Žuvininkystė

INSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable FishINSEPARABLE - Eat, Buy and Sell Sustainable Fish

Paieška
    Laisvas tekstas
Daugiau šia tema

2013-12-11 reglamentas

Žuvų išteklių išsaugojimui skirti teisės aktai („EUR-Lex“)

Bendrosios žuvininkystės politikos faktai ir skaičiai pdf - 9 MB [9 MB] български (bg) čeština (cs) dansk (da) Deutsch (de) eesti keel (et) ελληνικά (el) English (en) español (es) français (fr) hrvatski (hr) italiano (it) latviešu valoda (lv) magyar (hu) Malti (mt) Nederlands (nl) polski (pl) português (pt) română (ro) slovenčina (sk) slovenščina (sl) suomi (fi) svenska (sv)

Neteisėta žvejyba

Naujienos
The European Commission has today announced a further proposal aimed at halting the decline of sea bass in the Celtic Sea, Irish Sea, Channel and North Sea.
A new video that illustrates the key role of science in contributing to the so called 'Blue Growth', the maritime contribution to achieving the goals of the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth.
The European Commission welcomes the positive vote of the plenary of European Parliament on the multiannual Baltic Plan, a long-term management plan which establishes targets and conservation reference points for cod, sprat and herring stocks.

Žuvų išteklių valdymas

Žuvininkystės inspektoriai tikrina žvejybos tinklą.

Žvejai paprastai žvejoja tų išteklių žuvis, kurių reprodukcinis pajėgumas didelis, tačiau šie ištekliai nėra neišsemiami. Jei žvejyba nebūtų kontroliuojama, ištekliai galėtų išsekti arba žvejyba galėtų tapti ekonomiškai neperspektyvia. Visiems svarbu, kad būtų nustatyta žuvininkystės valdymo sistema:

  • kuria būtų ilgam užtikrintas išteklių dauginimasis ir didelis laimikis,
  • kuri paklotų pamatus pelningam sektoriui,
  • pagal kurią būtų sąžiningai dalijamos žvejybos galimybės ir
  • kuria būtų išsaugomi jūrų ištekliai. 

Pagrindinis žuvininkystės valdymo pagal bendrąją žuvininkystės politiką tikslas – iki 2015 m., kur galima, ir ne vėliau kaip 2020 m. ilgam laikui užtikrinti didelį visų išteklių žvejybos laimikį. Tai vadinama didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Kitas tikslas, kurį pasiekti tampa vis svarbiau, – kuo labiau sumažinti nepageidaujamą priegaudą ir švaistūnišką praktiką arba iš viso jų išvengti palaipsniui nustatant įpareigojimą į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis. Galiausiai persvarstytos naujosios BŽP taisyklės ir valdymo struktūra įtraukiant regionalizavimą ir platesnį konsultavimąsi su suinteresuotosiomis šalimis.

Žuvininkystė gali būti valdoma kontroliuojant poveikį, rezultatus arba abiejų būdų deriniu. Poveikio kontrolė apima:

  • galimybės naudotis vandenimis taisykles. Siekiama kontroliuoti, kurie laivai gali naudotis kokiais vandenimis ir rajonais;
  • žvejybos pastangų kontrolę. Siekiama riboti žvejybos pajėgumus ir laivų naudojimą;
  • technines priemones. Jomis siekiama reguliuoti žūklės įrangos naudojimą ir tai, kur ir kada žvejai gali žvejoti. 

Rezultatų kontrolę daugiausia sudaro tam tikrų išteklių žuvų kiekio ribojimas, visų pirma nustatant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (žr. skyrių Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir kvotos).

Bendrojoje žuvininkystės politikoje vis plačiau naudojami daugiamečiai planai, kuriuose dažnai derinamos įvairios valdymo priemonės.

Žuvininkystės valdymas grindžiamas duomenimis, mokslinėmis rekomendacijomis ir kontrolės priemonėmis siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos sąžiningai visiems žvejams ir kad jie visi jų laikytųsi.