Europos Komisija
Europe 2020
Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias
- Europos Komisija
- Europa 2020
- paslaugos
- Dažnai užduodami klausimai
Kuo strategija „Europa 2020“ skiriasi nuo savo pirmtakės Lisabonos strategijos?
Strategija „Europa 2020“ grindžiama patirtimi, įgyta siekiant ankstesnės strategijos tikslų. Pripažįstamos jos stipriosios pusės (užsibrėžti tinkami ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslai, nuo 2000 m. sukurta 18 mln. naujų darbo vietų) ir siekiama įveikti silpnąsias (nepakankamas įgyvendinimas, dideli reformų įgyvendinimo spartos ir masto skirtumai įvairiose ES šalyse).
Naujojoje strategijoje taip pat atsispindi nuo 2000 m. ES įvykę pokyčiai, visų pirma būtinybė nedelsiant atgaivinti ekonomiką po krizės.
Kokių pokyčių įvyks dėl strategijos „Europa 2020“?
1. Naujo pobūdžio – pažangus, tvarus, integracinis – ekonomikos augimas:
- keliant kvalifikacijos lygį ir daugiau dėmesio skiriant švietimui bei mokymuisi visą gyvenimą,
- skatinant atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas,
- labiau išnaudojant pažangių tinklų ir skaitmeninės ekonomikos galimybes,
- modernizuojant pramonę,
- efektyviau naudojant energiją ir išteklius.
2. Tvirtesnis valdymas dėl:
- reguliarios ir skaidrios stebėsenos,
- vadovavimo aukščiausiu – Europos Vadovų Tarybos – politiniu lygmeniu.
Komisija vadovaus procesui ir naudosis Lisabonos sutartimi įdiegtomis naujomis priemonėmis: rekomendacijomis, jei būtina, įspėjimais dėl politikos krypčių, o už didelį vėlavimą gali skirti sankcijas.
3. Griežtesnis ekonomikos koordinavimas
Pagal naują ekonomikos politikos koordinavimo tvarką per vadinamąjį Europos semestrą valstybių narių vyriausybės turės vienu metu pateikti nacionalines ekonomikos reformų, stabilumo ir konvergencijos ataskaitas, taigi jos turės užtikrinti patikimą savo reformų programų finansavimą.
Strategiją veiksmingai ir laiku įgyvendinti padės atidus stebėjimas per Europos semestrą, aiškūs ir išmatuojami tikslai tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis bei griežta priežiūra.
Kas yra Europos semestras?
Tai laikotarpis kiekvienų metų pirmąjį pusmetį, kai valstybių narių vyriausybės Komisijai tuo pat metu pateikia pažangos ataskaitas, kuriose informuoja, kaip sekasi vykdyti:
- stabilumo ir konvergencijos programas, numatytas pagal Stabilumo ir augimo paktą,
- strategijos „Europa 2020“ nacionalines reformų programas.
Šiuo laikotarpiu Komisija vyriausybėms gali teikti politikos gaires ir rekomendacijas prieš baigiant rengti nacionalinius biudžetus. Tai valstybėms narėms padės geriau koordinuoti savo ekonomikos politiką, naudojantis bendra ES ekonomikos darbotvarke ir kartu pritaikant politiką prie savo šalies padėties.
Be to, tai padės ES laiku įvertinti pokyčius valstybėse narėse, kad į juos būtų atsižvelgiama būsimuose koordinavimo procesuose. *Europos semestras prasideda išleidus metinę augimo apžvalgą.
Kas yra metinė augimo apžvalga?
Tai Komisijos pateikiama ataskaita, kurioje vertinami pagrindiniai ES ekonomikos uždaviniai ir rekomenduojamos pioritetinės jų sprendimo priemonės.
Remdamiesi šia informacija pavasario aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai nurodys galimų sprendimų gaires.
Kam reikia ilgalaikio plano, kai vis dar neišbrendame iš kasdieninių problemų?
Atgaivinti ekonomiką ir toliau lieka neatidėliotinai spręstinas uždavinys. ES jau ėmėsi priemonių bankininkystės sektoriui stabilizuoti ir ekonominei veiklai aktyvinti. Tačiau reikia žvelgti plačiau negu dabartinė krizė.
ES jau jaučia konkurentų ir demografinių pokyčių spaudimą. Jei tiesiog grįžtumėme į tokią pačią padėtį, kokioje buvome prieš krizę, tolesnis atsilikimas būtų neišvengiamas.
Taigi kad ES ateityje sustiprėtų ir būtų konkurencingesnė, būtinas priemones rengti reikia pradėti dabar.
Be to, reformoms įgyvendinti reikia laiko, tad jei norime apsaugoti svarbiausius savo gyvenimo būdo elementus, turime pradėti dabar.
Kaip strategija padės apsisaugoti nuo dėl krizės pasigirstančių raginimų vykdyti labiau protekcionistinę ekonomikos politiką?
Sudarant patrauklesnes sąlygas ES šalims bendradarbiauti, o ne konkuruoti.
