Aplinka

Klausimai ir atsakymai apie klimato kaitą

1. Ar klimato kaita anksčiau nebuvo vadinami „globaliniu atšilimu“? Ar tarp šių terminų yra koks nors skirtumas?
2. Ar gali būti, kad dėl klimato kaitos mes klystam? Ar galime pasitikėti šaltiniais, teigiančiais, kad yra mokslinių įrodymų, jog dėl žmogaus veiklos klimatas keičiasi?
3. Ar nežymus atšilimas bendrai nebus palankus, ypač Šiaurės Europoje?
4. Ar klimato kaitaturės įtakos man asmeniškai?
5. Ar veikti dar ne per vėlu?
6. Ar vienas žmogus apskritai gali ką nors pakeisti?
7. Ką daro verslas?
8. Ar ES pramonė nukenčia nuo griežtų emisijų draudimų, palyginti su tokiom šalim kaip JAV arba Kinija, kurioms leidžiama plėstis be jokių apribojimų?
9. Ar ekonomiškai nebūtų protingiau leisti klimatui keistis ir prisitaikyti, užuot leidus pinigus kovai su juo?
10. Kas bus po 2012 m., kai baigsis Kioto tikslų įgyvendinimo laikotarpis?
11. Ar ES turi ilgalaiki plana, skirta kovai su klimato kaita?

1. Ar klimato kaita anksčiau nebuvo vadinami „globaliniu atšilimu“? Ar tarp šių terminų yra koks nors skirtumas?
   Nors iš pradžių vidutiniam planetos temperatūros didėjimui naudotas pavadinimas „globalinis atšilimas“, juo nebuvo įmanoma apibrėžti visų dėl „atšilimo“ kylančių pasekmių: audrų, potvynių, sausrų ir kaitros bangų. Todėl dabar priimtinesnis terminas „klimato kaita “, nes juo apibrėžiamas tiek pats klimato atšilimas, tiek jo pasekmės.
   Grįžti į viršų

2. Ar gali būti, kad dėl klimato kaitos mes klystam? Ar galime pasitikėti šaltiniais, teigiančiais, kad yra mokslinių įrodymų, jog dėl žmogaus veiklos klimatas keičiasi?
   

   Esama naujų ir dar tvirtesnių įrodymų, kad nuo pramoninės revoliucijos laikų stebimas klimato atšilimas didžiąja dalimi nulemtas augančios žmogaus veiklos sąlygotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Vis pažangesnis kompiuterinis modeliavimas kartu su gausėjančiais kylančios temperatūros įrodymais, vis dažnesni kataklizmų ir kitų poveikių atvejai tik patvirtina mokslininkų prognozes dėl klimato kaitos. Oro sąlygų modeliavimas taip pat rodo, kad XXI a. vidutinė oro temperatūra toliau didės, darydama įtaką tiek gamtai, tiek žmonijai.

   Klimatą tiriančių mokslininkų bendradarbiavimui labai svarbi 1988 m. Jungtinių Tautų įsteigta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK, angl. Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC). Komisija vienija šimtus mokslininkų, stebinčių ir vertinančių įvairius vieni kitų tyrimus ir kitą svarbią informaciją, siekiant rasti vieningą mokslinę nuomonę klimato kaitos klausimu pasauliniu lygiu.

   2007 metų pabaigoje TKKK paskelbė ketvirtąją pagrindinę savo ataskaitą, rengtą šešerius metus. Ataskaitoje neabejojant nurodoma, kad žmonių veiklos nulemta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija turi įtakos pasauliniam atšilimui, t. y. vidutinės temperatūros kilimui visame pasaulyje, galinčiam sukelti pražūtingas pasekmes žmonėms, mūsų ekonomikai ir aplinkai.

   Ataskaita patvirtina, kad klimato kaita yra reali ir kad temperatūra kyla vis greitėjančiu tempu, sukeldama vis rimtesnį poveikį, kaip kad tropiniai ciklonai ir audros šiaurėje, pakilęs jūros lygis ir suaktyvėjęs dykumėjimas pietiniame pusrutulyje.

   Per pastaruosius 100 metų vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 0,74 °C. TKKK prognozuoja, kad, nesiėmus veiksmų emisijos ribojimui, vidutinė pasaulio temperatūra pakils dar 1,8–4 °C, o blogiausiu atveju – net iki 6,4 °C jau šiame amžiuje.

   Tačiau ataskaita patvirtina ir Europos Komisijos tyrimus, rodančius, kad galima gerokai sumažinti pasaulinį teršalų išmetimo lygį santykinai mažomis išlaidomis.

