AA+A++Spausdinti skirta versijaSvetainės struktūraRSSRSS

Ekonomikos valdymas

Ranka, sustabdanti virstančius domino kauliukus © iStockphoto

Krizė daugelyje Europos šalių atskleidė esminių problemų ir neperspektyvių tendencijų. Ji taip pat parodė, kaip tarpusavyje yra susijusi ES šalių ekonomika. Spręsti šias problemas ir ateityje skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą bus lengviau ES ėmus labiau koordinuoti ekonomikos politiką.

Iš krizės – sustiprėję: Europos vizija

Vieningi kaip niekada: kokių priemonių ėmėsi ES, kad įveiktų finansų krizę, kaip ji stiprina ekonominę ir pinigų sąjungą ir kaip tai veda į tvirtą politinę sąjungą.

Naująjį ES ekonomikos valdymą sudaro trys pagrindiniai elementai:

  • Sugriežtinta ekonominė darbotvarkė ir atidesnė ES priežiūra. Suderinti politikos prioritetai ir tikslai, numatyti strategijoje „Europa 2020“; papildomi valstybių narių, pakto „Euro plius“ dalyvių, įsipareigojimai; griežtesnė ES vykdoma ekonominės ir fiskalinės politikos priežiūra, numatyta stabilumo ir augimo pakte, ir naujos kovos su makroekonominiais sutrikimais priemonės; nauja darbo tvarka (Europos semestras), pagal kurią kasmet tuo pačiu metu aptariami ekonomikos ir biudžeto prioritetai.
  • Euro zonos stabilumo išsaugojimo veiksmai. 2010 m. į valstybės garantuotos skolos krizę ES reagavo sukurdama laikinus paramos mechanizmus savo valstybėms narėms, kuriuos 2013 m. pakeis nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas. Šiomis paramos priemonėmis galima naudotis tik vykdant griežtą fiskalinį konsolidavimą ir reformų programas. Priemonės parengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su TVF.
  • Finansų sektoriaus trūkumų šalinimo veiksmai, kaip aprašyta toliau.

Toliau išsamiau aptariami kai kurie pagrindiniai šio naujo ES ekonomikos valdymo aspektai.


 

Europos semestras

Europos semestras – tai šešių mėnesių laikotarpis, per kurį kasmet veiksmingai koordinuojama valstybių narių biudžeto, makroekonomikos ir struktūrinė politika, kad valstybės narės galėtų ankstyvuoju nacionalinio biudžeto sudarymo etapu ir priimdamos sprendimus dėl kitų ekonominės politikos aspektų atsižvelgti į ES aktualius klausimus.

Pagrindiniai Europos semestro etapai:

Sausį Europos Komisija paskelbia metinę augimo apžvalgą, kurioje išdėstomi kitų metų ES prioritetai, kuriais siekiama skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą.

Kovą ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, remdamiesi metine augimo apžvalga, paskelbia ES nacionalinės politikos gaires.

Balandį valstybės narės pateikia patikimų viešųjų finansų (stabilumo ar konvergencijos programos), reformų ir priemonių planus, kaip siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo (nacionalinės reformų programos).

Birželį Europos Komisija įvertina šias programas ir parengia šalims konkrečių rekomendacijų. Taryba šias rekomendacijas aptaria, o Europos Vadovų Taryba joms pritaria.

Birželio pabaigoje arba liepos pradžioje konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas oficialiai patvirtina Taryba.



 

Stabilumo ir augimo paktas

Stabilumo ir augimo paktas – tai taisyklės, kuriomis siekiama, kad valstybės narės išsaugotų patikimus viešuosius finansus.

