IPCC: autoritetingas balsas – apie klimato kaitą
2007 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC) baigė rengti savo ketvirtąją vertinimo ataskaitą (AR4), kurioje apibendrinti šešerius metus trukusių nešališkų mokslinių tyrimų rezultatai ir pasaulio klimato kaitos pobūdžio analizė.
Žinoma, debatuose dėl klimato kaitos ši nepaprastai svarbi ataskaita nebus galutinis sprendimas, tačiau ji nepaneigiamai įrodo, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų padarinys yra pasaulinis atšilimas, kuris gali sukelti pražūtingą poveikį žmonėms, mūsų ekonomikai ir aplinkai.
2007 metais IPCC ir buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore’ui buvo skirta Nobelio taikos premija – viena prestižiškiausių pasaulio premijų – už jų pastangas gilinti mūsų žinias apie klimato kaitą, vykstančią dėl žmogaus kaltės, ir padėti pagrindus veiksmams kovojant su šiuo reiškiniu. Taikos premijos skyrimas pabrėžia tą mastą, kuriuo klimato kaita pripažįstama kaip grėsmė pasaulio saugumui.
Alas Gore’as jau yra laimėjęs Oskaro apdovanojimą už savo naujovišką dokumentinį filmą Nepatogi tiesa, atkreipusį milijonų žmonių visame pasaulyje dėmesį į klimato kaitos keliamus pavojus.
IPCC, įkurta 1988 m., apibendrina maždaug 2500 pirmaujančių viso pasaulio ekspertų ir mokslininkų pateikiamą medžiagą. 2007 m. ši grupė paskelbė tris išsamias analizes, kuriose daugiausia dėmesio skiriama naujausiems moksliniams duomenims apie klimato kaitą, galimą jos poveikį ir būdus jai sušvelninti. Galutinėje suvestinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2007 m. lapkričio mėn., susipina visos trys AR4 gijos. IPCC įtaka pasireiškia jos mokslinių tyrimų nešališkumu. Ataskaitos autoriai dirba nepriklausomai nuo vyriausybių ir negauna jokio atlygio už daugelio metų atsidavusį darbą.
Pavojinga tiesa
Taigi ką mums teigia IPCC suvestinė ataskaita? Ji patvirtina, kad klimato kaita – tai tikrovė. Pavyzdžiui:
- Vienuolika iš pastarųjų 12 metų buvo šilčiausi istorijoje.
- Jūros lygio kilimo greitis padidėjo beveik dvigubai, nuo 18 cm per šimtmetį 1961–2003 m. iki 31 cm per šimtmetį 1993–2003 m., ir jis vis spartėja dėl tirpstančių ledynų ir poliarinio ledo.
- Iš palydovų gauti duomenys rodo, kad Arkties vandenyno ledo plotas nuo 1978 m. sumažėja 2,7 % per dešimtmetį.
- Šaltos naktys ir šalčiai pasitaiko rečiau, o karščio bangos – dažniau.
- Per pastarąjį šimtmetį lietaus kiekis padidėjo šiaurės kraštuose, tačiau sumažėjo aplink Viduržemio jūrą, Afrikoje ir pietų Azijoje, dėl to padidėjo sausros zonos.
Temperatūra kyla vis sparčiau ir sparčiau. Per pastaruosius 100 metų vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 0,74 ºC. Jeigu pasaulyje į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didės taip, kaip dabar, mūsų planeta iki šio amžiaus pabaigos veikiausiai bus 1,8–4,0 ºC šiltesnė nei šiandien, o blogiausiu atveju – šiltesnė net 6,4 °C. Netgi tuo atveju, jei temperatūra pakils tik iki žemesnės šio diapazono vertės, tai reikš nepaprastai sparčią kaitą, kurią sunkiai atlaikys daugelis gyvūnų ir augalų rūšių bei ekosistemų.
Grupė niekada nesiekė pateikti perdėtai neigiamų išvadų, todėl ji remiasi kruopščiai patikrintais ir neabejotinais faktais. Todėl jei „itin patikimoje“ ataskaitoje teigiama, kad atšilimas yra žmogaus veiklos padarinys, tai reiškia, kad toks teiginys mokslo požiūriu yra beveik absoliučiai neginčijamas. Nuo 1970 m. į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis visame pasaulyje padidėjo net 70 %, o šio reiškinio padarinys yra tai, kad anglies dioksido (CO2) ir metano (CH4) koncentracija žymiai viršija natūralią jų koncentraciją atmosferoje per pastaruosius 650 000 metų.
Blogiausio scenarijaus akivaizdoje
Padariniai gali būti išties visa griaunantys. Turima įrodymų, kad bus daugiau atogrąžų ciklonų ir audrų šiaurėje. Tirpstant poliarinio ledo dangai, pakils jūros lygis ir bus apsemtos neaukštai virš jūros lygio iškilusios šalys. Vandenynų vanduo taps rūgštesnis, todėl bus sunaikinti koralai ir jūros gyvūnai bei augalai. Iki 2020 m. Afrikoje 250 milijonams žmonių gali pritrūkti vandens.
Padėtis bus itin rimta, jei temperatūra pakils daugiau nei 2 ºC, palyginti su temperatūra priešindustrinėje epochoje. IPCC perspėja, kad, viršijus šią ribą, klimato kaitos poveikis gali tapti vis spartesnis arba negrįžtamas. Štai kodėl Europos Sąjungos tikslas yra pasiekti, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi veiksmų ir neleistų atšilimui viršyti 2 ºC. Viena iš didesnio nei 2 °C atšilimo pasekmių – labai tikėtinas 20–30 % gyvūnų ir augalų rūšių išnykimas.
Laiko veiksmams dar yra
Tačiau yra ne vien blogų žinių. IPCC pabrėžia, kad dabar dar galima imtis priemonių sulėtinti arba prisitaikyti prie klimato kaitos, ir kad tokios priemonės yra ekonomiškai tikslingos. Nieko neveikimo kaina gali būti Žemė ta prasme, kad bus sunaikintas gamtos pasaulis ir mūsų ekonomika, tačiau pasitelkę į pagalbą savo žinias galime taupyti visose srityse. Daugybė technologijų ir metodų, padedančių mums mažinti emisijas – pavyzdžiui, veiksmingiau vartojant energiją, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir geriau tvarkant atliekas – jau yra sukurti arba kuriami, tad bus prieinami artimiausioje ateityje.
Problema ta, kad įvairios kliūtys, kaip antai konfliktai, skurdas ir informacijos stoka, dažnai neleidžia pasinaudoti šiomis technologijomis. IPCC teigia, kad vyriausybės visame pasaulyje prioritetu turi laikyti šių kliūčių pašalinimą. Nekontroliuojant klimato kaitos, pavojuje gali atsidurti visi kiti žmonijos pažangos ir subalansuotos plėtros tikslai.