   Jau egzistuoja nemažai technologijų, padedančių mums mažinti emisiją – tai tokios priemonės, kaip didesnis energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantys energijos šaltiniai arba geresnis atliekų tvarkymas. Sunkumų kelia tokios kliūtys, kaip konfliktai, skurdas arba informacijos trūkumas, dažnai trukdantys panaudoti šias technologijas.

   TKKK teigia, kad viso pasaulio vyriausybės turėtų paskelbti prioritetu šių kliūčių šalinimą, ir priduria, kad, nepradėjus kontroliuoti klimato kaitos, visiems kitiems pažangos ir tvarios plėtros siekiams kyla pavojus.
   Grįžti į viršų

3. Ar nežymus atšilimas bendrai nebus palankus, ypač Šiaurės Europoje?
   

   Nežymus atšilimas gal ir gali būti kažkiek naudingas Šiaurės Europos žemės ūkiui, tačiau ilgainiui vis didėjant vidutinei temperatūrai naudos neliks nė ženklo. Skaičiavimai rodo, kad ES žemės ūkio efektyvumas padidės pasaulinei temperatūrai pakilus ne daugiau kaip 2° C, o peržengus šią ribą - mažės. Galiausiai vandens stygius ir aukštos temperatūros Pietų Europoje nustelbs bet kokį twigiamą atšilimo poveikį. Per 2003 m. karščio bangą daugelio Pietų Europos šalių derlius sumažėjo net iki 30 %!
   Pasauliniu mastu klimato pokyčiai turės daugiausia neigiamą poveikį. Kylantis jūros lygis užtrauks pavojų daugybei pakrančių gyventojų, dėl klimato pokyčių gamtos stichijų smūgiai (sausros, potvyniai, karščio bangos ir audros) bus dažnesni ir skaudesni. Tuose regionuose, kur jaučiamas vandens stygius, jo ims trūkti dar labiau. Maisto trūkumas ir tropinių ligų plitimas dar labiau kamuos atitinkamus regionus. Nykstantys maisto ir vandens resursai, padidėjusi migracija labai greitai išprovokuos daugybę konfliktų. Temperatūros pakilimas daugiau kaip 2°C padidintų katastrofiškų, negrįžtamų įvykių, tokių kaip staigus Grenlandijos ledynų tirpimas ir jūros lygio kilimas, pavojų.
   Grįžti į viršų

4. Ar klimato kaitaturės įtakos man asmeniškai?
   Jei gyvenate Europoje, tikėtina, kad patyrėte 2003 m. per Europą nusiritusią karščio bangą, miškų gaisrus Pietų Europoje ar pastaraisiais metais žemyną gan dažnai niokojusius potvynius. Nors ir negalima teigti, kad tai sukėlė klimato kaita, bet susiję su tais reiškiniais, kuriuos mokslininkai priskiria klimato kaitos padariniams. Gali būti, kad artimiausiais metais dar padažnės ekstremalių gamtos reiškinių, pastebėsite draudimo polisų brangimą, siekiant kompensuoti audrų padarytus nuostolius. Paskaičiuota, kad ateityje Pietų Europos šalys kentės dėl kritulių sumažėjimo ir aukštesnių temperatūrų (pvz., Ispanijoje iki 2080 m. vidutinė temperatūra turėtų pakilti 4,5° C), tuo tarpu Šiaurės Europos .)°šalyse vidutinė temperatūra padidės nežymiai (1,5 –2,0°C iki 2080 m) ir kritulių bus daugiau. Jei gyvenate pakrantėje, pastebėsit, kad kyla jūros vandens lygis.
   Jus taip pat gali paveikti kiti klimatokaitos padariniai ,jei dirbate žemės ūkyje, gyvulininkystės ar miškininkystės srityje, , nes gyvūnai iš jiems įprastų gimtųjų teritorijų migruoja į vėsesnio klimato zonas. Jei mėgstate slidinėti, galbūt jau pastebėjote, kad nyksta slidinėjimo trasos ir ledynai. Kai ateity rinksitės, kur praleisti atostogas, galbūt teks atsisakyti savo pamėgtų kurortų, nes ten bus per karšta arba pernelyg nestabilu. Tikriausiai pastebėsite ir tai, kokių priemonių imasi vyriausybės, siekdamos apsisaugoti nuo klimato pokyčių sukeliamų padarinių, pavyzdžiui, bus stiprinami pylimai, saugantys nuo potvynių, žemdirbiai bus skatinami auginti kitas grūdines kultūras.
   Padėčiai itin pablogėjus– tuo atveju, jei visuomenė nesiims priemonių mažinti klimato pokyčius arba jei viskas pakryps net į blogesnę pusę, nei dabar spėja mokslininkai, tikriausiai jus tiesiogiai paveiks bendras ekonomikos nuosmukis, o jūsų šaliai greičiausiai teks spręsti, ar kištis į konfliktus dėl vandens ir maisto stygiaus trečiojo pasaulio šalyse, teikti humanitarinę pagalbą, priimti pabėgėlius.
   Grįžti į viršų

5. Ar veikti dar ne per vėlu?
   Tikrai ne! Jei norime sumažinti klimato kaitą, privalome veikti tuojau pat. Visų pirma prireiks laiko įdiegti mechanizmus, mažinančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, be to, šiltnamio dujos išlieka ilgai, taigi dabartinės jų emisijos klimatą įtakos dar keletą dešimtmečių.
   Europos Sąjungos pozicija, grindžiama moksliniais įrodymais, yra ta, kad negalima leisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti daugiau nei 2° C, palyginus su temperatūra, buvusia ikipramoniniais laikais. Tokiu atveju dar būtume pajėgūs susidoroti su klimato pokyčiais ir jų sukeliamais padariniais. Norint išlaikyti pasaulio temepratūrą šių 2° C ribose, reikia iki 2020 metų visame pasaulyje sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų didėjimą, o iki 2050 metų – sumažinti šių dujų emisijas iki to lygio, kuris buvo 1990 metais. Šiems tikslams pasiekti būtini esminiai dabartinių energetikos ir transporto sistemų pokyčiai bei visos visuomenės ir atskirų individų pastangos.
   Grįžti į viršų

6. Ar vienas žmogus apskritai gali ką nors pakeisti?
   Klimato kaita– kiekvieno žmogaus problema, ir kiekvienas gali prisidėti prie jos sprendimo. Jei norim laimėti kovą prieš klimato kaitą, prisidėti turi visi visuomenės sluoksniai. Pvz., namų ūkiai sunaudoja trečdalį visos ES energijos (todėl yra atsakingi už maždaug 20 % su energija susijusios CO₂ emisijų). 70 % namų ūkių sunaudojamos energijos yra skirta gyvenamajai vietai šildyti, 14 % – vandeniui šildyti ir 12 % – apšvietimui bei elektros prietaisams. Asmeninių automobilių išmetamos dujos sudaro dar 10 % ES į atmosferą išmetamų CO₂ dujų. Taip pat perkame produktus, kuriems pagaminti naudojama energija, skraidome lėktuvais, valgome mėsą, kaupiasi atliekos ir t. t. Visa tai netiesiogiai prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo į atmosferą.
   Kiekvienas iš mūsų galime sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir šiame interneto puslapyje rasite daugiau nei 50 patarimų, kaip tai galima padaryti visiškai nesumenkinant savo gyvenimo kokybės. Netgi atvirkščiai, Jūs sutaupysite pinigų! Veikdami bendrai atskiri žmonės gali labai smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
   Žiūrint plačiau, visuomenė turės imtis įvairiausių priemonių, kad būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tokios priemonės – tai atsinaujinančių energijos rūšių naudojimas, energijos naudojimo efektyvumo didinimas, mažiau taršios energijos gamybos iš iškasenų technologijos, naujų kuro rūšių naudojimas, geresnė pastatų šiluminė izoliacija, o ilgalaikėje perspektyvoje – naujos švarios technologijos, tokios kaip vandenilio naudojimas kurui, kuro elementai (su sąlyga, kad vandenilis išgaunamas švariai), anglies dioksido surinkimas ir saugojimas.
   Grįžti į viršų

7. Ką daro verslas?
   Verslo ir pramonės sektoriaus atstovai supranta, kad, mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ne tik kovoja su klimato pokyčiais, bet ir sutaupo pinigų, didina savo konkurencingumą ir kuria teigiamą įvaizdį.
   Vis daugiau kompanijų imasi mažinti savo šiltnamio dujų emisijas.
   Pavyzdžiui, didelė tarptautinė kompanija, gaminanti platų įvairių prekių asortimentą įvairiuose pasaulio regionuose, sumažinusi energijos suvartojimą ir savo gamyklose įdiegusi mažiau aplinką teršiančias technologijas nuo 1900 m. sutaupė €1,5 mlrd. Maža to, naudodama atsinaujinančią energiją kasmet ji sutaupo dar 7-11 mln. eurų. Taip nuo 1990 m. ši kompanija savo šiltnamio dujų emisijas sumažino net 67 %.
   Maždaug 10 500 daug energijos sunaudojančių kompanijų dalyvauja ES taršos leidimų prekybos sistemoje (žr. kitą klausimą). Pagal šią sistemą joms leidžiama tik nedidelę dalį pagaminamų CO₂ dujų išleisti į aplinką nemokamai, todėl jos stengiasi didinti energijos naudojimo efektyvumą ir investuoti į naujas mažiau aplinką teršiančias technologijas.
   Plėtojant mažiau aplinką teršiančias technologijas sukuriamos naujos darbo vietos, atsiveria naujos rinkos. Vėjo energetikos paramos programos kai kuriose ES šalyse lėmė tai, kad Europa tapo pasauline šios srities lydere, o Europos kompanijos šiuo metu užima 90% klestinčios pasaulinės vėjo energijos įrangos rinkos.
   Grįžti į viršų

8. Ar ES pramonė nukenčia nuo griežtų emisijų draudimų, palyginti su tokiom šalim kaip JAV arba Kinija, kurioms leidžiama plėstis be jokių apribojimų?
   Ne, nenukenčia. Pramonė – tik viena iš sričių, kuriai reikia mažinti emisijas, tam kad ES įvykdytų Kioto protokole nurodytus tikslus 2008–2012 m. laikotarpiui. Kitos sritys – tai transportas, namų ūkiai ir žemės ūkis. Taigi iššūkis visuotinis. Be to, dalį prisiimtų reikalavimų ES šalių vyriausybės gali investuodamos į emisiją mažinančius projektus trečiojo pasaulio šalyse (pagal lanksčius Kioto protokolo mechanizmus), taigi pastangos sumažinti emisijas neapsiriboja vien ES teritorija.
   Siekiant kiek įmanoma padidinti emisijų mažinimo galimybes ir sumažinti pramonės kaštus, 2005 m. sausį ES pradėjo veikti taršos leidimų prekybos sistema. Jos veikimo principas toks: ES valstybių narių vyriausybės jėgainėms ir daug energijos sunaudojančioms gamykloms (kurių yra apie 10 500) nustatė per metus į aplinką išmetamų CO₂ dujų leistinas ribas. Šios gamyklos išleidžia į atmosferą beveik pusę ES pagaminamų CO₂ dujų. Gamyklos, išskiriančios mažiau CO₂, neišnaudotas emisijų kvotas gali parduoti toms, kurioms sekasi prasčiau. Šitaip įmonės finansiškai skatinamos mažinti teršalų emisijas. Sistema taipogi užtikrina, kad taršos leidimai būtų perkami, nes kompanijų, viršijusių nustatytas emisijų ribas ir iš kitų kompanijų neįsigijusių leidimų didesnėms emisijoms, laukia didelės baudos. Taršos leidimų prekybos programa užtikrina emisijų mažinimą mažiausiomis sąnaudomis ir, remiantis kai kuriais skaičiavimais, maždaug trečdaliu sumažina emisijų mažinimo išlaidas.
   Galiausiai teršalų emisijų sumažinimas teikia ir kitokios naudos – padidėja energijos naudojimo efektyvumas, sumažėja energijos kaštai (tai ypač svarbu, jei kyla naftos kainos – taip, kaip dabar), pagerėja oro kokybė.
   Tačiau ES negali viena išspręsti visų klimato problemų. ES į atmosferą išleidžia tik 14% visų pasaulio teršalų. Būtinos visų pagrindinių pasaulio teršėjų pastangos, kad galima būtų efektyviai kovoti su klimato pokyčiais. Dėl to ES nuolat skatina pradėti oficialias derybas dėl naujos Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos, kuri užtikrintų, kad po 2012 metų, pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, ir toliau pasauliniu lygmeniu būtų imamasi aktyvių veiksmų klimato kaitai stabdyti.
   Grįžti į viršų