Stabilumo ir augimo paktas turi dvi funkcijas:

  • Prevencinė funkcija – tai raginimas, kad valstybės narės pateiktų metinę stabilumo (teikia euro zonos šalys) arba konvergencijos (teikia kitos valstybės narės) programą, kuri teikiama kartu su nacionaline reformų programa. Šioje programoje išdėstoma, kaip valstybė narė ketina vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti, kad jos viešieji finansai taptų ir išliktų patikimi. Tada Europos Komisija gali pateikti politikos rekomendacijas (birželį, pagal Europos semestro programą) arba, jeigu būtina, pasiūlyti, kad Taryba paselbtų išankstinį įspėjimą dėl per didelio deficito.
  • Korekcinė funkcija skirta perviršinio deficito procedūrai valdyti. Pagal perviršinio deficito procedūrą (jeigu valstybė narė viršija Sutartyje nustatytą 3 % biudžeto deficito ribą) Taryba paskelbia rekomendacijas, kaip šią problemą spręsti. Jeigu euro zonos valstybė narė nesilaiko šių rekomendacijų, jai gali būti pritaikytos sankcijos.

Šiuo metu stabilumo ir augimo paktas griežtinamas. Naujomis priemonėmis siekiama:

  • sudaryti sąlygas, kad pagal korekcinę stabilumo ir augimo pakto funkciją būtų galima labiau atsižvelgti į skolos ir deficito sąveiką, ypač labai įsiskolinusiose šalyse (kurių valstybės skola didesnė nei 60 % BVP);
  • paspartinti perviršinio deficito procedūrą ir padaryti taip, kad sankcijos valstybėms narėms būtų skiriamos pusiau automatiškai, t. y. nustatyti, kad Komisijos pasiūlytoms sankcijoms atmesti (o ne joms pritarti) reikėtų kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje;
  • tobulinti nacionalines biudžeto nuostatas, sprendžiant apskaitos ir statistikos problemas ir prognozių sudarymo klausimus.

 

Makroekonominio disbalanso problemų sprendimas

Pastarąjį dešimtmetį valstybių narių ekonomikos tendencijos buvo skirtingos, todėl ES padidėjo konkurencingumo skirtumai ir susidarė didelis makroekonominis disbalansas. Kad tai nepasikartotų ateityje, Europos Komisija pasiūlė naują priežiūros mechanizmą, kuris padėtų nustatyti ir išspręsti tokias problemas daug anksčiau. Naudojantis šiuo mechanizmu bus stebima, ar valstybių narių ekonomikoje neatsiranda makroekonominio disbalanso požymių (pvz., nekilnojamo turto kainų burbulai, einamosios sąskaitos deficito didėjimas ar staigus konkurencingumo didėjimas arba mažėjimas). Jeigu valstybė narė viršys tam tikrą ribą, Europos Komisija atliks nuodugnų tyrimą, kad nustatytų, ar šis disbalansas žalingas, ir, jeigu būtina, paskelbs rekomendacijas.


 

Paktas „Euro plius“.

Euro zonos valstybės narės susitarė dėl dar vienos papildomų reformų darbotvarkės – pakto „Euro plius“, patvirtinančio didėjančią tarpusavio priklausomybę. Šį paktą savanoriškai pasirašė ir šešios euro zonai nepriklausančios šalys – Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Jame daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: konkurencingumui, užimtumui, viešųjų finansų tvarumui ir finansinio stabilumo didinimui.

Paktą ES vadovai pasirašė 2011 m. kovą. Visos 23 paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo įgyvendinti jame išdėstytas reformas. Jį pasirašyti galės ir likusios keturios valstybės narės. Paktas yra visavertė naujosios ekonomikos valdymo sistemos dalis, o juo prisiimti įsipareigojimai įtraukti į jį pasirašiusių valstybių narių nacionalines reformų programas.


 

Finansų sektoriaus trūkumų šalinimas

ES nustatė naujas taisykles ir įsteigė naujų agentūrų, kad užkirstų kelią ankstesnėms problemoms ir užtikrintų, kad visi finansų sektoriaus atstovai būtų tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi. Darbas tęsiamas, siekiama užtikrinti, kad Europos bankai turėtų pakankamą kapitalo rezervą ir galėtų atlaikyti visus būsimus finansinės sistemos sukrėtimus, tęsti veiklą ir teikti kreditus namų ūkiams ir verslo įmonėms.

Į puslapio pradžią