Naršymo kelias

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija
  • Sumažinti šriftą
  • Padidinti šriftą

Follow us

„Facebook“

Tinkama informacija apie tinkamą politiką

Europos Komisija siekia pagrįsti savo pasiūlymus patikima stebėsena, moksliniais tyrimais ir poveikio vertinimu, naudodamasi pažangiomis naujomis technologijomis, kad politikos formuotojai priimtų teisingus sprendimus.

Aplinkos politika turėtų būti grindžiama tvirtu moksliniu pagrindu. Taip užtikrinamas politinis teisėtumas ir visuomenės pasitikėjimas.

Taigi politikos formuotojams reikia patikimos, palyginamos naujausios informacijos apie mūsų aplinkos būklę ir apie vyraujančias ir naujas tendencijas.

Rengdama aplinkos politiką Komisija naudoja įvairius informacijos šaltinius: aplinkos stebėsenos duomenis, rodiklius ir vertinimus, susijusius su ES teisės aktų įgyvendinimu, oficialiais moksliniais tyrimais ir mokslinėmis piliečių iniciatyvomis.

Pastaraisiais dešimtmečiais ši informacija renkama ir naudojama daug geriau, tačiau duomenys vis dar renkami nevienodai, jų kokybė skiriasi, o esant per didelei šaltinių gausai gali būti sunku tais duomenimis naudotis.

Šiuo metu ES lygmeniu rengiama įvairių iniciatyvų šioms problemoms spręsti.

Viena iš pastangų suderinti ir integruoti viešųjų įstaigų duomenis yra INSPIRE. Ja naudojantis siekiama sudaryti Europos aplinkos žemėlapį. Taip politikos formuotojams ir visuomenei bus paprasčiau susidaryti bendrą aplinkos būklės vaizdą ir suprasti daromą poveikį aplinkai.

BIAS – bendra informacijos apie aplinką sistema – tai Europos masto iniciatyva, kuria siekiama geresnio dalijimosi ir naudojimosi informacija apie aplinką. Sistemoje BIAS, kuri grindžiama INSPIRE infrastruktūra, daugiausia dėmesio skiriama visai aplinkosaugos informacijos grandinei, pradedant duomenų rinkimu stebint tinklus, baigiant duomenų apdorojimu ir analize. Ji taip pat apima duomenų sklaidą ir perdavimą, be kita ko, plačiajai visuomenei.

BIAS grindžiama keliais pagrindiniais principais. Informacija apie aplinką turėtų būti valdoma arti jos šaltinio, renkama vieną kartą ir ja turėtų būti dalijamasi daugeliu tikslų, ji turėtų būti parengta naudoti, lengvai prieinama ir paprastai palyginama. Ji turėtų būti teikiama piliečiams jų gimtąja kalba ir palaikoma nemokamomis atvirojo kodo programinės įrangos priemonėmis.

Trečioji iniciatyva – COPERNICUS (Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema). Ji skirta suderinti sausumos, jūrų ir oro stebėjimo stočių duomenis su Žemės stebėjimo palydovų duomenimis. Siekiama parengti aplinkos duomenų rinkinius svarbius aplinkos politikos formavimui ir remti politikos įgyvendinimą.

Šie metodai padės išvengti veiklos dubliavimosi ir pašalinti nereikalingą administracinę naštą, tenkančią viešosioms institucijoms.