NEIŠSKIRIAMI

Išauginta ES

Išauginta ES

Išauginta ES

Ieškote tvarių sprendimų?
Paragaukite Europos Sąjungoje užaugintų žuvų

 

Farming in the EU - LT

Europos Sąjungoje užaugintos žuvys – sveika, šviežia ir vietinė alternatyva

Visi žinome, kad žuvys yra baltymingos, maistingos, naudingos širdžiai ir turi daug vitaminų. Tačiau ne paslaptis, kad jūrų išteklius peržvejojame ir kyla pavojus, kad jie išnyks. 

Žuvų veisimas ir auginimas, arba akvakultūra, gali padėti šį pavojų sumažinti ir patenkinti vis didėjančią žuvų paklausą tiek ES, tiek visame pasaulyje. Akvakultūros sektoriaus – vieno iš sparčiausiai augančių maisto sektorių pasaulyje – produktai sudaro apie pusę kasmet visame pasaulyje suvartojamų žuvų. Šis skaičius didėja. Paprastai tariant, be akvakultūros, žuvų pasaulio gyventojams išmaitinti nepakaktų. Tai reikštų, kad reikėtų žvejoti daugiau laukinių jūros žuvų ir ilgainiui kiltų pavojus, kad išseks visi jų ištekliai.

Užaugintos žuvys yra vietinės žuvys

Iš akvakultūros produktų ne tik gauname kokybiškų baltymų – šie produktai yra vietiniai ir gali padėti skatinti mūsų vietos ekonomiką. Į ES šiuo metu importuojame 68 % mūsų suvartojamų jūrų gėrybių, ir tik 10 % mūsų suvartojamų žuvų yra išaugintos ES. Europos akvakultūros sektoriuje jau tiesiogiai dirba daugiau kaip 80 000 žmonių, ir šis skaičius turėtų didėti, nes vis daugiau mūsų jūrų gėrybių tiekia ES akvakultūros ūkininkai. Vykdydama reformuotą žuvininkystės politiką ir teikdama tikslinę finansinę paramą Europos Sąjunga rems sektoriaus augimą, suteiks daugiau galimybių kurti darbo vietas ir užtikrins, kad visos Europos ūkiuose tausojant aplinką auginamos jūrų gėrybės ir toliau būtų kokybiškos ir sveikos.

Žuvų auginimas ES 

Akvakultūra – tai vandens gyvūnų auginimas maistui. Auginami ir gėlųjų vandenų, ir jūrų gyvūnai, o visai neseniai pradėti auginti ir įvairių rūšių dumbliai. Šia veikla verčiamasi visoje Europoje. Auginamos daugelio rūšių žuvys, kiaukutiniai, vėžiagyviai ir dumbliai. Naudojami įvairiausi auginimo būdai, įskaitant tradicinius, tokius kaip lynai, tinklai ir rezervuarai, ir sudėtingesnius metodus, pavyzdžiui, vandens recirkuliacijos sistemas. Apie pusę ES auginamų vandens gyvūnų sudaro kiautuotieji vėžiagyviai (populiariausios – midijos ir austrės), o apie ketvirtį – jūrų žuvys, pavyzdžiui, lašišos, dorados ir vilkešeriai. Dar maždaug penktadalį sudaro gėlavandenės žuvys, tokios kaip upėtakiai ir karpiai.

Kaip ir žemės ūkyje, svarbiausia ir toliau yra tiekti sveiką maistą vartotojams, saugoti gyvūnų gerovę ir tausoti aplinką. Akvakultūroje būtinas švarus vanduo ir geros sanitarinės sąlygos. Daugeliu atvejų žuvys arba kiautuotieji vėžiagyviai jiems reikiamų maisto medžiagų randa aplinkoje, bet prireikus ūkininkai pasirūpina papildomais pašarais, kad užtikrintų subalansuotą ir sveiką mitybą. Visa tai daroma laikantis griežtų Europos aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų, kuriais užtikrinama, kad žuvys Europos Sąjungoje būtų auginamos tausiai ir vietoje, kad jos būtų šviežios, saugios ir būtų galima lengvai atsekti jų kilmę.

Kodėl akvakultūra būtina?

