Naršymo kelias

Kodėl euras?

Euras buvo sukurtas todėl, kad bendra valiuta, palyginti su ankstesne padėtimi, kai kiekviena valstybė narė turėjo savo valiutą, turi daugiau privalumų ir teikia daugiau naudos. Įvedus eurą ne tik pašalinami svyramo rizikos veiksniai ir valiutų keitimo sąnaudos, bet ir valstybės narės glaudžiau bendradarbiauja stabilios valiutos ir ekonomikos labui, o tai naudinga mums visiems.

Kai 1957 m. buvo įkurta ES, valstybės narės pagrindinį dėmesį sutelkė į bendros rinkos kūrimą prekybos reikmėms. Tačiau laikui bėgant tapo aišku, kad norint, kad vidaus rinka toliau vystytųsi ir klestėtų, o visos Europos ekonominės veiklos rezultatai būtų geresni, būtų kuriama daugiau darbo vietų ir didesnė Europos gyventojų gerovė, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas ekonominiais ir pinigų klausimais. 1991 m. valstybės narės patvirtino Europos Sąjungos sutartį (Mastrichto sutartį), priimdamos sprendimą, kad XXI a. Europa turės stiprią ir stabilią valiutą.

Euras teikia įvairialypės naudos, kuri jaučiama skirtingu lygmeniu: ir pavienių žmonių ar įmonių, ir ištisų šalių ekonomikų lygiu. Euro įvedimo nauda:

  • Didesnis pasirinkimas ir stabilios kainos vartotojams bei piliečiams
  • Didesnis saugumas ir daugiau galimybių įmonėms bei rinkoms
  • Didesnis ekonomikos stabilumas ir augimas
  • Labiau integruotos finansų rinkos
  • Stipresnis ES vaidmuo pasaulio ekonomikoje
  • Apčiuopiamas europinės tapatybės ženklas

Daugelis šių privalumų yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, ekonominis stabilumas teigiamai veikia valstybių narių ekonomiką, nes tai suteikia galimybę vyriausybėms kurti ateities planus. Tačiau ekonominis stabilumas yra naudingas ir įmonėms, nes dėl jo mažėja netikrumas ir bendrovės skatinamos investuoti. Savo ruožtu tai yra naudinga piliečiams, kurie turi didesnes įsidarbinimo galimybes ir didesnį geresnio darbo pasirinkimą.

Kaip atsiranda tokia euro nauda?


Bendra valiuta teikia privalumų ir galimybių, kuriuos lemia euro zonos ekonomikos integracija bei mastas ir dėl kurių viena bendra rinka yra veiksmingesnė.

Prieš įsivedant eurą būtinybė keisti valiutas reiškė papildomas išlaidas, rizikos veiksnius ir skaidrumo trūkumą atliekant tarpvalstybinius sandorius. Dėl bendros valiutos euro zonoje komercinė veikla yra ekonomiškai naudingesnė ir ne tokia rizikinga.

O galimybė lengvai palyginti kainas skatina valstybių tarpusavio prekybą ir įvairių rūšių investicijas: pavienius vartotojus, ieškančius produkto mažiausia kaina, įmones, perkančias geriausias paslaugas už palankiausią kainą ir stambius institucinius investuotojus, kurie gali daug veiksmingiau investuoti visoje euro zonoje, nepaisydami svyruojančio valiutų kurso keliamų pavojų. Šiuo metu euro zona yra didelė integruota rinka, kurioje naudojama ta pati valiuta.

Nauda pasaulio mastu


Bendros valiutos ir euro zonos padėtis atveria naujų galimybių ir pasaulio mastu. Dėl bendros valiutos euro zona yra patrauklus regionas trečiųjų šalių verslui – taip skatinama prekyba ir investicijos. Dėl išmintingo ekonomikos valdymo trečiosioms šalims euras yra patraukli valiuta atsargoms formuoti, o tai suteikia euro zonai didesnę galią pasaulio ekonomikoje.

Euro padėtis ir apdairus valdymas lemia ir euro zonos stabilumą, darydami ją atsparesnę vadinamiesiems išorės ekonominiams „smūgiams“, t. y. staigiems ekonominiams pokyčiams, kurie gali įvykti už euro zonos ribų ir sužlugdyti nacionalinę ekonomiką, tokiems kaip pasaulinės naftos kainos arba neramumai pasaulio valiutų rinkose. Euro zonos dydis ir jos stiprumas sudaro galimybę geriau amortizuoti tokius išorės smūgius neprarandant darbo vietų ir nestabdant ekonomikos augimo.

Suvokiant naud2


Pats euras ekonomikos stabilumo ir augimo nenulemia. To galima pasiekti, pirma, patikimai valdant euro zonos ekonomiką, vadovaujantis Sutarties bei Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklėmis. Tai yra svarbiausias ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) elementas. Antra, euras, kuris yra svarbiausia vienos bendros rinkos, prekybos politikos ir politinio bendradarbiavimo naudos didinimo priemonė, yra neatskiriama šiandieninės Europos Sąjungos ekonominių, socialinių ir politinių struktūrų dalis.

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą