Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema
Naujienos
How was sea bass managed in the EU until now? What does the common approach consist of? What will be proposed under the third part of this package? Sea bass landings are increasing from year to year, what will the Commission do to tackle this? Why are recreational anglers covered by the measures, when the commercial sector catches the lion share of sea bass? What about the longer term? What happens in January 2016, during the next spawning season of sea bass? What is the potential economic impact of a further decline of seabass?
Today the Fisheries Committee of the European Parliament has voted on the multiannual Baltic Plan, a management plan adopted by the European Commission in 2014 which establishes targets and conservation reference points for stocks and promotes regionalised decision making for fisheries in the Baltic.
The Council has adopted measures to help sea bass recover. For recreational fishing, which accounts for 25% of sea bass mortality, the decision will mean the introduction of a limit of three fish per day per angler. Learn more about sea bass with our infographic (available in English and in French).

Mokslinės rekomendacijos dėl žuvų išteklių valdymo

Žuvų išteklių valdymas

Atsižvelgti į geriausias mokslines rekomendacijas rengiant valdymo priemones – vienas iš bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tinkamo politikos formavimo principų. Tokios priemonės – tai, be kita ko, žvejybos galimybių nustatymas ir jų veiksmingumo siekiant politikos tikslų ir įgyvendinant jos uždavinius stebėjimas.

Siūlydama naujas žuvininkystės taisykles ir reglamentus, Europos Komisija siekia gauti įvairių įstaigų mokslinių rekomendacijų. Šių įstaigų darbo pagrindas – ES šalių remiantis duomenų rinkimo sistema surinkti faktai ir skaičiai. Komisija padeda užpildyti trumpalaikes žinių spragas skirdama lėšų konkursams ir kvietimams teikti paraiškas, suteikiantiems galimybę vykdyti tyrimus English (en) ir teikti mokslines rekomendacijas. Svarbūs ilgalaikiai žuvininkystės valdymo mokslinių tyrimų projektai remiami pagal programą „Horizontas 2020“.

Mokslinės patariamosios įstaigos

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas English (en) (ŽMTEK) įsteigtas 1993 m., kad patartų Komisijai žuvininkystės valdymo klausimais. Tai ne nuolatinė įstaiga, o grupė ekspertų, kurie komiteto veikloje dalyvauja arba laikinai kaip nariai, arba pagal poreikius kaip darbo grupių ekspertai. ŽMTEK narius Komisija skiria atsižvelgdama į jų kompetenciją jūrų biologijos ir ekologijos, žuvininkystės mokslo, įrangos technologijų, akvakultūros bei žuvininkystės ekonomikos srityse. ŽMTEK atsiskaito tiesiogiai Komisijai.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) – tarpvyriausybinė įstaiga, įsteigta 1902 m. šiaurės Atlanto jūrų ekosistemų moksliniams tyrimams vykdyti ir koordinuoti. Taryba konsultuoja įvairias vyriausybes ir regionines žuvininkystės valdymo organizacijas, taip pat Europos Sąjungą. Savo svetainėje ji skelbia plačiajai visuomenei skirtas rekomendacijas pagal žuvų rūšis ir regionus.

Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) mokslo patariamasis komitetas – tai 1952 m. įsteigta regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kurios struktūra ir įgaliojimai atnaujinti 2004 m.  Komiteto konsultacijos – privalomų BVJŽK rekomendacijų dėl žuvininkystės valdymo ir jūrų išteklių apsaugos Viduržemio bei Juodojoje jūrose ir jungiamuosiuose vandenyse pagrindas.

Reglamentuodama ES išorės žvejybos laivyno ir tolimojo plaukiojimo laivyno žvejybos veiklą, Europos Komisija taip pat remiasi regioninių žuvininkystės organizacijų mokslinių komitetų ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų pateiktomis mokslinėmis ir valdymo rekomendacijomis, skirtomis tunams arba mažoms rūšims, gyvenančioms negiliuose arba vidutinio gylio vandenyse (pelaginėms rūšims), ant arba prie pat jūros dugno (dugninėms rūšims) arba vos aukščiau dugno sluoksnio (priedugnio rūšims).

Tais atvejais, kai ES yra pasirašiusi žuvininkystės partnerystės susitarimus su ES nepriklausančiomis pakrantės šalimis, Europos Komisija siekia skatinti ES ir jai nepriklausančių šalių mokslo bendruomenių mokslinį bendradarbiavimą ir gali steigti bendrus mokslinius komitetus arba rengti „ad hoc“ bendrus mokslinius posėdžius. Jie gali teikti mokslines ir valdymo rekomendacijas bendroms komisijoms, veikiančioms pagal žuvininkystės partnerystės susitarimą. Bendras komisijas sudaro vienodas skaičius ES ir ES nepriklausančių pakrantės šalių atstovų, bendradarbiaujančių vienodomis teisėmis.

Komisijos Jungtinis tyrimų centras papildo patariamųjų įstaigų darbą remdamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto koordinavimo ir valdymo veiklą bei duomenų rinkimo nuostatų įgyvendinimą. Jis taip pat atlieka tyrimus žuvininkystės valdymo klausimais, svarbiais įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką.