Naršymo kelias

ES vystymosi politikos ekonominiai klausimai

ES yra svarbiausia pagalbos vystymuisi teikėja pasaulyje ir yra pasiryžusi toliau didinti pagalbos mastą, bet skurdui užtikrintai mažinti vien tik pagalbos nepakaks. Siekiant pašalinti valdymo, prekybos tvarkos ir geografinės padėties trūkumus bei kuo veiksmingiau išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes reikia laikytis atitinkamų politinių strategijų.

Kaip didžiausia pasaulyje Oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) teikėja, ES vadovauja diskusijoms dėl vystymosi finansavimo. ES įsipareigojo iki 2015 m. pasiekti, kad OPV dalis sudarytų 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kiekvienais metais pavasarį Europos Komisija skelbia ataskaitinį pranešimą, kuriame apžvelgiama, kaip įgyvendinami vystymosi finansavimo įsipareigojimai, kuriuos ES prisiėmė, laikydamasi Monterėjaus susitarimo ir Dohos deklaracijos. Nuo 2011 m. šiame pranešime taip pat informuojama apie tai, kaip vykdomi ES įsipareigojimai dėl kovos su klimato kaita spartaus įgyvendinimo finansinės priemonės.

„EuropeAid“ – vystymosi ir bendradarbiavimo GD

Naujoviško finansavimo šaltiniai

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pirmauja pasaulyje finansų, klimato kaitos, vystymosi ir kitų sektorių pažangaus finansavimo srityje. Europos Komisija reguliariai teikė informaciją diskusijoms ES – tuo tikslu ji rengė potencialių naujoviško finansavimo šaltinių vertinimą.

Skolos mažinimas

Europos Sąjunga ir valstybės narės dalyvauja skolų mažinimo iniciatyvoje, skirtoje labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims, vadinamosioms HIPC (angl. Heavily Indebted Poor Countries). Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra sumažinti šių šalių įsiskolinimą iki priimtino lygio, jei tinkamai vykdomos politinės strategijos, kad būtų galima užtikrinti, jog reguliavimo ir reformų veiklai neiškils pavojus dėl nuolatinių didelių įsiskolinimų ir skolos tvarkymo įsipareigojimų. Nors HIPC iniciatyva baigėsi 2006 m., šalys, kurios anksčiau atitiko reikalavimus, vis dar gali gauti naudos iš šios iniciatyvos. Europos Sąjunga HIPC iniciatyvai skyrė 1,6 mlrd. EUR. ES valstybės narės taip pat skyrė įnašus Daugiašalei atleidimo nuo skolų priemonei (angl. Multilateral Debt Relief Initiative, MDRI), siekdama visiškai atšaukti reikalavimus atitinkančius HIPC įsiskolinimus Pasaulio bankui, TVF ir Afrikos plėtros bankui.

Globalizacija ir vystymasis

Besivystančios šalys dalyvauja globalizacijos procese įvairiais lygmenimis. Nuo 1980 m. Azijos ir Lotynų Amerikos dalyvavimas pasaulio prekyboje ir kapitalo srautuose pastebimai padidėjo, o Afrikos į pietus nuo Sacharos regiono dalyvavimas sumažėjo. Besivystančiose šalyse sumažėjo muitų barjerai, nors nemuitinių kliūčių vis dar daug. Tiesioginės užsienio investicijos ir toliau lieka sutelktos tik keliose augančiose rinkose, ypač Rytų Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Perlaidos ir pagalba vystymuisi yra svarbūs išorės finansavimo šaltiniai daugelyje besivystančių šalių, o išmokamos skolos palūkanų sumos sumažėjo. Formuojasi ir nauji pinigų srautai tarp pietų pusrutulio regionų.

Parama veiksmingai prekybai

Empirinėje literatūroje iš esmės laikomasi nuomonės, kad globalizacija paprastai siejama su didesniu augimu, tačiau tose publikacijose taip pat teigiama, kad prekyba yra būtina, bet nepakankama augimo ir vystymosi sąlyga. Ekonominė ir socialinė politika, institucijos ir geografinė padėtis, viešosios ir privačios investicijos yra svarbūs papildomi veiksniai, lemiantys šalių pajėgumą visapusiškai naudotis prekybos galimybėmis. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungai labai svarbu užtikrinti, kad ES pagalbą gaunančios šalys turėtų kokybiškus vystymosi planus ir tobulintų savo institucijas bei valdymo sistemas. Įvairių Komisijos padalinių ir delegacijų ekspertai, nepažeisdami šių šalių savarankiškumo principo, padeda rengti ir įgyvendinti šalies ir regionines strategijas, kad būtų galima joms teikti bendrijos pagalbą.

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą