Naršymo kelias

Viešieji finansai ir makroekonominė plėtra

Viešųjų finansų poveikis realiajai ekonomikai yra daugialypis ir sudėtingas. Nepaisant to, vyrauja nuomonė, kad yra trys būdai, kuriais viešieji finansai gali didinti galimą ekonomikos augimą ir užimtumą.

Produktyvių veiksnių telkimas


Vyriausybės tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo, didindamos produktyvių veiksnių telkimą per investicijas į: fizinį (infrastruktūrą), žmogiškąjį (švietimą ir mokymą) ir žinių (mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimą) kapitalą ir mažesniu mastu socialines išlaidas.
Tai daro teigiamą poveikį ilgalaikėms gamybos ir ekonomikos augimo galimybėms. Tačiau jei didesnės valstybių investicijos finansuojamos didinant rinką iškraipančius mokesčius arba didinant deficitą, o kartu ir valstybės skolą, jos gali išstumti privačiojo sektoriaus investicijas.

Tinkamų mokesčių ir išmokų sistemų paskatų teikimas

 
Mokesčių ir išmokų sistemos, kurios daro įtaką žmonių ir įmonių sprendimams, susijusiems su darbu, taupymu ir investicijomis, veikia realiosios ekonomikos funkcionavimą. Socialinės gerovės sistemos atlieka svarbų vaidmenį taisant rinkos klaidas ir užtikrinant socialinę sanglaudą ir taip prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo. Į socialinę apsaugą galima būtų žvelgti kaip į „produktyvų“ veiksnį. Tačiau būtina užtikrinti, kad mokesčių ir išmokų sistemos užtikrintų didesnį dalyvavimą ir užimtumą.

Stabilių makroekonominių sąlygų sudarymas

 
Patikimi viešieji finansai prisideda prie makroekonominio stabilumo ir remia pinigų politiką, nes išlaikomos stabilios kainos žemomis palūkanų normomis. Abu šie dalykai turi teigiamos įtakos privačiojo sektoriaus investicijoms ir taupymui. Valstybės skola, taigi ir palūkanų norma mažėja, kai viešieji finansai yra patikimi, o tai leidžia mažinti rinką iškraipančius mokesčius ir (arba) didinti produktyvias viešąsias išlaidas. Galiausiai patikimi viešieji finansai ilgainiui lems ir ekonomikos augimo bei užimtumo didėjimą, taigi šalims bus lengviau įveikti stiprų spaudimą dėl visuomenės senėjimo didinti viešąsias išlaidas, ypač pensijoms ir sveikatos priežiūrai.

Viešųjų finansų pokyčius ES, įskaitant ES fiskalinės priežiūros programos raidą, nuolatos stebi ir analizuoja Ekonomikos ir finansų GD. Analizės rezultatai kasmet skelbiami ataskaitoje „Viešieji finansai EPS“.

Papildomos priemonės

  • Spausdinimo versija 
  • Sumažinti šriftą 
  • Padidinti šriftą