Naršymo kelias

Švietimas ir mokymas siekiant augimo ir užimtumo

Aplinkybės

Švietimas ir mokymas labai svarbūs tiek ekonominei, tiek socialinei pažangai, todėl taip pat labai svarbu suderinti gebėjimus ir darbo rinkos poreikius. Be to, atsako į ekonomikos krizę strategija „Europa 2020“ ES užsibrėžė pasiekti, kad iki 2020 m. mokyklos nebaigtų mažiau negu 10 % asmenų, o tretinį išsilavinimą įgytų bent 40 % žmonių.

Kodėl to reikia?

Vis globalesnėje ir žiniomis grindžiamoje ekonomikoje Europai reikiakvalifikuotos darbo jėgos, kad ji galėtų konkuruoti produktyvumu, kokybe ir inovacijomis.

Tačiau neseniai paaiškėjo, kad 20 % ES darbingo amžiaus žmonių prasti raštingumo ir skaičiavimo gebėjimai. Dėl to žmonių įgyjami įgūdžiai dar labiau neatitinka darbo rinkos poreikių. Dėl šių veiksnių didėja nedarbas ir ribojamas ekonomikos augimas.

Švietimas ir mokymas taip pat skatina asmeninį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą ir vienodas galimybes, socialinę įtrauktį bei sanglaudą.

ES lygmens strategija

Už švietimo ir mokymo sistemas atsakingos valstybės narės, o ES tenka esminis vaidmuo remiant ir papildant jų pastangas tobulinti ir modernizuoti švietimo sistemas.

Bendro darbo ES lygmeniu tikslai, priemonės ir tvarka išdėstyti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „ET 2020“. Programa galioja iki 2020 m.

Pagal ją nustatyta, kokiose prioritetinėse srityse planuoti veiklą, kuri būtų vykdoma po trejus metus trunkančiais darbo ciklais.

Pažanga stebima pasitelkus rodiklius ir lyginamuosius standartus, kurių paskirtis – padėti formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir nustatyti sunkumus.

Pagal strategiją „Europa 2020“ ES šalims kasmet teikiamos konkrečios rekomendacijos dėl reformų (konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos).

Naudojamos priemonės ir bendradarbiavimas

Siekdama užtikrinti, kad programą „ET 2020“ pavyktų įgyvendinti sėkmingai, ES pasitelkia darbo grupes, kurias sudaro valstybių narių paskirti ekspertai ir kitų svarbiausių suinteresuotųjų šalių atstovai. Tai platesnio bendradarbiavimo, vadinamojo atvirojo koordinavimo metodo, dalis. Šiuo metodu siekiama skatinti abipusį mokymąsi, gerosios praktikos mainus, nacionalines reformas ir rengti ES lygmens priemones.

ES taip pat atlieka šalių analizes, kuriomis padeda valstybėms narėms plėtoti savo švietimo ir mokymo politiką. Analizuojami nustatyti ES, nacionalinio ir regioninio lygmens sunkumai. Analizėmis siekiama remti abipusį mokymąsi, geriausios praktikos mainus, nustatomi investicijų poreikiai bei vertinama pažanga.

ES taip pat skatina įvairią konsultavimo ir bendradarbiavimo veiklą, kurioje dalyvauja suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, mokymo paslaugų teikėjai, pilietinė visuomenė, įmonės ir socialiniai partneriai. Kasmet vykstančiame Švietimo, mokymo ir jaunimo forume įvairios suinteresuotosios šalys dalijasi nuomonėmis švietimo, mokymo ir jaunimo temomis.

Tolesni veiksmai

2014–2020 m. ES šalys gali pasinaudoti programos „Erasmus+“ bei Europos struktūrinių ir investicinių fondų teikiamomis galimybėmis, kad pagerintų savo švietimo ir mokymo sistemų rezultatus.

 

FEEDBACK