Naršymo kelias

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija
  • Sumažinti šriftą
  • Padidinti šriftą

Follow us

„Facebook“

Rūpinimasis dirvožemiu

Kol susiformuoja tik keli centimetrai dirvožemio – gyvo gamtos ištekliaus, be kurio apsieiti negalime, – praeina tūkstančiai metų.

Dirvožemyje gyvena daugybė rūšių – mažyčiai mikrobai, vabzdžiai ir didesni gyvūnai, pavyzdžiui, kurmiai ir triušiai.
Keliems centimetrams dirvožemio po mūsų kojomis susidaryti reikia tūkstančių metų. Tai reiškia, kad jis praktiškai neatsinaujina.

Dirvožemis žmonėms būtinas, bet nuo žmogaus veiklos jis nukenčia. Dėl tam tikrų ūkininkavimo būdų gali lengvai prasidėti dirvožemio erozija. Toliau augant miestams dideli labai derlingo dirvožemio plotaiužklojami betono arba asfalto sluoksniu. Kai kuriuose regionuose dėl drėkinimo dirvožemis tapo sūrus ir mažiau derlingas.

Kai kur dėl pramonės procesų dirvožemis užterštas švinu, nafta, tirpikliais ir kitomis medžiagomis. Taip teršiamas gruntinis vanduo, žalojama žmonių sveikata ir kenkiama dirvožemyje esantiems organizmams. Užterštame dirvožemyje augantys javai sugeria teršalus ir veikia maisto kokybę bei kelia pavojų vartotojų sveikatai.

Dėl temperatūros ir kritulių pokyčių, kurie turėtų atsirasti dėl klimato kaitos, dirvožemis bus vis labiau pažeidžiamas.

Daugelis problemų sprendžiama vandens, atliekų, cheminių medžiagų, pramonės taršos, gamtos apsaugos ir pesticidų ES teisės aktais. Be to, ES parengė visapusišką dirvožemio strategiją, pagal kurią kovojama su šiais pavojais. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama dirvožemio blogėjimo priežastims ir pabrėžiama, jog reikia tvariai valdyti žemę, kad būtų išsaugotas dirvožemio derlingumas.