Kalbinė kompetencija – labai svarbus plataus užmojo siekio sukurti Europos švietimo erdvę elementas. Mokėti užsienio kalbų reikia ne tik tam, kad būtų galima studijuoti užsienyje. To reikia ir darbo rinkose, kurios tampa vis labiau tarptautinės. Be to, mokantis užsienio kalbos išsiplečia akiratis, atsiranda galimybių pažinti kitas kultūras. Tyrimų duomenimis, ES valstybių narių pažanga siekiant ES mastu sutarto tikslo, kad kiekvienas europietis galėtų nuo mažens mokytis dviejų užsienio kalbų, nepakankamai sparti. Iš tiesų privalomojo švietimo programą baigusių mokinių kalbų mokėjimo lygis apskritai yra žemas ir esama labai didelių skirtumų tarp valstybių narių. Vis didėjant judumui pačioje Europoje ir atvykstant kaip niekad daug įvairiausiomis kalbomis kalbančių mokyklinio amžiaus vaikų iš trečiųjų šalių, būtina iš naujo apsvarstyti, kokių problemų mums kyla ir kokių galimybių atsiveria, kad daugiakalbystė taptų tikru ES turtu. 

Siūloma rekomendacija siekiama:

  • sustiprinti kalbų mokymą sutelkiant dėmesį į tai, kad privalomojo švietimo programą baigę mokiniai būtų pasiekę konkrečius kompetencijos lygius, grindžiamus Europos Tarybos Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema
  • kad švietimo ir mokymo srityje būtų vartojama kalbinio sąmoningumo sąvoka, siekiant sukurti įtraukią kalbų mokymosi sistemą atsižvelgiant į besimokančiųjų kalbinės kompetencijos įvairovę; 
  • užtikrinti, kad daugiau kalbų mokytojų galėtų mokytis ir studijuoti užsienyje; 
  • nustatyti ir skatinti naujoviškus, įtraukius ir daugiakalbius pedagogikos metodus, naudojant Europos priemones ir platformas, pavyzdžiui, School Education Gateway ir eTwinning.