Euras ir tu

Sprendimas naudoti eurą nebuvo lengvas. Daugelyje šalių jo įvedimas užtruko gana ilgai.
Tačiau skaitydami šį tekstą suprasite, kad euro teikiami privalumai atperka šias pastangas.

Kaip buvo įvestas euras?

Anksčiau Europos Sąjungos šalys kelis kartus bandė sukurti ekonominę sąjungą ir įsivesti bendrą valiutą. Tačiau tik 1991 m. Mastrichto mieste Nyderlanduose Europos vadovai nustatė griežtą bendros valiutos įvedimo tvarkaraštį. Sekančiais metais šalys, nusprendusios įsivesti eurą, rengė tam savo ekonomikas – šie pasirengimai vadinami „ekonomikos konvergencija“.



VIKTORINA EURO TEMA
Patikrink savo žinias apie eurą. Ar tau pavyks pasiekti 500 eurų vertės klausimą?

1999 m. sausio 1 d. buvo įvestas euras kaip „atsiskaitymo vienetas“. Vadinasi, euras buvo naudojamas daugeliui finansinių operacijų popieriuje, tačiau grynųjų pinigų, t. y. banknotų ir monetų pavidalu, jis dar neegzistavo. Toks sprendimas buvo priimtas tam, kad užtektų laiko prie naujosios valiutos pritaikyti skirtingas bankų ir įmonių finansines sistemas.

2002 m. sausio 1 d. dvylikoje eurą įsivedusių šalių pasirodė euro banknotai ir monetos. Eurai buvo išduodami bankomatuose, parduotuvėse irgi atiduodavo grąžą tik eurais. Per trumpą laikotarpį visos senosios nacionalinės valiutos buvo surinktos iš parduotuvių bei bankų ir išimtos iš apyvartos, taigi euro zonos piliečių kišenėse ir piniginėse liko tik eurai.

2007 m. sausį Slovėnija pirmoji iš 2004-aisiais į ES įstojusių šalių įsivedė eurą. 2008 m. sausį jos pavyzdžiu pasekė Malta ir Kipras, 2009 m. – Slovakija, o 2011 m. – Estija.

Dabar euro zonai priklauso 17 šalių.

Viena valiuta visiems

Kai Europoje buvo naudojama daug skirtingų valiutų, keliauti iš vienos šalies į kitą buvo sudėtingiau. Už valiutos keitimą reikėjo mokėti, tad prekiauti ir keliauti buvo brangiau. Taigi kelios Europos Sąjungos šalys nusprendė savo nacionalinę valiutą pakeisti viena bendra.

Ši bendra valiuta – euras – buvo įvesta 1999 m. kaip „atsiskaitymo pinigai“, o nacionalinės valiutos tapo pagalbiniais euro vienetais.

2002 m. įvedus euro banknotus ir monetas, buvo galutinai pereita prie naujosios valiutos.

Dabar euras yra vienintelė euro zonos šalyse naudojama valiuta.

Vadinasi, kertant sienas jums nebereikia keisti monetų ir banknotų. Taigi prekyba tapo paprastesnė, o mes galime rinktis iš daugiau prekių rūšių.

Keliauti taip pat žymiai lengviau ir pigiau, nes nebereikia keisti valiutų, vykstant į užsienį atostogauti.

Kadangi euro zona didelė – joje yra daugiau kaip 332 mln. gyventojų, – ši bendra valiuta yra ekonomiškai tvirta.
Jos ekonomika stabilesnė, vadinasi, mūsų gyvenimo sąlygos gerėja.

Kas naudoja eurą?

Ne visos Europos Sąjungos šalys atsiskaito euru – kai kurios vis dar naudoja savo nacionalines valiutas.

Dažniausiai taip yra todėl, kad jų ekonomikos dar nepasirengusios euro įvedimui, bet dvi šalys (Danija ir Jungtinė Karalystė) pačios nusprendė kol kas pasilikti savo nacionalines valiutas.
Daugelis šių šalių rengiasi ateityje įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos.
Pavyzdžiui, Slovėnija prie euro zonos prisijungė 2007 m., Kipras ir Malta – 2008 m., Slovakija – 2009 m., o Estija – 2011 m.

Euro zonai priklausančios šalys pavaizduotos žemėlapyje. Šių šalių gyventojai kasdieniniame gyvenime naudoja eurą.

Kaip veikia euras?

Norint, kad pinigai išlaikytų vertę, reikia tinkamai tvarkyti šalies ekonomiką.

Taip pat norint užtikrinti euro sėkmę ir Europos Sąjungoje kurti gerovę bei darbo vietas, reikia tinkamai tvarkyti euro zonos ekonomiką.

Tuo rūpinasi Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS). Visos Europos Sąjungos šalys priklauso EPS.



Europos Komisijos centrinė būstinė Briuselyje, Belgija

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje kiekviena euro zonos šalis pati tvarko savo ekonomiką, tačiau kartu laikosi tam tikrų taisyklių, kad euras išliktų stiprus ir euro zonos ekonomika klestėtų.
Pagal šias taisykles ribojama pinigų, kuriuos gali pasiskolinti šalis, suma.
Ribojant šalies skolos dydį, EPS taisyklėmis užtikrinamas šalies ekonomikos tvarumas – kitaip sakant, užtikrinama, kad šalis ateityje galės grąžinti savo skolas ir išmokėti pensijas. Ar kiekviena šalis laikosi sutartų taisyklių, stebi Europos Komisija ir Taryba, kurioje susitinka ES šalių ministrai.


Europos centrinis bankas Frankfurte, Vokietija

Prie euro zonos ekonominio stabilumo labai prisideda Frankfurto mieste Vokietijoje įsikūręs Europos centrinis bankas (ECB).

ECB turi išskirtinę teisę leisti banknotus ir yra atsakingas už pinigų politiką.
Vadinasi, ECB palaiko žemą ir stabilią kainų infliaciją. Kainų infliacija vadinama tai, kiek per metus parduotuvėse ir kitose vietose padidėja kainos. Žema kainų infliacija naudinga vartotojams ir verslui.

Kaip mums padeda euras?



NERK IR SKAIČIUOK
Ar moki sudėti skaičius? Ar esi geras nardytojas? Pažiūrėkime...



Esant žemai ir stabiliai infliacijai
, lengvesnis ir verslininkų gyvenimas.
Įmonės gali lengviau prekiauti užsienyje. Verslininkams taip pat paprasčiau pasiskolinti pinigų ir investuoti juos į savo įmones. Visa tai skatina ekonominį augimą ir kuria daugiau darbo vietų.

Bendros vertybės


Eurai turi vertę ne tik kaip pinigai.
Europai ir europiečiams jie taip pat turi reikšmingą simbolinę vertę.


ES atliekamas darbas ne visada akivaizdus – jis dažnai slypi teisiniuose dokumentuose ir ataskaitų puslapiuose. Bet eurą galima pačiupinėti – jis labai realus.


Euras yra labiausiai paplitęs Europos esmės – vienybės įvairovėje – simbolis:


Taigi euras yra kasdieninis simbolis, reiškiantis Europos ekonominę integraciją į bendrą rinką ir bendrą Europos integracijos procesą.