chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

Įvairovės keliu link aktyvaus piliečio

21/03/2017
Kalba: LT

Aktyvus pilietis, pilietiškumas, visuomeninis aktyvumas – nuolat įvairiuose kontekstuose skambantys žodžiai. Jais kviečiama diskutuoti apie tai, ką šios sąvokos reiškia, raginama imtis veiksmų, kad sąvokos neliktų vien skambiomis frazėmis, o būtų nutiesti realūs keliai nuo žinių ir informacijos apie pilietiškumą iki supratimo, kad „pilietiškumas – tai pats žmogaus gyvenimas“ (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė).

Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai (2015m., http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2015-m/) rodo, jog Lietuva vis dar neranda ar plačiai nepritaiko efektyvaus recepto pilietinei visuomenei stiprinti. Pilietinės galios būklės stagnaciją rodo pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė: 33,4 balo iš 100 galimų.

Nors tyrimo rezultatai nedžiugina, Lietuvos suaugusiųjų švietime yra sėkmingų pilietinio aktyvumo skatinimo pavyzdžių, kurie teikia žinias ir praktinę patirtį, kaip plėtoti demokratiją ir ugdyti pilietiškumą, kaip didinti piliečių aktyvumą, sudaryti sąlygas gyvybingos pilietinės visuomenės kūrimui, kaip padėti ugdyti kritinį mąstymą ir prisidėti prie piliečių vaidmens didinimo.

Viena iš itin aktyviai pilietinį aktyvumą skatinančių įstaigų yra viešoji įstaiga Soros International House (SIH). Įstaigos direktorė Daiva Malinauskienė maloniai dalijasi projektinio darbo skatinant pilietiškumą Lietuvoje patirtimi.

 

SIH aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, skirtoje suaugusiųjų švietimui ir mokymuisi. Nemaža dalis Jūsų įstaigos projektų skiriama suaugusiųjų žmonių pilietinio aktyvumo skatinimui. Kodėl?

Kaip žinome, būti aktyviam piliečiui reiškia prisiimti daugiau pareigų, nei tą įpareigoja įstatymai. Tai reiškia būti labiau aktyviu nei pasyviu, t.y. realiais veiksmais dalyvauti savo šalies  ir vietos bendruomenės gyvenime, nekelti klausimo – kam man to reikia; man tai neįdomu; čia tegu kiti sprendžia; manęs tai neliečia ar pan.. Man ir kitiems mano kolegoms, dirbantiems SIH, tikrai rūpi ne tik šalies, bet ir visos Europos ateitis, todėl mes džiaugiamės, kad savo pačių aktyvų pilietiškumą galime išreikšti projektine veikla. Dar svarbiau, kad per projektus galime skatinti kitų Lietuvos piliečių aktyvumą, kuris, kaip rodo pastarųjų metų statistika, yra labai sumenkęs.

Kaip pasirenkate visuomeninį aktyvumą skatinančias temas projektams?

Temas projektams diktuoja gyvenimas – užtenka įdėmiau apsižvalgyti aplinkui ir temos pačios peršasi. Tarkim, matome, kad artėja rinkimai, o žmonių aktyvumas menkas, daug burbančių, bet nesiimančių jokių veiksmų. Tiesiog norisi juos papurtyti ir paklausti, ar ne jie atsakingi už tai, kas vyksta aplinkui – štai ir tema. Arba: žiniasklaidos priemonėse padaugėjo informacijos apie neprižiūrimus ar be globos paliktus gyvūnus, o visuomenė visiškai abejingai į tai žiūri arba piktinasi - tiek alkanų žmonių aplink, o čia, matai, kažkas dėl kažkokio šuns triukšmauja?!  – štai jau antra tema. Pasaulyje gilėja migrantų krizė, o Europos Sąjungos ir, žinoma, Lietuvos visuomenė susiskaldžius į dvi priešiškas stovyklas – priimti juos savo šalyje kaip nukentėjusius nuo karo, kitų negandų ir padėti integruotis į visuomenę, ar siųsti namo, kur patys tegu kuria savo ateitį – štai jau trečia tema. Taigi, temų daug, svarbiausia yra surasti būdą ir metodus problemos ar situacijos sprendimui ir jį pasiūlyti potencialiems projekto dalyviams. Žmones reikia motyvuoti, kad jie savo noru įsitrauktų į projekto veiklas. Taigi jos turi būti žaismingos, patrauklios, edukacinės ir, svarbiausia, prasmingos.

Pagrindinė SIH veikla – kalbų mokymas. Kaip kalbų mokymas siejasi su pilietinio aktyvumo skatinimu?

