Bendrasis vidaus produktas (BVP)

BVP yra ekonominės gerovės rodiklis. Tai visų šalies per vienerius metus pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertės suma. BVP pokyčiai rodo ekonominius rezultatus: ekonominis augimas yra apibrėžiamas kaip BVP padidėjimas, lyginant su ankstesniais metais.

Defliacija

Skirtingai nuo infliacijos, defliacija – tai ilgalaikis bendrojo kainų lygio nuosmukis, darantis poveikį daugybei prekių ir paslaugų. Svarbus defliacijos požymis yra „uždaro rato“ pobūdis: tikėjimas, kad kainos kris, verčia namų ūkius mažinti vartojimą, o įmones – atidėti investicijas. Savo ruožtu tai mažina esamą paklausą, kas verčia gamintojus ir paslaugų teikėjus dar labiau mažinti kainas. Šis ydingas ratas lemia stiprėjantį visos ekonomikos sulėtėjimą.

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS)

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) simbolizuoja didžiulį žingsnį ES ekonominės integracijos link. Ji atlieka keturias pagrindines funkcijas: koordinuoja ekonomikos politikos formavimą, koordinuoja fiskalinę politiką, įkūrė Europos centrinį banką ir sukūrė bendrą valiutą. Sąjunga buvo įkurta 1999 m. sausio 1 d. Visos valstybės narės dalyvauja EPS, tačiau ne visos kol kas įsivedė eurą.

Euro zonos šalys narės

Euro zonos šalys narės yra tos ES šalys, kurios įsivedė eurą. Kai 1999 m. buvo sukurta euro zona, joje buvo 11 narių, o 2001 m. prisijungus Graikijai, narių skaičius išaugo iki 12. Nuo tada dar keturios valstybės narės (Slovėnija, Kipras, Malta ir Slovakija) įsivedė bendrą valiutą, ir dabar narių yra 16.

Europos centrinis bankas (ECB):

ECB užsiima euro valdymu ir kainų stabilumo palaikymu euro zonoje. Kartu su euro zonos valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais (kurie sudaro vadinamąją Eurosistemą) ECB nustato ir įgyvendina euro zonos pinigų politiką. ECB nepriklausomumą užtikrina sutartis. Europos centrinis bankas yra įsikūręs Frankfurte, Vokietijoje.

Europos centrinių bankų sistema (ECBS):

ECBS sudaro Europos centrinis bankas kartu su visų ES valstybių narių centriniais bankais nepaisant to, ar jie įeina į euro zoną. ECBS generalinę tarybą sudaro ECB pirmininkas ir jo pavaduotojas bei 27 valstybių narių centrinių bankų valdytojai. (taip pat žr. Eurosistema)

Eurosistema

Eurosistema yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ribota grupė. Ją sudaro Europos centrinis bankas ir euro zonos šalių centriniai bankai. Eurosistema valdo euro zonos pinigų politiką.

Eurostatas

Eurostatas yra Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Ji teikia Europos statistikos duomenis, leidžiančius lyginti valstybių narių ir regionų pasiekimus daugelyje sektorių. Eurostatas skatina statistinių metodų derinimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir ELPA valstybėse. Ši tarnyba įsikūrusi Liuksemburge.

Fiskalinė politika

Fiskalinės politikos tikslas – reguliuoti vyriausybės išlaidas ir įplaukas. Todėl du pagrindiniai jos elementai yra išlaidos ir mokesčiai. Mokesčiai yra pagrindinis įplaukų šaltinis. Fiskalinė politika gali įtakoti paklausą ir ekonominės veiklos lygį, pajamų pasiskirstymą ir būdus, kuriais vyriausybės skirsto išteklius.

Gamintojų kainų infliacija

Gamintojų kainų infliacija matuojamas vidutinis kainų, kurias gamintojai moka už sąnaudas ir ima už pagamintus produktus, pokytis. Ši infliacija matuojama, remiantis gamintojų kainų indeksais, teikiančiais informacijos apie kainų svyravimą pramonės sektoriuose.

Hiperinfliacija

Hiperinfliacija reiškia labai aukštą infliaciją, kurią sunku suvaldyti. Kilus įprastinei infliacijai, per daug kylančios kainos mažina paklausą, todėl atsistato žemesnės kainos. Hiperinfliacijos atveju ši ekonomikos tendencija atstatyti pusiausvyrą yra prarandama.

Infliacijos lygis

Infliacija – tai ilgainiui augančios prekių ir paslaugų kainos. Infliacijos lygis matuojamas vertinant, kokiu mastu šios kainos išaugo (ar nukrito) bėgant laikui. Dažnai matuojamas vienerių metų infliacijos lygis, o kainų padidėjimas ar sumažėjimas yra išreiškiamas procentais. (žr. vartotojų kainų infliacija ir gamintojų kainų infliacija)

Konvergencijos kriterijai

Konvergencijos kriterijai – tai grupė ekonominių rodiklių, kuriuos turi pasiekti ES šalies ekonomika, jei šalis nori įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos. Tai nustatyti apribojimai valstybės biudžeto deficitui ir skolai, infliacijos lygiui, palūkanoms ir valiutų svyravimui.

Likvidumas

Likvidumas yra ekonominis ir verslo terminas, nurodantis galimybes gauti pinigų. Jei ekonomika yra likvidi, įmonės ir asmenys gali gauti reikiamų pinigų už kainą, kurią jie nori mokėti už investicijas ir vartojimo paskirtį, taip didindami ekonominę veiklą.

