Naršymo kelias

ES plėtra

ES plėtra tapo vienu iš svarbiausių ES prioritetų paskutiniajame XX a. dešimtmetyje po to, kai griuvo Berlyno siena ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse prasidėjo demokratizacijos procesai.

Šiuo metu yra penkios oficialios šalys kandidatės: Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Turkija. Visoms kitoms Vakarų Balkanų šalims (Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai bei Kosovui (kaip apibrėžta JT rezoliucijoje Nr. 1244)) Europos Vadovų Taryba taip pat atvėrė ES narystės perspektyvą tolimesnėje ateityje.

Ankstesni plėtros etapai

Iki šiol Bendrija, kurią iš pradžių sudarė šešios valstybės narės, naujų narių priėmė šešis kartus:

  • 1973 m. sausio 1 d. įstojo Airija, Danija, Jungtinė Karalystė;
  • 1981 m. sausio 1 d. įstojo Graikija;
  • 1986 m. sausio 1 d. įstojo Ispanija ir Portugalija;
  • 1995 m. sausio 1 d. įstojo Austrija, Suomija, Švedija;
  • 2004 m. gegužės 1 d. įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija;
  • 2007 m. sausio 1 d. įstojo Bulgarija ir Rumunija (tuo buvo baigtas penktas plėtros etapas, prasidėjęs 2004 m. gegužę).

Šalių kandidačių narystės ES paraiškų pateikimo datos

  • Turkija: 1987 m. balandžio 14 d.;
  • Kroatija: 2003 m. vasario 21 d.;
  • Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: 2004 m. kovo 22 d.;
  • Juodkalnija: 2008 m. gruodžio 15 d.;
  • Islandija: 2009 m. liepos 16 d.

Dabartinė ES plėtros proceso padėtis

Šiuo metu ES narystės paraiškas yra pateikusios septynios šalys, kurios dar nėra narės:

  • penkios oficialios šalys kandidatės (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Turkija);
  • Albanija ir Serbija, kurioms dar nesuteiktas oficialus šalių kandidačių statusas.

Penkios šalys kandidatės

Turkijai oficialus šalies kandidatės statusas suteiktas per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Helsinkyje 1999 m.

Kroatija šalies kandidatės statusą gavo per 2004 m. birželio Europos Vadovų Tarybos susitikimą. ES derybas dėl narystės su Kroatija ir Turkija pradėjo per 2005 m. spalio 3 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimą Liuksemburge.

Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą Europos Vadovų Taryba suteikė 2005 m. gruodį. 2009 m. spalį Europos Komisija rekomendavo su šia šalimi pradėti derybas, bet Europos Vadovų Taryba dar nedavė savo sutikimo.

Paskutinė iš šių šalių (2009 m. liepos 16 d.) paraišką pateikė Islandija. Europos Vadovų Taryba Islandijai šalies kandidatės statusą suteikė 2010 m. birželį, o derybos oficialiai pradėtos 2010 m. liepą.

Juodkalnija paraišką pateikė 2008 m. ir per 2010 m. gruodžio Europos Vadovų Tarybos susitikimą jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, bet derybos bus pradėtos tik kai ji įvykdys tam tikras politikos sąlygas.

Naujausios paraiškos

Albanija ir Serbija narystės ES paraiškas pateikė 2009 m. 2010 m. lapkritį paskelbtoje nuomonėje dėl Albanijos Europos Komisija nerekomendavo suteikti šiai šaliai kandidatės statuso ir nurodė politikos sąlygas, kurias Albanija pirma turi įvykdyti. Taryba paprašė Europos Komisijos pateikti nuomonę dėl Serbijos paraiškos. Šią nuomonę Komisija turėtų pateikti iki 2011 m. pabaigos.

Stojimo derybos

Stojimo derybos vyksta pagal derybų programą, kurioje išdėstyti derybų metodai ir pagrindiniai principai, atsižvelgiant į 2004 m. gruodžio Europos Vadovų Tarybos išvadas.

Derybos esminiais klausimais vyksta per tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje dalyvauja visos valstybės narės ir šalis kandidatė.

Kad derybos judėtų į priekį, šalys kandidatės turi vykdyti narystės reikalavimus, svarbiausia – stengtis atitikti Kopenhagos kriterijus (jų aprašymą žr. toliau).

Teisyno („acquis“) nagrinėjimas

Kad galėtų tapti valstybėmis narėmis, šalys kandidatės turi perimti Europos Sąjungos „acquis communautaire“ arba teisyną, t. y. galiojančius ES teisės aktus. Kaip ir per ankstesnes derybas dėl narystės, galima susitarti dėl ypatingų sąlygų. Teisyno analizė – vadinamasis nagrinėjimas – yra pirmas stojimo derybų etapas. Šis procesas trunka kelis mėnesius. Šalys kandidatės susipažįsta su teisynu, o Europos Komisija ir valstybės narės įvertina jų pasirengimą prieš prasidedant deryboms. Nagrinėjimas ir tolesnės derybos suskirstytos į skyrius. Kiekvienas skyrius skirtas tam tikrai politikos sričiai.

Šalių kandidačių ekonominio pasirengimo vertinimas

Europos Komisija turi reguliariai vertinti, kaip šalys kandidatės pasirengusios stojimui. Savo vertinimą ji teikia kasmet, paprastai rudenį, skelbiamose pažangos ataskaitose. Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas turi:

  • vertinti, kaip tenkinami ekonominiai stojimo kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenghagoje patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir kurie kartu su kitais stojimo kriterijais vadinami Kopenhagos kriterijais (žr. jiems skirtą interneto puslapį);
  • atidžiai stebėti šalių kandidačių vidutinės trukmės laikotarpio ekonomines ir fiskalines perspektyvas. Tam visų pirma pasitelkiama metinės ekonominės ir fiskalinės priežiūros procedūra, skirta parengti šalis kandidates būsimai narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje.