Navigation path

PRADŽIA
Veiklos sritys
Sektoriai
Apie konkurencijos politiką
Teisės aktai ir nuorodos
Kontaktinė informacija
Aktualūs klausimai
Šiame skyriuje:
Apžvalga>
Kas nauja?
Oficialusis leidinys
Teisės aktai>
Valstybės pagalbos atvejai (registras)
Suvestinės, tyrimai ir ataskaitos
Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais
Valstybės pagalbos modernizavimas >
Viešosios paslaugos ir konkurencija
Regioninė pagalba
Valstybės pagalbos e. savaitraštis
Skundai

Valstybės pagalbos kontrolė

Skundo dėl valstybės pagalbos forma

Šiame puslapyje galite pateikti skundą dėl tariamai neteisėtos valstybės pagalbos. Skundo forma teikiama 23 kalbomis. Pasirinkti kalbą galite ekrano viršuje dešinėje pusėje esančiame išskleidžiamajame meniu.


Teisinis pagrindas

Procedūrų reglamentas: 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 659/1999, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio taikymo taisykles (Oficialusis leidinys L 83, 1999 3 27, p. 1–9), su pakeitimais padarytais 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 734/2013 (Oficialusis leidinys L 204, 2013 7 31, p. 15–22).

Įgyvendinimo reglamentas: 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio (dabar – SESV 108 straipsnis) taikymo taisykles (Oficialusis leidinys L 140, 2004 4 30, p. 1–134), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 372/2014 dėl tam tikrų terminų apskaičiavimo, skundų nagrinėjimo tvarkos (visų pirma reikalavimo naudoti skundo formą) ir konfidencialios informacijos nustatymo ir apsaugos.


Kaip nustatyti, ar tam tikra priemonė išties yra valstybės pagalba?
Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Nustatant, ar parama gali būti laikoma valstybės pagalba, reikia įvertinti šiuos penkis aspektus.
  1. Valstybinių priemonių panaudojimas
  2. Ekonominis pranašumas
  3. Selektyvumas (pvz., valstybės pagalba remiamos tam tikros prekybos įmonės ar tam tikrų prekių gamyba)
  4. Poveikis konkurencijai
  5. Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai
Jei šie aspektai nepažeisti, skundo per šią svetainę neturėtumėte teikti. Ši svetainė taip pat neskirta informuoti Komisijos apie tai, kad negavote valstybės pagalbos.
Kas gali teikti skundą?

Pagal Procedūrų reglamento 20 straipsnį tik suinteresuotosios šalys gali pateikti skundus siekdamos informuoti Komisiją apie bet kokią įtariamą neteisėtą pagalbą ar netinkamą pagalbos taikymą. Todėl fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikdami skundą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, įrodo, kad jie yra suinteresuotosios šalys, apibrėžtos to reglamento 1 straipsnio h punkte (tam taip pat žr. Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 1 dalį).

Pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte pateiktą apibrėžtį „suinteresuotoji šalis – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“.


Kodėl privaloma naudoti skundo formą?

Procedūrų reglamento 20 straipsnio 2 dalimi, iš dalies pakeista Tarybos reglamentu Nr. 734/2013, nustatytas privalomas skundo formos naudojimas. Nauja skundo forma nustatyta Įgyvendinimo reglamento pakeitimu (Komisijos reglamentu Nr. 372/2014). Pagal Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 1 dalį suinteresuotosios šalys privalo tinkamai užpildyti IV priede nustatytą formą ir pateikti visą joje reikalaujamą privalomą informaciją. Šis naujas reikalavimas įsigaliojo 2014 m. gegužės 2 d. Jo pagrindinis tikslas – palengvinti skundų nagrinėjimą užtikrinant, kad Komisija gautų visą reikiamą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą arba netinkamą pagalbos taikymą.

Suinteresuotajai šaliai pateikus pagrįstą prašymą, Komisija gali atsisakyti reikalavimo pateikti kai kurią formoje reikalaujamą informaciją (Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 2 dalis). Skundai pateikiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų (Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 3 dalis).

Neišsamią informaciją pateikusių skundo teikėjų Komisija prašys pareikšti savo nuomonę per nustatytą terminą. Jeigu atsakymas nebus gautas laiku, skundas bus laikomas atsiimtu.


Kaip pateikti skundą?
Yra dvi galimybės.
  1. Parsisiųsdinti skundo formą ir nusiųsti jos spausdintinę versiją įprastu paštu arba e. paštu
  2. Užpildyti internetinę formą ir nusiųsti ją elektroniniu būdu per mūsų svetainę

Jei skundą nusiuntėte e. paštu arba naudodamiesi internetine forma, jo nebūtina dar kartą siųsti įprastu paštu arba faksu.

Nepamirškite pateikti nekonfidencialios skundo versijos, jei skunde yra verslo paslapčių arba kitos konfidencialios informacijos.


Pateikėte skundą. Kas po to?

Per 15 darbo dienų gausite patvirtinimą, kad jūsų skundas gautas. Komisija išanalizuos pateiktą informaciją ir kaip galėdama greičiau jus informuos apie išvadas (žr. Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso 7 skyrių „Skundai“).

Nekonfidenciali jūsų skundo versija gali būti nusiųsta atitinkamai valstybei narei. Ji pateiks pastabas dėl skundo. Komisija jus informuos apie skundo tyrimo eigą.


Koks padalinys arba kokia tarnyba tvarkys jūsų skundą?

Komisijoje skundus dėl valstybės pagalbos decentralizuotai tvarko atsakingi padaliniai. Daugiau informacijos žr. kontaktų sąraše.


Ar galiu iškelti bylą nacionaliniame teisme?

ES valstybių narių pareiga pranešti Komisijai apie planuojamą valstybės pagalbą („įpareigojimas nesiimti veiksmų“) taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad jei nesilaikoma įpareigojimo nesiimti veiksmų („neteisėta pagalba“), fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių interesai dėl tariamai neteisėtos valstybės pagalbos yra pažeisti, gali iškelti bylą nacionaliniuose teismuose. Jie turės išanalizuoti bylą nepaisant to, kad tuo pačiu metu ją nagrinėtų Europos Komisija. Bylos iškėlimas nacionaliniuose teismuose gali būti veiksmingas būdas siekti žalos atlyginimo. Nacionaliniai teismai gali neleisti mokėti neteisėtos pagalbos, reikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą (nepaisant suderinamumo su vidaus rinka), reikalauti grąžinti neteisėtas palūkanas, apmokėti konkurentams ir kitoms trečiosioms šalims padarytą žalą, imtis laikinų priemonių neteisėtos valstybės pagalbos atžvilgiu.

Atminkite, kad Komisija negali suteikti informacijos apie konkrečiu atveju taikomas nacionalines procedūras. Daugiau informacijos apie valstybės pagalbos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose rasite šiame puslapyje.


Susijusios nuorodos
  
Grįžti į pradžią