Europos pramonei reikia patikimo ypatingos svarbos žaliavų tiekimo
Žaliavos būtinos aukštųjų technologijų ir kasdieninio vartojimo produktų – mobiliųjų telefonų, fotoelektrinių elementų, ličio jonų akumuliatorių, optinio pluošto kabelių, sintetinių degalų ir daugelio kitų produktų gamybai, bet, kaip teigiama ekspertų grupės, kuriai pirmininkavo Europos Komisija, 2010 m. birželio 17d. ataskaitoje, jų paklausą vis sunkiau patenkinti.
2011 m. vasario 2 d. paskelbtame Komunikate Europos Komisija dar kartą pabrėžė žaliavų svarbą ir per didelio kainų nepastovumo prekių rinkose pavojų. Dėl šių kainų svyravimų, kuriuos dažnai sukelia protekcionistinės priemonės, didėja infliacija ir iškraipomos pasaulinės žaliavų rinkos. Tai, savo ruožtu, neigiamai veikia daugelį Europos pramonės sektorių, pradedant žemės ūkiu ir baigiant automobilių gamyba.
Keli pagrindiniai ES integruoto strateginio plano punktai:
- gerinti prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimo vientisumą, skaidrumą ir stabilumą, be kita ko, persvarstant direktyvas dėl piktnaudžiavimo rinka ir dėl finansinių priemonių rinkų;
- imtis papildomų tyrimų ir nagrinėti pokyčius finansinių ir fizinių prekių rinkose, siekiant nustatyti, kaip veikia tarpusavio sąsajos;
- reguliariai atnaujinti Europos Komisijos sudarytą 14 ypatingos svarbos žaliavų sąrašą;
- stebėti prieigos prie esminių žaliavų raidą, kad būtų galima nustatyti prioritetinius veiksmus;
- stiprinti ES prekybos žaliavomis strategiją ir vykdyti „žaliavų diplomatiją“, siekiant įtvirtinti žaliavų srities prioritetus dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose ir dialoguose;
- plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Afrikos šalimis žaliavų srityje, propaguojant gerą valdymą, investicijas, geologines žinias ir įgūdžius.
Šioje pirmą kartą parengtoje ES galimybių įsigyti naudingųjų iškasenų apžvalgoje teigiama, kad Europos Sąjungai yra būtinos 14 rūšių naudingosios iškasenos: stibis, berilis, kobaltas, fluoritas, galis, germanis, grafitas, indis, magnis, niobis, platinos grupės metalai, retieji žemės metalai, tantalas ir volframas. Gyvsidabris į šį sąrašą dar nepateko.
[182 KB]
Blogiausiu atveju, jeigu būtinų naudingųjų iškasenų nebebus įmanoma importuoti arba jeigu jos pabrangs tiek, kad sumažės Europos įmonių konkurencingumas, ES pramonė gali būti priversta sustabdyti gamybą. Turėdamas galvoje šį pavojų Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani pabrėžė: "„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų ir toliau užimti pirmaujančias technologijų ir naujovių diegimo srities pozicijas. Tam turime užtikrinti, kad įmonės be kliūčių galėtų įsigyti žaliavų. Svarbu, kad užsienio rinkose galėtume veikti sąžiningomis sąlygomis, kad būtų gera tausios žaliavų gavybos ES teritorijoje skatinimo sistema, taip pat, kad ištekliai būtų geriau panaudojami ir būtų daugiau perdirbama antrinių žaliavų.“
Prognozės rodo, kad kai kurių būtinų naudingųjų iškasenų paklausa iki 2030 m. gali patrigubėti, palyginti su 2006 m. Paklausa didėja, nes stiprėja besivystančių šalių ekonomika ir sukuriama naujų technologijų. Nepakankamos pasiūlos pavojus kyla todėl, kad didelę šių naudingųjų iškasenų dalį tiekia vos kelios pasaulio šalys: Kinija (stibis, fluoritas, galis, germanis, grafitas, indis, magnis, retieji žemės metalai, volframas), Rusija (platinos grupės metalai), Kongo Demokratinė Respublika (kobaltas, tantalas), Brazilija (niobis, tantalas). Be tokios gavybos koncentracijos, padėtį dar labiau apsunkina tai, kad daugeliu atveju šių medžiagų nėra kuo pakeisti, o iš perdirbamų antrinių žaliavų jų išgaunama mažai. Be to, daugelis sparčiai augančios ekonomikos šalių pramonės plėtros strategiją vykdo tokiomis prekybos, mokesčių ir investicijų priemonėmis, kuriomis siekiama užsitikrinti išskirtinę teisę naudotis savo išteklių baze.
Pasaulinė žaliavinių medžiagų paklausa dėl naujų technologijų 2006 m. ir jos prognozė 2030 m., palyginti su kiekvienos medžiagos bendra dabartine gavyba pasaulyje
| Žaliava | Gamyba, 2006 m., t | Paklausa dėl naujų technologijų 2006 m., t | Paklausa dėl naujų technologijų 2030 m., t | 2006 m. rodiklis 1 | 2030 m. rodiklis 1 |
|---|---|---|---|---|---|
| Galis | 152 | 28 | 603 | 0,18 | 3,97 |
| Indis | 581 | 234 | 1911 | 0,40 | 3,29 |
| Germanis | 100 | 28 | 220 | 0,28 | 2,20 |
| Neodimas (retasis žemės metalas) | 16 800 | 4000 | 27 900 | 0,23 | 1,66 |
| Platina (PGM) | 255 | labai nedaug | 345 | 0 | 1,35 |
| Tantalas | 1384 | 551 | 1410 | 0,40 | 1,02 |
| Sidabras | 19 051 | 5342 | 15 823 | 0,28 | 0,83 |
| Kobaltas | 62 279 | 12 820 | 26 860 | 0,21 | 0,43 |
| Paladis (PGM) | 267 | 23 | 77 | 0,09 | 0,29 |
| Titanas | 7 211 0002 | 15 397 | 58 148 | 0,08 | 0,29 |
| Varis | 15.093.000 | 1.410.000 | 3.696.070 | 0,09 | 0,24 |
1Šis rodiklis rodo dėl naujų technologijų susidarančios kiekvienos žaliavos paklausos 2006 m. ir 2030 m. ir šiandieninės gavybos santykį.
2Sodrinta rūda.
Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Tajani ES žaliavų iniciatyvos konferencijoje 2010 m. birželį
Preferencinių santykių su Afrika užmezgimas
Ketvirtajame Afrikos Sąjungos komisijos ir Europos Sąjungos komisijos kolegijų susitikime 2010 m. birželio 8 d. Adis Abeboje Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Tajani aptarė svarbius abiejų žemynų santykių reikalus, pvz., tvarią žaliavų tiekimo gerinimo politiką, galimybę skatinti regionų integraciją ir plėsti infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant kosmoso technologijų taikymui.
Žaliavų tiekimo klausimu Afrikos Sąjungos Komisija ir Europos Komisija susitarė bendradarbiauti dėl valdymo, infrastruktūros, geologinių duomenų ir darbo metodų. Afrika turi didelį potencialą, kuris ne iki galo panaudojamas. Per diskusijas EK pirmininko pavaduotojas A. Tajani pabrėžė, kad „mūsų „Žaliavų iniciatyvos“ išorinės plėtros matmuo ir Afrikos kasybos vizijos ekonominės plėtros matmuo turi daug bendrų sričių“. Bendradarbiavimas žaliavų srityje galėtų būti įgyvendinamas jau egzistuojančiomis plėtros politikos priemonėmis, didinant Afrikos šalių žaliavų ir pajamų valdymo pajėgumus. Daugiau informacijos 
[52 KB] 
Prognozės, kokia gali būti ateities technologinių pokyčių įtaka ekonominei žaliavų svarbai, ir visas rekomendacijų sąrašas pateikiamas memorandume: „Ataskaitoje pateikiamas 14 svarbiausių naudingųjų iškasenų sąrašas“
Pranešimas spaudai: „Ataskaitoje prognozuojamas 14 svarbiausių naudingųjų iškasenų trūkumas“
Komunikatas dėl Žaliavų iniciatyvos „Patenkinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje “
