Naršymo kelias

Atsakas į finansų krizę

Responding to the financial crisis

Siekdamos išvengti visiško bankų sistemos žlugimo, Europos vyriausybės ėmė gelbėti savo bankus teikdamos skubią, iki tol negirdėto masto paramą. Nuo 2008 iki 2011 tam skirta vienas ir šešios dešimtosios trilijono eurų, trylika procentų  ES metinio bendrojo vidaus produkto. ES taip pat ėmė vykdyti Europos ekonomikos atkūrimo programą, skirtą apsaugoti darbo vietas bei socialinės apsaugos sistemą ir palaikyti ekonomines investicijas. Taip buvo išvengta bankų žlugimo, o europiečių santaupos buvo apsaugotos. Euras išlaikė savo vertę ir sėkmingai apsaugojo euro zonos šalis nuo blogiausių ekonominės krizės poveikių suteikdamas ES įmonėms stabilias tarptautinės prekybos ir investicijų galimybes. Tačiau ši finansinė pagalba atsiėjo brangiai,  ypač dėl to, kad didžiąją dalį šių pinigų reikėjo skolintis.

Ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad ES bankų sistema nuo sukrėtimų neapsaugota. Vieno banko problema gali sparčiai išplisti ir paveikti indėlininkus, investicijas bei ekonomiką apskritai.
Norėdamos ištaisyti šią padėtį ES ir jos valstybės narės griežtina finansų sektoriaus priežiūrą. Vykdant reformas  , praėjusiais metais buvo įsteigtos 3 Europos priežiūros institucijos. Jų uždavinys – padėti koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų darbą ir užtikrinti, kad ES lygmens taisyklės būtų taikomos nuosekliai.

  • Europos bankininkystės institucija (EBI), vykdanti bankų priežiūrą, įskaitant bankų rekapitalizavimo priežiūrą;
  • Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), vykdanti kapitalo rinkų priežiūrą ir tiesioginę kredito reitingų agentūrų bei sandorių duomenų saugyklų priežiūrą, ir
  • Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), vykdanti draudimo priežiūrą.

Padidės Europos finansinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti, kad bankai geriau didintų savo kapitalą, elgtųsi atsakingai ir galėtų skolinti pinigų privatiems ir verslo klientams. Tai paruošia dirvą bankų sąjungai, užtikrinančiai žmonių indėlių saugumą ir apsaugančiai mokesčių mokėtojus nuo bankų klaidų.

Bankų sąjunga tinkamai papildo ekonominę ir pinigų sąjungą. Ją pasitelkus šalinami krizės atskleisti trūkumai. Netrukus visų šalių, kuriose naudojamas euras, bankai teiks ataskaitas bendrai priežiūros institucijai – Europos Centriniam Bankui. Be to, sprendimai, ką daryti, kai kuris nors bankas patiria sunkumų, bus priimami centralizuotai, vadovaujantis bendromis taisyklėmis, parengtomis siekiant, kad mokesčių mokėtojai patirtų kuo mažiau išlaidų. Bus geriau apsaugoti ir visos Europos indėlininkai. Šiomis ir dar beveik 30 kitų priemonių ES siekia sukurti veiksmingesnį finansų sektorių, kurio pagrindas būtų stipresni ir atsparesni bankai, tinkamesnis reguliavimas ir priežiūra.

Europos Centrinis Bankas, kuris yra nepriklausoma euro zonos pinigų politikos institucija, pasitelkęs novatorišką politiką labai prisidėjo prie krizės pažabojimo. Šios institucijos sprendimas teikti bankams jiems reikiamo dydžio paskolas už mažas palūkanas trejų metų laikotarpiui padėjo nuraminti rinkas, nes jų dalyviai gavo garantiją, kad bankai bus pajėgūs tenkinti jų poreikius trumpuoju laikotarpiu. Kai finansų rinkų funkcionavimas taip sutriko, kad jos pradėjo reikalauti nepagrįstai didelio pelno už paskolas vyriausybėms, Europos Centrinis Bankas parengė vienakrypčių pinigų politikos sandorių (OMT) programą, pagal kurią pažadėjo pirkti sunkumų patiriančių vyriausybių obligacijas, kad užtikrintų ne per aukštą palūkanų normą, su sąlyga, kad vyriausybės irgi įsipareigotų vykdyti ekonominių reformų programą, pasitelkusios Europos stabilumo mechanizmą – euro zonos paramos fondą. Nors dar nė viena šalis nėra paprašiusi pasinaudoti OMT programa, pats faktas, kad tokia programa yra, padėjo nuraminti finansų rinkas.

Daugiau informacijos

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą