Dar vienas ES sąskaitų patikimumo patvirtinimas. Auditorių nuomone, daugelio sričių išmokų klaidų sumažėjo

Briuselis 2011 m. lapkričio 10 d. — Ketvirtus metus iš eilės išorės auditoriai patvirtino ES metinių sąskaitų patikimumą.Ir šiais metais bendras ES išlaidų klaidų dažnis neviršija 4 procentų.Tai reiškia, kad atliekant didžiąją daugumą (bent 96 proc.) visų 2010 m. išmokų klaidų nenustatyta.  

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė:„Audito Rūmų ataskaita patvirtina, kad judame teisinga kryptimi, nors tai nereiškia, kad dėsime mažiau pastangų ES biudžetui apsaugoti.Šiuo metu kuriame naujos kartos ES fondus.Tai galimybė dar labiau gerinti ES išlaidų kokybę ir naudingiau panaudoti ES biudžeto lėšas, visų pirma vykdant politiką, kuri valdoma kartu su valstybėmis narėmis.Tai ir galimybė parodyti visiems mokesčių mokėtojams, kad Komisija visais įmanomais būdais užtikrina, kad jų pinigai būtų tinkamai kontroliuojami ir leidžiami.“

Pagal Audito Rūmų ataskaitą Komisijos tiesiogiai valdomos politikos išlaidų tikrinimo rezultatai vis gerėja: klaidų vis rečiau pasitaiko tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės pagalba, vystymasis ir plėtra.Žemės ūkio srityje padėtis nesikeičia: klaidų dažnis artimas Audito Rūmų nustatytai ribai.Tvarkant tiesiogines ūkiams skirtas išmokas, kurios sudarė 39,7 mlrd. eurų, reikšmingų klaidų nenustatyta. 

Sanglaudos politikos, kurios projektus konkurencingumui ir augimui skatinti visos Europos regionuose valstybės narės valdo tiesiogiai, išlaidų klaidų, palyginti su 2009 m., šiek tiek padaugėjo.Šį padaugėjimą, palyginti su praėjusiais metais, iš dalies lėmė tai, kad daugeliui programų, kurios pradėtos per keletą praėjusių metų, lėšos turėjo būti išmokėtos nuo 2010 m.Tai reiškė, kad išmokų, kurioms taikomi sudėtingi pagrįstumo reikalavimai, labai padaugėjo, palyginti su praėjusiais metais, todėl atsirado daugiau galimybių suklysti. 

Vis dėlto sanglaudos politikos išlaidų klaidų dažnis yra kur kas mažesnis, nei buvo nustatyta 2006–2008 m., nes pirmiausia šiuo programavimo laikotarpiu apskritai patobulintos prevencinės bei taisomosios priemonės ir sugriežtintos valdymo bei kontrolės sistemos nuostatos.Tokias priemones Komisija pirmiausia skiria valstybėms narėms ir regionams, kuriuose šios klaidos pasitaiko dažniausiai. 

Praėjusiais metais Komisija kelis kartus, kai kilo abejonių dėl lėšų panaudojimo būdų, pasinaudojo tokiomis turimomis taisomosiomis priemonėmis, kaip išmokų valstybėms narėms nutraukimas ir sustabdymas.Pavyzdžiui, 2010 m. Komisija vien iš Europos regioninės plėtros fondo laikinai sustabdė 2,15 mlrd. eurų vertės išmokų.Nuo praėjusių metų reguliariai naudotasi galimybe nutraukti išmokas ir tai padaryta daugiau kaip 100 kartų.Be to, 2010 m. visose biudžeto srityse susigrąžinta lėšų arba ištaisyta klaidų už 1,55 mlrd. eurų, t. y. 10 proc. daugiau nei 2009 m.

Kiek tai susiję su sistemų gebėjimu nustatyti ir ištaisyti klaidas, Audito Rūmai laikosi nuomonės, kad nors pagal kai kuriuos skyrius sistemos laikomos veiksmingomis tik iš dalies, 90 proc. visų imtyse rastų klaidų nustatyta ne Komisijos, bet paramos gavėjų lygmeniu.

Pagrindiniai faktai

Klaidos nereiškia, kad ES pinigai prarasti, iššvaistyti arba panaudoti sukčiaujant.Audito Rūmų vartojama klaidos sąvoka reiškia, kad lėšos neturėjo būti išmokėtos, nes projektas atitiko ne visas sąlygas, kad jam būtų skirta ES finansinė parama, arba kokių nors klaidų pasitaikė su projektu susijusioje procedūroje.Pavyzdžiui, galėjo būti ne visai tinkamai laikytasi viešųjų pirkimų taisyklių arba padaryta klaidų apskaičiuojant išlaidas.Pasitaikančioms klaidoms aptikti ir ištaisyti taikomi tam tikri mechanizmai, ir Komisija imasi visų priemonių, būtinų ES biudžeto (mokesčių mokėtojų) pinigams apsaugoti.  

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (317 straipsnį) už biudžeto vykdymą atsako Komisija.Tačiau pasidalijamojo valdymo atveju (įskaitant žemės ūkio, kaimo plėtros, regioninės ir socialinės politikos ir žuvininkystės programas, kurios sudaro apie 80 proc. Sąjungos biudžeto) už pirmojo lygmens kontrolę ir patikras atsako nacionalinės valdžios institucijos. Jos nustato ir įgyvendina savo sistemas, kurias audituoja Komisija ir Audito Rūmai.

Pasiūlymuose dėl naujos kartos programų (2014–2020 m.) Komisija įvairiomis priemonėmis stengiasi toliau tobulinti ES lėšų valdymą. Šalia kitų dalykų, tai yra taisomųjų priemonių griežtinimas, jei valstybės narės laiku nepašalina pažeidimų, nauja nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos stebėjimo sistema ir nauja kontrolės sistema, pagal kurią nacionalinės valdančiosios institucijos turės pasirašyti savo sąskaitų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Be to, siūloma, kad, Komisijai arba Audito Rūmams nustačius didelių trūkumų, Komisija galėtų panaikinti visą ES įnašą programai arba jo dalį ir reikalauti iš valstybės narės grąžinti panaudotas lėšas. Tai reikštų, kad valstybės narės prarastų ES lėšas, jei nenustatytų ir neištaisytų pažeidimų, prieš Komisijai teikdamos kompensavimo reikalavimus.

Tolesni veiksmai

Paskelbus metinę Audito Rūmų ataskaitą, Taryba Europos Parlamentui pateiks rekomendaciją, ar patvirtinti, kad Komisija įvykdė biudžetą. Remdamasis šia rekomendacija, Europos Parlamentas dėl 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos balsuos 2012 m. gegužės mėn.

MEMO/11/771
Paskutinį kartą atnaujinta: 24/04/2013 |  Į puslapio pradžią