Žuvyse yra sveikatai naudingų medžiagų, tačiau laukinių žuvų ir kiautuotųjų vėžiagyvių nepakanka esamiems poreikiams patenkinti. Tausi žvejyba neatsiejamai susijusi su akvakultūra. Tik pasitelkus jas abi galima užtikrinti pakankamą žuvų tiekimą, kad būtų patenkinti vis gausėjančių pasaulio gyventojų poreikiai nekeliant pavojaus, kad ilgainiui bus išgaudytos visos laukinių išteklių žuvys.
Iš ES suvartojamų jūrų gėrybių 68 % importuojami. Didelė jų dalis gaunama iš žuvininkystės ūkių. Tik 10 % mūsų suvartojamų produktų yra užauginti ES. Jei vartotume daugiau žuvininkystės ūkiuose užaugintų žuvų, būtų mažiau eikvojami laukinių žuvų ištekliai, sumažėtų priklausomybė nuo importo, būtų sukurta daugiau darbo vietų vietoje ir labiau augtų vietos ekonomika.

Kokių pagrindinių rūšių vandens gyvūnai auginami ES?

Apie 50 % ES akvakultūros produkcijos sudaro kiautuotieji vėžiagyviai. Iš jų populiariausios – midijos ir austrės. Jūrų žuvys – lašišos, dorados ir vilkešeriai – sudaro apie 27 % mūsų žuvininkystės ūkių produkcijos, o gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ir karpiai, – 23 % ES užaugintų žuvų.
ES auginami labai įvairių rūšių vandens gyvūnai. Tai ir smėlinės mijos, šukuotės, omarai, tilapijos, eršketai (ikrams), ir net aktyviai žvejojamos laukinių rūšių žuvys, tokios kaip otai, menkės ir jūrų liežuviai. Plėtojamas dumblių auginimas. 
Daugiau informacijos rasite puslapyje

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/aquaculture/species/index_lt.htm

Kaip žuvys auginamos?

Kiautuotieji vėžiagyviai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, auginami ant lynų, karčių arba į stalą panašių struktūrų. Jiems reikia švaraus vandens, kad galėtų misti vandenyje esančiomis maisto medžiagomis. Jūrų žuvys, pavyzdžiui, lašišos ir vilkešeriai, auginamos dideliuose jūros paviršiuje plūduriuojančiuose tinkliniuose aptvaruose. Gėlavandenės žuvys, tokios kaip upėtakiai, paprastai auginamos vienas greta kito įrengtuose rezervuaruose, per kuriuos nukreipiamas upių vanduo. Kitų rūšių gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, karpiai, auginamos dideliuose ežeruose ir tvenkiniuose.
Daugiau informacijos rasite puslapyje

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/aquaculture/aquaculture_methods/index_...

Ar tiesa, kad akvakultūra gali padaryti žalos aplinkai?

Kaip ir bet kuri kita žmogaus veikla, akvakultūra turi būti valdoma tvariai ir atsakingai. Kaip ir visi kiti maisto produktų gamintojai, akvakultūros ūkininkai privalo laikytis aplinkosaugos ir sveikatos standartų. ES aplinkosaugos standartai yra vieni griežčiausių ir veiksmingiausių pasaulyje. Tačiau akvakultūros ūkininkai privalo daug aktyviau saugoti aplinką: pavyzdžiui, akvakultūros tvenkiniai padeda išsaugoti svarbų kraštovaizdį ir laukinių paukščių bei nykstančių rūšių buveines.
Kiautuotieji vėžiagyviai padeda švarinti pakrančių vandenis, nes jie suvartoja maisto medžiagas, kurios kitaip galėtų užteršti vandenį. Galiausiai tausumas duoda ir komercinės naudos, o akvakultūros ūkininkai pirmieji stebi ir saugo gamtą siekdami, kad jai nebūtų daroma jokia žala.

Ar užaugintos žuvys tokios pat sveikos kaip laukinės žuvys?

Siekiant užtikrinti, kad mūsų maistas būtų saugus, ES teisės aktais nustatytos griežtos taisyklės, įskaitant didžiausią leidžiamąją teršalų koncentraciją. Ši koncentracija yra tokia pati ir ūkiuose auginamoms, ir laukinėms žuvims, o griežta oficialios kontrolės sistema užtikrinama, kad ant mūsų stalo patektų tik sveikas maistas nepriklausomai nuo to, ar jo kilmės vieta – ES, ar užsienis.

Išauginti 1 kg lašišos reikia daugiau kaip 1 kg laukinių žuvų. Tad ar prasminga šerti auginamas žuvis laukinėmis žuvimis?

