Naršymo kelias

Tarptautiniai ekonomikos klausimai

Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje labai padidėjo rinkos dalyvių tarpusavio priklausomybė. ES šis procesas naudingas, nes skatina ekonomikos klestėjimą. Europos Komisija remia šį procesą atlikdama ES aktualių tarptautinių ekonomikos klausimų analizę ir teikdama politikos patarimus bei skatindama pasaulyje tarptautinį bendradarbiavimą.

ES yra viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos dalyvių. Joje sukuriama apie 30 % pasaulio BVP, jai tenka 20 % pasaulinės prekybos srautų, o euras tapo svarbia tarptautine valiuta. ES turi unikalios patirties regionų ekonominės integracijos srityje.

ES ekonominiai išorės ryšiai

Kad galėtų valdyti šį ekonominio ir finansinio tarpusavio priklausomumo didėjimą, Europos Sąjunga su daugeliu pasaulio šalių ir institucijų palaiko dialogą ekonomikos klausimais. Svarbiausias tikslas yra puoselėti ekonominį klestėjimą ir stabilumą ES ir, atsižvelgiant į ES interesus, visame pasaulyje.

Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas padeda atlikdamas ES aktualių tarptautinių ekonomikos klausimų analizę ir teikdamas politikos patarimus, supažindindamas kitas šalis su ES ekonominės sistemos vertybėmis ir principais bei politikos rekomendacijomis, ir formuodamas ES išorės ekonomikos politiką bei jos įgyvendinimo būdus, t. y. jis:

  • atlieka ekonominę analizę ir teikia politikos patarimus, kaip rengti ir įgyvendinti ES išorės politiką, pvz., ES plėtros, Europos kaimynystės, Rytų partnerystės ir ES vystymo politiką;
  • vadovauja deryboms ir reguliariems dialogams dvišalių santykių ekonominių aspektų klausimais, pavyzdžiui, su šalimis kandidatėmis, kaimynynėmis ES šalimis, G 20 šalimis ir ASEM (Azijos–Europos susitikimai); palaiko nuolatinius ryšius su daugiašalės ir regioninės plėtros bankais;
  • užtikrina atstovavimą Europos Komisijai daugiašaliuose ekonomikos forumuose (pvz., G 7 (G 8), G 10, G 20, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Finansinio stabilumo taryboje) ir tarptautinėse finansų insititucijose (pvz., Tarptautiniame valiutų fonde, Pasaulio banke, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke);
  • tvarko makrofinansinę pagalbą trečiosioms šalims; palaiko ryšius su kitais generaliniais direktoratais, tvarkančiais biudžeto paramą, skiriamą pagal įvairias išorės pagalbos programas, siekdamas užtikrinti, kad šios operacijos būtų vykdomos laikantis nuoseklios politikos, ir koordinuodamas veiksmus su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

Šios veiklos patirtis analizuojama ir panaudojama rengiant ES politikos patarimus, ypatingą dėmesį skiriant pasaulio ekonomikos įvykiams ir jų galimam poveikiui ekonominei ir pinigų sąjungai, tarptautiniam euro vaidmeniui, tarptautinės pinigų sistemos reformai, globalių išorės disbalansų raidai, ES atstovavimui už jos ribų bei konkretiems atskiroms šalims kylantiems ekonomikos klausimams.

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą