Navigation path

Pradžia
Kas yra konkurencijos politika?
Kodėl konkurencijos politika svarbi vartotojams?
Kaip Komisija taiko konkurencijos politiką?
ES institucijos ir konkurencijos politika
Kontaktai

Dėmesio centre – vartotojai

Antikonkurenciniai susitarimai

Bendrovės gali iškraipyti konkurenciją bendradarbiaudamos su konkurentais, nustatydamos kainas arba pasidalydamos rinką taip, kad kiekviena tų bendrovių dalyje rinkos turi monopoliją. Antikonkurenciniai susitarimai gali būti vieši arba slapti (pvz., kartelių). Gali būti rašytiniai (pasirašant bendrovių susitarimus arba profesinėms asociacijoms priimant sprendimus ar nustatant taisykles) arba ne tokie formalūs susitarimai.

Kodėl karteliai tokie žalingi ir kaip juos pastebėti?

Kainas kontroliuojantiems arba rinkas pasidalijantiems karteliams priklausančios bendrovės yra apsaugotos nuo konkurencinio spaudimo teikti į rinką naujus produktus, gerinti kokybę ir nedidinti kainų. Rezultatas – vartotojams tenka brangiau mokėti už prastesnę kokybę.

Pagal ES konkurencijos teisę karteliai yra draudžiami ir Komisija už tai bendrovėms skiria dideles baudas. Kadangi karteliai yra neteisėti, paprastai jų veikla itin slapta ir ją įrodyti sunku.

Komisijos atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo politika bendrovės skatinamos teikti vidinės informacijos, įrodančios kartelių veiklą. Pirma karteliui priklausanti bendrovė, kuri tai padaro, neturės mokėti baudos. Ši politika yra labai sėkminga kartelių ardymo priemonė.


Bendrovės sudaro susitarimus kasdien. Ar visi jie neteisėti?

Susitarimai beveik visada yra neteisėti, jei jų šalys sutinka:

  • nustatyti kainas,
  • riboti gamybą,
  • dalytis rinkomis ar klientais,
  • nustatyti perpardavimo kainas (tarp gamintojo ir platintojų).

Tačiau susitarimas gali būti nedraudžiamas, jei:

  • jis turi labiau teigiamą negu neigiamą poveikį,
  • jis nesudaromas tarp konkurentų,
  • jį sudaro tik mažą rinkos dalį drauge užimančios bendrovės,
  • jis būtinas produktams arba paslaugoms tobulinti, naujiems produktams kurti ar naujiems ir geresniems produktų teikimo į rinką būdams rasti.

Pavyzdžiai

Mokslinių tyrimų ir plėtros bei technologijų perdavimo susitarimai dažnai yra suderinami su konkurencijos teise, nes kai kuriems naujiems produktams reikia mokslinių tyrimų, kurie vienai įmonei būtų per brangūs. Bendros gamybos, pirkimo ar pardavimo, standartizavimo susitarimai taip pat gali būti teisėti.

Platinimo susitarimai gali būti neteisėti, jei, pavyzdžiui, gamintojai verčia mažmenininkus tam tikru būdu dekoruoti parduotuvę ar mokyti darbuotojus. Vis dėlto jie gali būti ir teisėti, jei jais siekiama sukurti tinkamą produkto saugojimo ar pardavimo aplinką, klientams teikti individualias konsultacijas arba neleisti vienam platintojui pasinaudoti konkurento į reklamą įdėtomis pastangomis. Kiekvieną atvejį būtina vertinti atskirai, atsižvelgiant į susijusių bendrovių padėtį rinkoje ir susijusių lėšų dydį.


  
atgal toliau