Naršymo kelias

What's new?

Did you know that 2013 is the European Year of Citizens? Read more ...

 
Prekybos partneriai

„Prekyba“, „komercija“ ar „tarptautinis verslas“, – kad ir kaip tai vadinsi, importas ir eksportas – pagrindinis ES būdas bendrauti su išoriniu pasauliu.

Prekybos partneriai

Europos Sąjunga – tikra prekybos jėga, bet ką tai reiškia mums asmeniškai? Pirmiausia, be tarptautinės prekybos kainos būtų aukštesnės, o prekių pasiūla – mažesnė. Pavyzdžiui, paimkime paprastus džinsus: medvilnė užauginta Malyje, medžiaga išausta Egipte, mėlynai nudažyta Indijoje, o patys džinsai pasiūti Bangladeše pagal Europos dizainerio modelį. Ir tai tik vienas rūbas...

2011 m. ES eksportavo stulbinamai daug – 2 130 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų. Šį skaičių tik vos vos lenkia jos prekių ir paslaugų importas, kurio vertė – 2 182 mlrd. eurų. Europa yra didžiausia pasaulyje prekių ir paslaugų eksportuotoja. Pagrindinės mūsų prekybos partnerės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Rusija. Ir tai dar ne viskas. ES yra didžiausia eksporto rinka daugiau kaip šimtui šalių.

Ar žinojai?
Kartu paėmus, 28 ES šalims tenka 18,6% pasaulio importo ir eksporto, bet jose gyvena tik 7% visų pasaulio gyventojų.

Prekybos nauda

Prekyba grindžiama paprasta prielaida, kad kiekviena šalis turėtų daryti tai, ką sugeba. Šalis nebūtinai turi būti pati geriausia kokios nors prekės gamintoja, bet jeigu jinai santykinai geresnė už kitas valstybes, tada jai visai pravartu specializuotis toje srityje ir patenkinti kitus savo poreikius prekiaujant. Tai vadinama santykiniu pranašumu, – jis teikia naudos visiems prekybos partneriams.

Šiuo požiūriu prekyba naudinga visoms prekiaujančioms šalims, o nuo išorinio pasaulio atsiribojančios valstybės pralaimi. Susitarimais mažindama muitų tarifus ir kitas prekybos kliūtis, ES siekia atverti naujų rinkų Europos įmonėms ir taip kurti darbo vietas bei skatinti augimą.

Be prekių ir paslaugų, prekyba glaudžiai susijusi su tarptautiniais pinigų srautais, o tokiu būdu taip pat skatinamas ekonomikos augimas ir vystymasis. 2011 m. ES visame pasaulyje investavo per 360 mlrd. eurų, o kitos šalys Europoje investavo daugiau kaip 225 mlrd. eurų.

Bendras darbas

28 ES šalis sieja ne tik vieninga rinka ir viena išorės siena, bet ir vieninga prekybos politika. Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir derantis su atskirais prekybos partneriais joms atstovauja Europos prekybos komisaras. Dirbdamos drauge, ES šalys turi didelę įtaką kuriant atvirą, sąžiningumu pagrįstą tarptautinės prekybos sistemą, ir užtikrinant, kad būtų laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių.

Europos Komisija ne tik vaidina svarbų vaidmenį PPO, bet ir tiesiogiai dirba su Europos prekybos partneriais: ji sprendžia eksportuotojams kylančias problemas, atveria naujas galimybes Europos investuotojams ir kovoja su Europos prekių padirbinėjimu bei piratavimu. Prekybos politikoje dalyvauja ir Europos Parlamentas: jis prižiūri, kad derybose būtų atsižvelgta į piliečių interesus.

Žaidimas pagal taisykles
Kadangi tarptautinė prekyba labai svarbi, 153 šalys priklauso PPO. Ji nustato prekybos taisykles ir sprendžia ginčus, jeigu viena šalis mano, kad kita elgiasi nesąžiningai.

Darni prekyba

ES prekybos politikos tikslas – ne vien kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą Europoje. Ja taip pat siekiama padėti skurdesnių šalių gyventojams išbristi iš skurdo. Todėl Europa atvėrė savo rinkas skurdesnių šalių importui ir padeda toms šalims pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis.

Be to, prekiaudama su mūsų partneriais, ES stiprina tarptautines pastangas saugoti aplinką, kovoti su klimato kaita, gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti, kad mūsų perkamiems ir parduodamiems produktams būtų taikomi aukščiausi sveikatos ir saugumo standartai.

Valentina, 18, BelgijaAš noriu žinoti, ką perku ir kur ta prekė pagaminta, ir stengiuosi nepirkti suklastotų gaminių. Perkant maisto produktus, labai svarbu žinoti, iš kur jie atkeliavo. - Valentina, 18, Belgija.
Aktyvesnė prekyba su Andų šalimis
Prieš sudarydama prekybos susitarimus ES atlieka analizę, kad nustatytų galimą ekonominį ir socialinį poveikį bei padarinius aplinkai. Kaip intensyvesnė prekyba ir investicijų srautai paveiks mokestines pajamas? Užimtumas? Žemės naudojimas? Pavyzdžiui, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus, derėdamasi su Kolumbija ir Peru ES užsakė nepriklausomą mokslinį tyrimą.