Kalba yra kiekvienos tautos tapatumo simbolis ir neatsiejama jos kultūros dalis bei raktas į kitų tautų kultūras. Mokydami kalbų ir pristatydami savo kultūrą lietuvių kalbos pamokų metu užsieniečiams ar kitų tautų kultūras Lietuvos piliečiams net trylikos kalbų kursuose, mes atliekame svarbų visuomenės aktyvumo stiprinimo darbą. Savo veikloje vadovaujamės moto, kuris atitinka didžiojo vokiečių rašytojo J.V. Gėtės nuostatas. Jis sakė „Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios“, kitaip tariant, nevertina savo tapatybės ir negeba ar nenori suprasti kitos kultūros ar tautos žmonių. Juk pramokęs lietuvių kalbos užsienietis, kuriantis verslą Lietuvoje, tikrai jausis daug saugiau ir labiau priklausąs mūsų visuomenei, negu tas, kuris gyvena uždarą ir izoliuotą gyvenimą. Juk lietuvis, kuris mokosi japonų ar ispanų kalbų, keliaudamas po pasaulį darbo reikalais ar atostogaudamas, ne tik gebės susikalbėti su vietiniais žmonėmis ir išreikšti pagarbą jų kalbai bei tautai, bet turės galimybę pristatyti savo šalį ir kultūrą.

Projektų turite iš tiesų daug. Išskirkite pagrindinius, kuriuose plėtojate aktyvaus piliečio ugdymo tematiką.

Pradėsiu nuo įgyvendintų projektų. Tai jau senokai koordinuoti Socrates Grundtvig 2 programos projektai „Naudingoji praktika: europietiškumo skatinimas per kalbų mokymą(si), „Aktyvaus pilietiškumo svarba jaunimo ugdymo procese“ (http://www.sih.lt/lt/naujasgrundtvig) bei mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig mokymosi partnerystės projektas „ACT! - Aktyvus ir atsakingas pilietis = klestinti ateities visuomenė“ (http://www.sih.lt/act_lt). Pastarasis suteikė ypač daug pasitenkinimo, suteikė galimybę suvokti, kad ES šalių, jų tarpe ir Lietuvos, piliečiai, gali būti labai aktyvūs, reikia tik iniciatyvių ir kūrybingų žmonių, išjudinančių net pačius vangiausius. Projekto pilietinėms iniciatyvoms ir akcijoms organizuoti viešosiose erdvėse naudojome Augusto Boal‘o Prispaustųjų teatro, Forumo teatro bei Nematomo teatro metodikas. Metodikų įtaigumas ir žaismingumas padėjo įtraukti ar bent jau sudominti nemažą būrį žmonių. Dar norėčiau pažymėti Europos Fondo trečiųjų šalių piliečių (TŠP) integracijai skirtą projektą „Pajausk skirtumą“ („Feel it!” http://www.sih.lt/feelit_2012). Projektu siekėme paskatinti tarpkultūrinį dialogą ir atskleisti teigiamus migracijos aspektus bei prisidėti prie viešosios nuomonės stiprinimo, kad migracija yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis, formavusi ir tebeformuojanti mūsų pasaulį. Šio projekto pagrindinis akcentas buvo „Įvairovės kelias“: penkios „stotelės“ viešojoje erdvėje (mūsų atveju prekybos centre „Panorama“), pristatančios trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių projekto partnerių valstybėse, kultūrinius ypatumus ir indėlį vietinėse bendruomenėse.

Iš pastaruoju metu įgyvendinamų projektų norėčiau pažymėti NordPlus Adult programos projektą „Senjorai internetinėje erdvėje“ („Seniors Online“, www.seniorsonline.eu ), kuriuo ne tik stipriname senjorų kompiuterinio raštingumo bei anglų kalbos įgūdžius, bet ugdome jų tarpkultūrines kompetencijas bei socialinę įtrauktį. Mums rūpi ne tik jaunimo ugdymo problemos, mes jaučiamės atsakingi ir už vyresniosios kartos gyvenimo kokybę.

Kokius išskirtumėte metodus, labiausiai patikusius projektų dalyviams ir padariusius didžiausią poveikį?

Netradiciniai ir žaismingi metodai, kuriuos naudojame plačiosios visuomenės įtraukimui į projektų veiklas, kaip jau minėjau, yra bene svarbiausias elementas, nulemiantis projektų sėkmę. Be abejo, metodai projektuose nėra pats sau egzistuojantis elementas, jie - tik priemonė tikslams pasiekti. Tiek man, tiek projekto dalyviams labiausiai patiko Augusto Boal‘o Prispaustųjų teatro, Forumo teatro bei Nematomo teatro metodikos, naudotos „ACT!” projekte, taip pat realaus gyvenimo situacijų simuliacijų metodas, taikytas „Integra“ (www.integra-project.eu) bei „Kalba atveria duris: TŠP integravimasis į Lietuvos visuomenę“ (http://www.sih.lt/lt/tsp_kalba_atveria_duris) projektuose.

Į klausimą „Kodėl būtent tokie metodai yra labiausiai paveikūs?“ atsakyčiau, kad, mano nuomone, visiems - tiek projekto organizatoriams, tiek dalyviams - yra labai svarbu kūrybiškumas, spontaniškumas, saviraiška ir lengvumas. Aš tikiu, kad žmonėms žaismingiau žiūrint į tam tikras gyvenimo situacijas, jų gyvenimas būtų šviesesnis, kad jie nuo pastovaus bambėjimo, jog viskas aplink blogai ir kitų kaltinimo, pereitų prie aktyvaus dalyvavimo kuriant ir puoselėjant savo bendruomenės ir šalies ateitį.

Ačiū už pokalbį.

Su SIH direktore Daiva Malinauskiene kalbėjosi „Epale“ konsultantė Vilija Lukošūnienė

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį. Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+ Share on LinkedIn