinėlių kiekis.

Lervų auginimas. Per 3–4 dienas nuo išsiritimo lervos (0,2 mg) suvartoja savo trynio maišelį ir yra perkeliamos į talpyklas, kuriose bus pirmą kartą pradedamos maitinti. Šios talpyklos pripildytos 11° C temperatūros jūros vandens, jose nuolat teka vandens srovė. Apie du mėnesius, kol ima sverti 0,2 g, lervos minta verpetėmis (žuvivaisos ūkyje užaugintu mikroskopiniu zooplanktonu).

Mailiaus augyklos. Tuomet mailius perkeliamas į didesnes talpyklas, kuriose taip pat nuolat teka jūros vandens srovė. Maždaug 2 mėnesius jis po truputį pratinamas prie labai smulkių baltymingų pašarų (kartais naudojamos ir žuvivaisos ūkyje užaugintos artemijos). Mailius taip pat skiepijamas, ypač nuo vibriozės, nuo kurios gaišta daug šios rūšies žuvų. Nuo šio etapo jaunos menkės pradedamos nuolat mechaniškai rūšiuoti pagal svorį, kad didesnės žuvys nesuėstų mažesnių.

Jauniklių auginimas. Kai užauga iki 2 g, mailius perkeliamas į dideles talpyklas, kuriose jis šeriamas granulėmis iš žuvų miltų ir taukų bei augalinių baltymų priedų. Kai užauga iki 30–40 g, jis skiepijamas nuo bakterijų sukeliamų infekcijų. Žuvys ir toliau rūšiuojamos pagal dydį, siekiant išvengti žuvų kanibalizmo. Menkių jaunikliai šiose didelėse talpyklose laikomi maždaug 5–10 mėnesių, kol užauga iki 50–200 g. Kada jaunikliai užaugs tokio svorio, kad juos būtų galima perkelti į narvus, priklauso nuo vandens temperatūros, sezono, narvo ir tinklo akių dydžio bei kitų veiksnių.

Tai lemia įvairios priežastys: kitų rūšių plėšrios žuvys, menkių kanibalizmas, ypatinga mailiaus mityba ir jo jautrumas infekcijoms, jūros srovės, vandens kokybė ir temperatūra (kiekvienu vystymosi etapu reikia skirtingos temperatūros) ir kt. Taigi auginant menkes būtina tiek techniškai sumažinti šių veiksnių poveikį, kad galėtų išlikti pramonei reikiamas kiaušinėlių kiekis.

Lervų auginimas. Per 3–4 dienas nuo išsiritimo lervos (0,2 mg) suvartoja savo trynio maišelį ir yra perkeliamos į talpyklas, kuriose bus pirmą kartą pradedamos maitinti. Šios talpyklos pripildytos 11° C temperatūros jūros vandens, jose nuolat teka vandens srovė. Apie du mėnesius, kol ima sverti 0,2 g, lervos minta verpetėmis (žuvivaisos ūkyje užaugintu mikroskopiniu zooplanktonu).

Mailiaus augyklos. Tuomet mailius perkeliamas į didesnes talpyklas, kuriose taip pat nuolat teka jūros vandens srovė. Maždaug 2 mėnesius jis po truputį pratinamas prie labai smulkių baltymingų pašarų (kartais naudojamos ir žuvivaisos ūkyje užaugintos artemijos). Mailius taip pat skiepijamas, ypač nuo vibriozės, nuo kurios gaišta daug šios rūšies žuvų. Nuo šio etapo jaunos menkės pradedamos nuolat mechaniškai rūšiuoti pagal svorį, kad didesnės žuvys nesuėstų mažesnių.

Jauniklių auginimas. Kai užauga iki 2 g, mailius perkeliamas į dideles talpyklas, kuriose jis šeriamas granulėmis iš žuvų miltų ir taukų bei augalinių baltymų priedų. Kai užauga iki 30–40 g, jis skiepijamas nuo bakterijų sukeliamų infekcijų. Žuvys ir toliau rūšiuojamos pagal dydį, siekiant išvengti žuvų kanibalizmo. Menkių jaunikliai šiose didelėse talpyklose laikomi maždaug 5–10 mėnesių, kol užauga iki 50–200 g. Kada jaunikliai užaugs tokio svorio, kad juos būtų galima perkelti į narvus, priklauso nuo vandens temperatūros, sezono, narvo ir tinklo akių dydžio bei kitų veiksnių.

Penėjimas

Menkės penimos tokiose pat panardintose varžose, kaip ir lašišos, arba sausumoje įrengtuose baseinuose, kuriuose įdiegta recirkuliacijos sistema. Jos šeriamos žuvų miltų, žuvų taukų ir augalų ekstraktų granulėmis. Menkės gaudomos ir pjaunamos, kai sveria 3–4 kg, t. y. po maždaug dvejų penėjimo metų.

Vartojimas

Papjautos menkės pristatomos į perdirbimo cechą. Iš čia žuvys parduodamos šviežios, išdarinėtos ir supjaustytos.

Menkes auginti pradėta Norvegijoje, kur dalis lašišų augintojų ėmėsi šios veiklos bandydami įvairius būdus: jūrines varžas, sausumos baseinus, įprastą, ekologišką auginimą ir kt. Ši veikla plėtojama Islandijoje, Farerų salose ir Kanadoje. Europos Sąjungoje Šetlando salose (Jungtinėje Karalystėje) pradėtas plataus masto projektas baigėsi 2008 m. finansinėmis nesėkmėmis. Menkių auginimo vėl bandoma imtis Airijoje ir Škotijoje. Menkių auginimo ateitis labai priklausys nuo menkių žvejybos raidos šiaurės Atlanto ir Arkties žvejybos rajonuose.

Menkes auginti pradėta Norvegijoje, kur dalis lašišų augintojų ėmėsi šios veiklos bandydami įvairius būdus: jūrines varžas, sausumos baseinus, įprastą, ekologišką auginimą ir kt. Ši veikla plėtojama Islandijoje, Farerų salose ir Kanadoje. Europos Sąjungoje Šetlando salose (Jungtinėje Karalystėje) pradėtas plataus masto projektas baigėsi 2008 m. finansinėmis nesėkmėmis. Menkių auginimo vėl bandoma imtis Airijoje ir Škotijoje. Menkių auginimo ateitis labai priklausys nuo menkių žvejybos raidos šiaurės Atlanto ir Arkties žvejybos rajonuose.