Naršymo kelias

Viešieji finansai ES

Geros būklės viešieji finansai padeda didinti makroekonominį stabilumą ir remia pinigų politiką, nes išlaikomas kainų stabilumas ir mažos palūkanų normos. Abu šie veiksniai sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms ir taupymui. Kai viešieji finansai yra geros būklės, mažėja valdžios sektoriaus skola ir palūkanų našta, o tai taip pat suteikia galimybių sumažinti iškraipančio poveikio mokesčius ir padidinti produktyvias viešąsias išlaidas.

  • Geros viešųjų finansų būklės užtikrinimas

Dėl ekonomikos ir finansų krizės labai nukentėjo ES šalių viešieji finansai. Pastaraisiais metais dėtos didelės pastangos ir pagerėjusios ekonominės perspektyvos duoda vaisių: valstybėms narėms pavyko sumažinti deficitą ir stabilizuoti skolų lygius.

Svarbu, kad vyriausybės užtikrintų ilgalaikę deficito ir skolų lygių kontrolę.

Dabartinė padėtis:

  • 2016 m. ir 2017 m. ekonominė veikla turėtų intensyvėti visose valstybėse narėse, numatoma, kad ji daugumoje jų įgaus pagreitį 2017 m.;
  • prognozuojama, kad Europos Sąjungoje BVP augs nuo 1,9 % 2015 m. iki 2,0 % 2016 m. ir 2,1 % 2017 m.;
  • numatoma, kad visos ES deficito ir BVP santykis sumažės iki 1,6 % 2017 m. nuo numatyto 2,5 % šiais metais, o euro zonoje – iki 1,5 %;
  • valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis ES turėtų sumažėti iki 85,8 % 2017 m. nuo šiais metais numatomų 87,8 %, o euro zonos skolos ir BVP santykis turėtų sumažėti nuo didžiausio rodiklio – 94,5% – 2014 m. iki 91,3 % 2017 m.

Daugiau informacijos pateikiama rudens Europos ekonominė prognozėje.

Labai svarbi ir viešųjų finansų kokybė. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus:

  • kaip apmokestinimo sistemą ir mokesčių surinkimą padaryti veiksmingesnius;
  • kur nukreipiamos išlaidos ir ar pirmenybė teikiama produktyvioms valdžios sektoriaus lėšų investicijoms;
  • į šalių fiskalinio valdymo gerinimą, kad būtų sudarytos sąlygos augimą skatinančiai politikai. Duomenų bazėje pateikiama informacijos apie ES valstybių narių fiskalinį valdymą.

Fiskaline politika turėtų būti siekiama rasti tinkamą istoriškai aukštų skolų lygių mažinimo ir paramos ekonomikos augimui pusiausvyrą. ES šalys koordinuoja savo ekonominę politiką per Europos semestrą.

 

Viešieji finansai ekonominėje ir pinigų sąjungoje

Tvarūs viešieji finansai

Tvarūs viešieji finansai ir mažesnė valdžios sektoriaus skolos našta yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių, jei atsidurtų nepalankioje makroekonominėje padėtyje. Jie taip pat yra būtini atsižvelgiant į viešąsias išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Nustačius fiskalinio tvarumo problemas ir jų priežastis galima padėti rengti tinkamas atsakomąsias politikos priemones. 

2014 m. ES valdžios sektoriaus skola, palyginti su BVP, buvo didžiausia – beveik 89 % BVP. 2015 m. ji pradėjo mažėti, ir numatoma, kad tai tęsis iki 2024 m., kai ji pasieks 79,5 % BVP. Ji turėtų stabilizuotis ties maždaug tokiu lygiu iki 2026 m. Įvairių ES valstybių valdžios sektoriaus skola, palyginti su BVP, labai skiriasi. Numatoma, kad ji išliks didelė ne vienoje šalyje.

Kita vertus, ilgalaikės su amžiumi susijusių viešųjų išlaidų prognozės rodo, kad iššūkis ES viešiesiems finansams yra gyventojų senėjimas. Iki 2060 m. su amžiumi susijusios išlaidos padidės beveik 1,5 % BVP (1,3 % ES, 1,4 % euro zonoje), visų pirma dėl sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų didėjimo.

Viešieji finansai ekonominėje ir pinigų sąjungoje

Daugiau informacijos apie tvarias viešąsias išlaidas

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą