AA+A++Spausdinti skirta versijaSvetainės struktūraRSSRSS

„Europa 2020“ Lietuvoje

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos – tai dokumentai, kuriuos Europos Komisija rengia kiekvienai šaliai, analizuodama jų ekonominę padėtį ir teikdama rekomendacijas dėl priemonių, kurių jos turėtų imtis per kitus 18 mėnesių. Jos skirtos valstybei narei iškilusioms konkrečioms problemoms spręsti ir susijusios su įvairiausiomis sritimis: viešųjų finansų padėtimi, pensijų sistemų reformomis, darbo vietų kūrimo ir kovos su nedarbu priemonėmis, švietimu, inovacijų uždaviniais ir kt. Komisijos parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas aukščiausiuoju lygiu galutinai patvirtina šalių vadovai per Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Šalies apžvalga

Per pastaruosius dvylika mėnesių įgyvendindama 2012 m. konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas Lietuva pasiekė nelabai didelės pažangos. Pažengta į priekį taisant perviršinį deficitą, Lietuva taip pat pasistūmėjo pirmyn įgyvendindama valstybės valdomų įmonių reformą, įgyvendino antrosios pakopos pensijų fondų pakeitimus ir sustiprino kovos su jaunimo nedarbu priemones. Tačiau šioms priemonėms įgyvendinti reikėtų skirti daugiau pastangų.

Lietuvos dar laukia svarbūs darbai sprendžiant fiskalinio tvarumo, nedarbo ir socialinės atskirties, energetikos sektoriaus jungčių ir energijos vartojimo efektyvumo problemas. Patobulinus politikos priemones, dėl kurių bedarbiai galėtų lengviau grįžti į darbo rinką, padidėtų švietimo kokybė ir efektyvumas, paspartėtų investicijos į energetiką ir transporto jungčių su kitomis Europos šalimis kūrimą, pagerėtų vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonomikos augimo perspektyvos.

Glausta 2013 m. Europos Komisijos rekomendacijų Lietuvai apžvalga

Komisija Lietuvai pateikė šešias rekomendacijas, kaip pagerinti ekonominius rodiklius. Jos susijusios su šiomis sritimis:

  1. Valstybės finansų tvarumas
    Lietuva padarė didelę pažangą mažindama deficitą ir jai turėtų pavykti pasiekti, kad 2014 m. jis taptų mažesnis nei 3 %. Tam Lietuva turėtų tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, o reformavus biudžeto sistemą, padidėtų stabilumas. Nuosavybės ir aplinkosaugos mokesčiai Lietuvoje palyginti nedideli, todėl vyriausybė turėtų išnagrinėti jų didinimo galimybes, taip pat toliau stengtis, kad būtų geriau vykdomos mokestinės prievolės.
  2. Pensijų reforma
    Jeigu nebus imtasi tolesnių veiksmų, dėl demografinių pokyčių sunkės Lietuvos viešųjų finansų padėtis. Remiantis dabartinėmis tendencijomis prognozuojama, kad Lietuvos išlaidų pensijoms dalis didės ir iki 2060 m. turėtų maždaug trigubai viršyti ES vidurkį. Kad užtikrintų pensijų sistemos tvarumą ir pakankamumą, Lietuva turėtų įvykdyti visapusišką pensijų reformą.
  3. Nedarbo mažinimas
    Nedarbas Lietuvoje mažėjo, bet jis vis dar didelis, palyginti su dauguma kitų valstybių narių. Lietuva visų pirma turėtų stengtis gerinti pagalbą darbo ieškantiems asmenims ir skirti daugiau dėmesio ilgalaikių bedarbių bei žemos kvalfikacijos darbuotojų mokymui, taip pat galėtų tobulinti jaunimo nedarbo mažinimo priemones, kurių jau ėmėsi, pvz., galėtų diegti jaunimo garantijas ir tobulinti stažuočių programas. Taip pat reikėtų peržiūrėti darbo teisę ir nuspręsti, kurie apribojimai nereikalingi.
  4. Skurdo mažinimas
    Trečdaliui Lietuvos gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, reikia parengti aiškią kovos su šiais reiškiniais strategiją. Vyriausybė pradėjo socialinės pagalbos sistemos reformą, kuria ketinama didinti paskatas dirbti, tačiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad padidėtų iš pašalpų gyvenančių asmenų galimybės įsidarbinti.
  5. Valstybinių įmonių reforma
    Lietuva padarė didelę pažangą reformuodama valstybines įmones, kad didėtų konkurencija ir darbo našumas, tačiau dar laukia svarbių darbų, tarp jų ir reguliavimo įstaigų nepriklausomumo didinimas.
  6. Energijos rinka ir veiksmingumas
    Lietuva turėtų pastatyti daugiau fizinių savo energetikos tinklo ir gamtinių dujų infrastruktūros jungčių su kaimyninėmis šalimis, kad sumažėtų per didelė linijų apkrova, būtų skatinama tarptautinė prekyba, energijos tiekimas būtų patikimesnis ir galėtų veikti energijos rinka. Ji taip pat turėtų labiau stengtis didinti energetinį pastatų efektyvumą, nes šalyje yra per 30 000 daugiabučių, sunaudojančių labai daug energijos.

Svarbiausių sričių Lietuvos rodiklių palyginimas su kitomis ES valstybėmis narėmis English (en)


Europos Semestro dokumentai