Tai bus pasiekta dėl didesnio skaidrumo – kiekviena šalis galės stebėti, ką daro kitos šalys. Remdamasi stebėjimo rezultatais ir nustatytais standartais Komisija parengia metinę ataskaitą, kurioje pabrėžiama pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų ir tiksliai nurodomi vėlavimo bei prasto įgyvendinimo atvejai. Itin skatinama dalytis gerąja patirtimi.
Aktyviau bendradarbiauti ES šalys skatinamos ir skelbiant politines rekomendacijas valstybių narių vyriausybėms (per Europos Vadovų Tarybą). Jei jų nebus laikomasi arba jei nacionalinės politikos kryptis nebus tinkama, Komisija pasinaudos naujomis galiomis, nustatytomis Lisabonos sutartimi, ir skelbs įspėjimus dėl politikos krypčių. Jei nepadės jokios kitos priemonės, Komisija taikys sankcijas.
Kodėl strategijai nenumatytos atskiros lėšos?
Nes pinigais išspręsti problemas – ne išeitis. Ilgalaikis, tvarus ekonomikos augimas bus pasiektas imantis reformų – reikia tiek struktūrinių reformų, tiek kitokios viešųjų lėšų naudojimo tvarkos.
Kai biudžetai yra riboti, dar svarbiau menkus išteklius nukreipti į pažangesnės, tvarios ir integracinės ekonomikos kūrimą. Ilgainiui dėl to padidės pajamos ir pagerės viešųjų finansų padėtis.
ES jau finansuoja įvairiausias programas, kurias galima panaudoti siekiant šių tikslų. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. mokslinių tyrimų ir plėtros projektams skirta daugiau kaip 50 mlrd. eurų, konkurencingumui ir inovacijoms – daugiau kaip 3 mlrd. eurų, o mokymuisi visą gyvenimą – beveik 7 mlrd. eurų – visa tai neskaitant tam pačiam laikotarpiui per struktūrinius fondus regionams skirtų 277 mlrd. eurų.
ES valstybių vyriausybės skatinamos peržiūrėti savo viešąsias išlaidas ir pasirūpinti, kad lėšos būtų leidžiamos kokybiškiau bei efektyviau, ir, nepaisant nemažų mokestinių suvaržymų, rasti būdų investuoti į tvarų ekonomikos augimą.
Tuo pat metu turėtų būti išnagrinėtos naujų finansavimo modelių (pavyzdžiui: viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, ES arba Europos investicijų banko finansavimo sutelkimo ir kt.) galimybės, kad būtų sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių ištekliai ir poveikis būtų kuo didesnis.
Ar nebūtų geriau pasinaudoti esamomis priemonėmis, o ne kurti naujas?
Vykdant strategiją „Europa 2020“ pasitelkiamas visas turimas arsenalas: politika, priemonės, teisės aktai, finansinės ir koordinavimo priemonės.
Siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, ES visų pirma stiprina kai kuriuos svarbiausius elementus: bendrosios rinkos politiką (skatindama didesnę ekonominę integraciją), pramonės politiką bei ES išorės ekonomikos ir prekybos darbotvarkę.
Ar Stabilumo ir augimo paktas bus sujungtas su strategija „Europa 2020“?
Ne, to daryti Komisija neketina.
Stabilumo ir augimo paktas yra svarbi viešųjų finansų konsolidavimo ir ekonomikos augimo skatinimo priemonė, bet jame numatyti savi mechanizmai, kurie turi būti vykdomi toliau.
Vis dėlto Stabilumo ir augimo paktas bei strategija „Europa 2020“ turi būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant, nes biudžeto politika ir struktūrinės reformos turi įtakos viena kitai.
Štai kodėl valstybių narių vyriausybės metines nacionalines reformų programas ir stabilumo bei konvergencijos programas turi pateikti tuo pačiu metu (balandį).
Kodėl strategijoje „Europa 2020“ siūloma imtis veiksmų srityse, už kurias atsakingos valstybių narių vyriausybės, pvz.: švietimo ir užimtumo?
Nes kovojant už Europos konkurencingumą gali būti naudingas ES lygmens koordinavimas. ES nesikiša į šias politikos sritis, tačiau ji gali matyti bendrą vaizdą, tad tuo pasinaudodama ji tik teikia rekomendacijas, kurios turėtų padėti atskiroms šalims.
ES bando padėti, nes ant kortos pastatyta daug – Europai reikia tvirto ekonomikos augimo ir didelio užimtumo, kad ji galėtų išlaikyti turimą socialinės apsaugos lygį, ypač senėjant visuomenei.
Tai reiškia, kad žmonėms reikia sudaryti sąlygas įgyti įgūdžių, būtinų naujomis ekonomikos aplinkybėmis, todėl strategijoje ir siūloma reformuoti švietimo bei mokymo sistemas.
Kaip suinteresuotosios šalys ir piliečiai prisidėjo rengiant strategiją?
1400 respondentų 
iš įvairių ES ir jai nepriklausančių šalių prisidėjo dalyvaudami 2009 m. surengtose viešose konsultacijose dėl strategijos.
Dalyviai buvo nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, profesinės sąjungos, įmonės, NVO, akademinio pasaulio atstovai, vartotojų organizacijos ir apie 500 pavienių piliečių.
Komisija atsižvelgė į jų atsakymus rengdama strategiją.