ES vaidmuo

Valstybės narės formuoja savo švietimo politiką. Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis vadovaudamasi subsidiarumo principu bei siekdama bendrų tikslų ir remia jų pastangas, visų pirma skatindama dalytis gerąja patirtimi. Kalbų mokymo ir mokymosi srityje Europos Komisijos vaidmuo yra koordinuoti pastangas su nacionalinėmis vyriausybėmis siekiant kalbų strategijos tikslų.

Kodėl to reikia?

Mokėti užsienio kalbų būtina, kad europiečiai galėtų keliauti iš vienos šalies į kitą, dirbti bei mokytis kitose Europos šalyse. Tai padės skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mažinti nedarbą ir kelti gyvenimo lygį.

Taip pat būtina užtikrinti, kad kalba netrukdytų dalyvauti visuomenės gyvenime, būtų nustatyta, kokių kalbų grupėms nepakankamai atstovaujama, tokia padėtis būtų ištaisyta ir jomis kalbantys gyventojai būtų integruoti į visuomenę.

Kas padaryta iki šiol?

Vykdydamos 2020 m. bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET2020“) Europos Komisija su valstybėmis narėmis yra sudariusios dvi kalbų srities darbo grupes. Pirmoji grupė daugiausia dėmesio skyrė daugiakalbio bendravimo gebėjimų užtikrinimui darbo rinkai.

Antroji kalbų švietimo ir mokymo sistemose grupė atliko lyginamąją kalbų mokymo ir mokymosi valstybėse narėse analizę ir parengė kalbų mokymo veiksmingumo didinimo metodų ataskaitų.

Komisija taip pat remia šiuos tikslus pasitelkdama programos „Erasmus+“ veiklą ir skelbia atitinkamą informacinę medžiagą, gerosios praktikos pavyzdžius ir kalbų mokytojams skirtus išteklius platformoje „School Education Gateway“.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija ir ES šalys bendradarbiaus įgyvendindamos geresnio kalbų mokymo ir mokymosi ES strategiją. Šiuo tikslu bus toliau bendradarbiaujama „ET 2020“ darbo grupėse, platinami naujausi pranešimai apie kalbų mokymą ir kalbų įvairovę mokyklose, įgyvendinami persvarstytos Bendrųjų gebėjimų sistemos kalbiniai elementai.

Kiti politikos prioritetai:

  • tinkamesnis ir geriau palyginamas tikrinimas ir vertinimas,
  • mokyklos, kuriose užtikrinama didesnė socialinė įtrauktis ir pripažįstamos migrantų kalbos,
  • kalbų mokytojų gebėjimų ir kitų mokytojų kalbinių gebėjimų rėmimas ir ugdymas,
  • veiksmingesnis mokymas pasitelkiant integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymą,
  • kalbų mokymosi kompiuterinėmis priemonėmis skatinimas ir daugiakalbių atvirųjų švietimo išteklių kūrimas,
  • užsienio kalbų mokymo įtraukimas į bendrųjų įgūdžių strategijas, pavyzdžiui, europinę gebėjimų ir kvalifikacijų erdvę, ir iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ įgyvendinimas.