Tai, kad mėsėdėms žuvims, pavyzdžiui, lašišoms, kaip pašarai būtinos laukinės žuvys, neišvengiamai yra tvarios akvakultūros problema. Randant daugiau alternatyvų ir geriau jomis pasinaudojant bei didinant pašarų maistingumą, 1 kg auginamų žuvų suvartojamas laukinių žuvų kiekis nuolat mažėja. Be tvarumo sumetimų, yra ir akivaizdi ekonominė paskata ūkininkams mažinti laukinių žuvų naudojimą – jos yra vienos iš pagrindinių gamybos sąnaudų. Komisija ketina padėti sektoriui toliau gerinti šią padėtį.
Verta prisiminti, kad pusę ES akvakultūros produkcijos kiekio sudaro kiautuotieji vėžiagyviai, kuriems jokių papildomų pašarų nereikia. Veisiamos ir ne mėsėdės žuvys, pavyzdžiui, karpiai.

Kaip ES remia akvakultūrą?

Vykdydama neseniai reformuotą bendrąją žuvininkystės politiką ES visų pirma rems akvakultūros sektorių. Neseniai paskelbtose gairėse pateikiami bendri Europos akvakultūros sektoriaus prioritetai ir bendrieji tikslai. Nurodytos keturios prioritetinės sritys:

  • aukšti kokybės, sveikatos ir aplinkosaugos standartai,
  • prieigos prie sausumos ir vandens teritorijų galimybių gerinimas,
  • administracinės naštos šiame sektoriuje mažinimas,
  • konkurencingumo didinimas.

ES teiks finansinę paramą (pasitelkusi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą), kad akvakultūros ūkininkai turėtų geriausias sąlygas, kuriomis galėtų sėkmingai verstis. Be to, ES investuos į sąveikos su aplinka, auginamų žuvų sveikatos ir šėrimo, taip pat dauginimosi ir veisimo tyrimus. Visos šios sritys yra esminiai tvaraus Europos akvakultūros plėtojimo elementai.

Mokyklos projektas. Supažindinimas su Europos akvakultūros sektoriumi

Nors gali būti, kad akvakultūros, arba žuvininkystės, sektorius yra sparčiausiai augantis maisto gamybos sektorius visame pasaulyje, daugelis su šia pramonės šaka nesusijusių asmenų apie jį turi neįtikėtinai mažai žinių.

Mokyklos projektas „Išauginta ES“ buvo parengtas norint padidinti Europos paauglių (12–18 metų) informuotumą apie akvakultūros sektorių. Projektas suteiks mokiniams daugiau žinių apie žuvininkystę ir šio sektoriaus įtaką jų vietos bendruomenei.

Mokiniai nagrinės šio sektoriaus vaidmenį maisto gamybos ir aplinkosaugos srityse. Jie taip pat sužinos apie įvairias verslo ir karjeros galimybes akvakultūros sektoriuje.

Mokiniams bus suteikta daug galimybių susipažinti su įvairiomis veisiamų ir auginamų jūrų bei gėlavandenių žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir jūros dumblių rūšimis ir jas tyrinėti, taip pat sužinoti apie įvairius naudojamus tradicinius ir šiuolaikiškesnius gamybos metodus.

Šiuo metu projektas vykdomas dvidešimtyje mokyklų dešimtyje ES šalių (Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje).

Akvakultūros produktų gamintojų kelias atgal į mokyklą

Pagrindinė projekto dalis – vietos akvakultūros produktų gamintojo apsilankymas, per kurį mokiniai galės pasikalbėti su specialistu, pradėti savo mokslinių tyrimų projektą ir tiesiog dalyvauti įdomiame, interaktyviame renginyje.

Buvo parengtas mokytojams skirtas projekto rinkinys, siekiant aprūpinti juos visomis priemonėmis, kurios padėtų planuoti ir įgyvendinti projektą nuo pat pirmos pamokos, per apsilankymą ir vykdant tolesnę veiklą, kai gali būti nagrinėjamos tokios temos kaip „Mityba ir maisto gaminimas“, „Mokslas ir technologijos“ arba „Informacija ir gebėjimai“. 

/fisheries/inseparable/lt/file/schoolskitphoto2pngschools_kit_photo2.png

Dalyvaukite ir Jūs

Kviečiamos dalyvauti visos mokyklos.
Jūsų mokinių parengta medžiaga bus reguliariai skelbiama mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose.

Rašykite mums adresu:
mare-communication@ec.europa.eu

Mokyklai skirtas rinkinys

Daugiau informacijos apie šį projektą rasite šioje brošiūrojeNetrukus taip pat bus pateiktas ir reguliariai atnaujinamas susijusių akvakultūros sektoriaus gamintojų sąrašas.

Atkreipkite dėmesį, kad išlaidos nebus dengiamos Europos Sąjungos lėšomis.