Paklausa

Ekonomistų požiūriu, „paklausa“ yra viena ekonominės veiklos pusė. Kita pusė – tai „pasiūla“. Paklausa – tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojas pageidauja ir įstengia pirkti už nurodytą kainą. Nustatant prekių ir paslaugų kainas, paklausa yra neatskiriama nuo pasiūlos.

Pasiūla

Ekonomistų požiūriu, „pasiūla“ yra viena ekonominės veiklos pusė. Kita pusė – tai „paklausa“. Pasiūla – tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai pageidauja ir įstengia parduoti už nurodytą kainą. Pasiūlos ir paklausos santykio pagrindu nustatomos kainos.

Perkamoji galia

Perkamoji galia – tai prekių ir paslaugų, kurias galima nupirkti už tam tikrą pinigų sumą, kiekis. Pavyzdžiui, jei vartotojas moka 1 eurą už kepalą duonos šiandien, o rytoj šio kepalo kaina pakils iki 1,10 euro, tuomet už 1 eurą bus galima nusipirkti mažiau duonos. Taigi 1 euro vertė nukrito ir vartotojo perkamoji galia sumažėjo dėl duonos kainų infliacijos.

Pinigų pasiūla

Ekonominis terminas „pinigų pasiūla“ reiškia pinigų, bet kuriuo metu cirkuliuojančių ekonomikoje, kiekį. Pinigų pasiūla lemią jų kainą, t. y. palūkanų normą, kurią moka vartotojas arba įmonė, skolindamiesi pinigus. Europos centinis bankas valdo pinigų pasiūlą, nustatydamas palūkanų normą, už kurią skolina pinigus komerciniams bankams.

Pinigų politika

Pinigų politika siekiama reguliuoti ekonomikoje esančių pinigų kiekį. Europos centrinis bankas (ECB) vykdo euro zonos pinigų politiką, siekdamas palaikyti kainų stabilumą.

Stabilumo ir augimo paktas (SAP)

Remiantis SAP yra koordinuojama fiskalinė politika tarp ES valstybių narių. SAP – tai valstybių narių fiskalinės politikos taisyklės, numatančios ir valstybės biudžeto deficito bei skolos ribas, siekiant užtikrinti patikimus viešuosius finansus. Tai svarbi Ekonominės ir pinigų sąjungos dalis.

Rinkos ekonomika

Skirtingai nuo planuojamos ekonomikos, kurioje kainas nustato vyriausybės, rinkos ekonomikos sąlygomis prekių ir paslaugų kainas laisvai reguliuoja pasiūlos ir paklausos santykis. ES ekonomika artima rinkos ekonomikai: kainų kontrolė egzistuoja, tačiau nėra įprasta.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI)

Vartotojų kainų indeksas yra ekonominis rodiklis, kuriuo matuojami kainų, kurias namų ūkiai moka už prekes ir paslaugas, pokyčiai. Egzistuoja ES suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Kas mėnesį nacionaliniai statistikos biurai taiko „suderintus“ metodus, nustatydami vartotojų mokamas kainas už įvairiausias prekes ir paslaugas, atspindinčias galutinį nacionalinių namų ūkių suvartojimą. Eurostatas remiasi nacionalinių statistikos biurų duomenimis, apskaičiuodamas euro zonos ir visos ES SVKI. Suderintas metodas leidžia atlikti valstybių narių duomenų palyginimus.

SVKI atlieka svarbų vaidmenį, nustatant pinigų politiką, nes tai svarbiausia Europos centrinio banko (ECB) naudojama priemonė, vertinant kainų stabilumą euro zonoje.

Sutartis

Europos Sąjungos sutartį 1991 metais Mastrichte pasirašė Europos Vadovų Taryba. Ji įsigaliojo 1993 metais. Ši sutartis dar vadinama Mastrichto sutartimi. Šioje sutartyje yra įtvirtintas sprendimas toliau kurti Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), o tai lėmė EPS įgyvendinimo pradžią ir euro įvedimą. Mastrichto sutartis buvo taisoma vėlesnėmis sutartimis.

Svyravimas

Kai infliacijos lygis svyruoja, infliacija labai greitai ir stipriai kyla ir krenta. Svyruojanti infliacija sukuria nežinomybę dėl būsimų kainų ir atbaido investicijas.

Valstybės biudžeto deficitas

Valstybės biudžeto deficitas susidaro tada, kai vyriausybės išlaidos viršija bendras pajamas. Kai bendros pajamos sutampa su išlaidomis, tai vadinama „subalansuotu biudžetu“; jei pajamos didesnės už išlaidas, tai vadinama „pertekliumi“. Stabilumo ir augimo pakto taisyklės nustato valstybės biudžeto deficito ribą, siekiant užtikrinti patikimą ir tvarų finansų valdymą. 3 % BVP viršijantis deficitas yra laikomas per dideliu, ir jam mažinti būtina imtis korekcinių veiksmų.

Vartotojų kainų infliacija – suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI).

Vartotojų kainų infliacija yra vidutinės kainos, kurią moka namų ūkiai už plataus vartojimo prekes ir paslaugas, kaip kad maistas, automobilio draudimas ir teatro bilietai, pokytis. ES tai matuojama SVKI.

Vyriausybės skola

Vyriausybės skola yra pinigų suma, kurią valstybė skolinga skolintojams. Vyriausybės dažniausiai skolinasi, išleisdamos vyriausybės obligacijas, kurias perka finansinės institucijos. Stabilumo ir augimo paktas nustato 60 % BVP ribą vyriausybės skolai.