Naršymo kelias

Informavimas apie eurą

Perėjimas prie naujos valiutos paveikia daugelį piliečio kasdieninio gyvenimo aspektų. Todėl veiksmingas informavimas tinkamu laiku yra pagrindinė bet kurios valstybės narės, kuri ketina įsivesti eurą, užduotis, o patirtis rodo, kad tai yra ir pagrindinė sėkmingo perėjimo prie naujos valiutos sąlyga.

Tačiau informuojama ir kai eurų monetos ir banknotai atsiduria piliečių kišenėse, nes bendros valiutos sėkmė priklauso nuo sėkmingo šios valiutos naudos ir veikimo paaiškinimo visuomenei.

Prieš, per ir po

Komunikacija atlieka svarbų vaidmenį kuriant vartotojų pasitikėjimą ir yra svarbi priemonė, papildanti kitas priemones skaidrumui bei teisingam kainų perskaičiavimui užtikrinti prieš perėjimą prie naujos valiutos ir šio proceso metu, tokių kaip nacionalinių institucijų ir įmonių sąžiningo kainų nustatymo susitarimai arba kainų stebėsenos programos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad siekdamos naudos įmonės nepasinaudotų tuo, kad vartotojai ko nors nežino apie naują valiutą.

Informacinių euro įvedimo kampanijų tikslas turi būti užtikrinti, kad žmonės galėtų pripažinti naująją valiutą ir visiškai pasitikėdami ja naudotis. Tam reikia kruopščiai rengti pranešimus ir priemones siekiant, kad informacija pasiektų kiekvieną pilietį, įskaitant tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami – pagyvenusius, neįgalius žmones ir kalbinių mažumų atstovus. Galiausiai, kaip ir mokydamiesi naujos kalbos, žmonės turi sugebėti „mąstyti“ eurais ir suvokti jų vertę, neperskaičiuodami kainos į senąją nacionalinę valiutą, ar atvirkščiai. Komunikacija padeda piliečiams įsisavinti šią naują „kalbą“ ir susitapatinti su naująja valiuta.

Susitapatinimas su nauja valiuta reiškia paramą. O visuomenės parama yra dar vienas svarbus bendros valiutos ir jos politinės programos – ekonominės ir pinigų sąjungos – sėkmę lemiantis veiksnys. Norint laimėti tokią paramą būtina aiškinti euro zonos naudą ir EPS veikimo principus. Todėl pasibaigus perėjimo procesui komunikacijos veikla ne nutraukiama, bet privalo būti tęsiama dar ilgai po senosios valiutos pakeitimo nauja.

Bendradarbiavimas su partneriais

2004 m. Komisija priėmė Komunikatą dėl euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (COM(2004) 552 galutinis), kuriame pripažįstama būtinybė stiprinti euro zonos šalių visuomenės paramą ir padėti naujoms ES šalims sklandžiai pereiti prie naujosios valiutos, kai šis procesas prasidės.

Vienas iš pagrindinių strategijos principų yra decentralizavimas ir subsidiarumas: kadangi komunikacija yra veiksmingesnė, kai ji vykdoma vietos lygmeniu, valstybės narės imasi pagrindinio vaidmens planuojant ir įgyvendinant informacines kampanijas apie euro įvedimą savo šalyje, tačiau jos gali pasikliauti technine bei finansine Komisijos parama, kurią ji teikia pagal vadinamuosius partnerystės susitarimus.

Partnerystės susitarimai yra savanoriškos darbo partnerystės, sudarytos tarp Komisijos ir ES valstybių narių, kurios netrukus įsives eurą ir yra priėmusios euro komunikacijos strategiją. Remiantis šiais partnerystės susitarimais, Komisija bendrai finansuoja konkrečią strategijos veiklą, tokią kaip visuomenės tyrimai, tiesioginis siuntimas paštu, reklamos kampanijos, leidiniai, interneto svetainės, konferencijos arba euro pagalbos linijos, ir teikia techninę paramą bei konsultacijas. Pirmieji partnerystės susitarimai buvo pasirašyti 2005 m. lapkričio mėn. su Estija, Lietuva ir Slovėnija. Susitarimai su Kipru ir Malta pasirašyti 2006 m. gegužės mėn., ir tikimasi, kad iki 2007 m. pabaigos Slovakija taps kita šalimi, sudariusia partnerystės susitarimą.

Plati veiklos sritis

Komisija savo ruožtu vykdo įvairią veiklą siekdama dviejų visiems aktualių tikslų: pirma, ji siekia, kad būtų gilinamos visuomenės žinios ir labiau remiamas euras šalyse, kur jis jau naudojamas kaip oficiali valiuta; antra, Komisija siekia padėti ES narėms, kurios įsives eurą ateityje, pasirengti šiam procesui.

  • Ji nuolat stebi visuomenės nuomonės padėtį, naudodamasi Eurobarometro tyrimais, kurie atliekami vieną kartą per metus euro zonoje ir dukart per metus – naujosiose ES valstybėse narėse. Rezultatai skelbiami svetainėje Europa.
  • Ji padeda rengti euro zonos ir jai nepriklausančių šalių „porinio bendradarbiavimo“ programas, skatindama praktinės pasirengimo patirties perdavimą. Nuo 2005 m. jau parengta 10 porinio bendradarbiavimo programų.
  • 2006 m. ji įkūrė grupę „Euro Team“ – nepriklausomų pranešėjų su euru susijusiomis temomis tinklą dešimtyje naujesnių valstybių narių, kurie vykdo vietos euro ambasadorių atitinkamose šalyse veiklą ir instituciniu ar finansiniu požiūriu nėra susiję su Komisija.
  • Siekdama patenkinti didėjantį specialiai parengtų pranešėjų su EPS susijusiais klausimais poreikį, Komisija taip pat įkūrė Briuselyje dirbančių ES pareigūnų grupę, kurie gali skaityti pranešimus studentų grupėms, lankytojams ir tam tikrų konkrečių interesų auditorijoms.
  • Galiausiai Komisija rengia savo produktus, tokius kaip leidiniai bei interneto svetainės, ir organizuoja konferencijas, seminarus, kilnojamąsias parodas ir euro zonos, ir jai nepriklausančioms šalims.

Visa Komisijos veikla, pradedant partnerystėmis, baigiant vietoje rengiamais leidiniais, finansuojama pagal PRINCE, Europos piliečio informavimo programą, kuri pradėta įgyvendinti dar 1996 m. siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos svarbiausiems komunikacijos prioritetams, tokiems kaip euras. Komisija du kartus per metus Europos Parlamentui teikia ataskaitą apie veiklą, finansuojamą iš PRINCE biudžeto eurui ir EPS skirtomis lėšomis.