9. Ar ekonomiškai nebūtų protingiau leisti klimatui keistis ir prisitaikyti, užuot leidus pinigus kovai su juo?
   Daugėja mokslinių įrodymų, kad temperatūros padidėjimas ne daugiau kaip 2°C ekonomiškai būtų naudingas ir atsvertų emisijų mažinimo išlaidas, tačiau būtina neperžengti šios ribos.
   Nors iš pradžių lėšos bus skiriamos energijos sektoriaus reformai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti, atlygis – pinigai, sutaupyti išvengus, potvynių, gamtos stichijų, vandens ir maisto trūkumo bei neveiksmingų ekosistemų sukeltų padarinių.
   Reikšmingiausias pranešimas apie išlaidas, susijusias su klimato kaita, yra Sterno Ataskaita Didžiosios Britanijos vyriausybei dėl ekonominių klimato kaitos apsketų, paskelbta 2006 metų spalį. Šioje Ataskaitoje pateikiama išvada, kad daug pigiau būtų kuo anksčiau imtis priemonių klimato kaitai sustabdyti, negu kad kovoti su nekontroliuojamomis klimato kaitos pasekmėmis ateityje. Pateikiamas pavyzdys, kad reikėtų skirti apie 1% pasaulio BVP (bendrojo vidaus produkto) kasmet, siekiant išvengti sunkiausių klimato kaitos padarinių. Tuo tarpu nesiėmus jokių priemonių klimato kaitai sustabdyti, ilgainiui kasmet prireiktų skirti maždaug 5-20% pasaulio BVP ar net daugiau kovai su klimato kaitos pasekmėmis.
   Be to, ekonomine prasme yra ir daugiau teigiamų kovos su klimato kaita „šalutinių poveikių“: efektyvesnis energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimas reiškia mažesnes sąnaudas; įvairesni energijos šaltiniai, platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas sumažins ekonomikos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo kylančių naftos kainų. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad maždaug pusė lėšų, skiriamų Kioto protokolui įgyvendinti, grįš, nes išsispręs dalis oro užterštumo problemų.
   Be to, kompanijos, pirmaujančios mažiau aplinką teršiančių technologijų diegime, bus žymiai konkurencingesnės. Šioje srityje ES turi realią galimybę siekti lyderės vaidmens, kaip atsitiko su vėjo energijos įranga (90 % pasaulinės rinkos ja aprūpina Europos kompanijos).
   Grįžti į viršų

10. Kas bus po 2012 m., kai baigsis Kioto tikslų įgyvendinimo laikotarpis?
    Kad po 2012 metų ir toliau būtų vykdoma tarptautinė kova su klimato kaita, reikalinga nauja pasaulinė sutartis, ir ji jau ruošiama. ES skatina pradėti oficialias derybas kitos Jungtinių Tautų konferencijos metu, kuri įvyks 2007 metų gruodžio mėnesį.
    Klimato pokyčiams stabilizuoti reikės gerokai sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą visame pasaulyje. ES rodo puikų pavyzdį: 2007 metų kovo mėnesį ES valstybių narių vadovai susitarė iki 2020 metų sumažinti teršalų emisijas 20%, palyginus su 1990 metų emisijų lygiu. Jie taip pat pažadėjo, kad sumažinimas sieks net iki 30%, jei kitos išsivysčiusios šalys elgsis taip pat.
    Daugelis ES priemonių, taikomų jau dabar, įskaitant ir Taršos leidimų sistemą, turės labai didelį poveikį dar iki 2012 metų. Šias priemones pakeis kitos, kuriomis, be kita ko, bus siekiama padidinti energijos naudojimo efektyvumą 20% iki 2020 metų, taip pat 20% iki 2020 metų padidinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, užtikrinti, kad naujose jėgainėse būtų įdiegta anglies dioksido surinkimo ir laikymo technologija.
    Grįžti į viršų

11. Ar ES turi ilgalaikį planą, skirtą kovai su klimato kaita?

    Taip, turi. 2008 m. pabaigoje ES valstybės narės patvirtino ilgalaikę klimato ir energijos strategiją, kurią sudaro daugybė tikslų. Tarp šių tikslų yra įsipareigojimas iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 20 %, lyginant su 1990 m. lygiu. Be to, buvo susitarta šį mažinimą didinti iki 30 % tuo atveju, jei ir kitos pramoninės šalys pasižadės elgtis taip pat.

    Siekiant šitiek sumažinti emisiją, buvo užsibrėžti ir kiti siekiai: 20 % kelti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m., didinti atsinaujinančios energijos suvartojimą vidutiniškai 20 % iki 2020 m. visoje ES ir 10 % viso transportui reikalingo kuro išgauti iš biokuro iki 2020 m.

    Šie siekiai remiasi ir sustiprina jau anksčiau priimtas priemones, kaip kad pakeitimų įvedimai, siekiant sustiprinti ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą (ETS) daug energijos suvartojančioms gamykloms, įtraukti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taikyti sistemą visiems pagrindiniams pramoniniams dujas išmetantiems objektams ir įvesti platesnio masto pardavimą iš varžytinių. Siekiuose siūloma visoje ES iki 2020 m. sumažinti pastatų, transporto, žemės ūkio ir atliekų, kuriems netaikoma ETS, emisiją 10 %, lyginant su 2005 m. lygiu.

    Kitos priemonės yra skirtos tobulinti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijoms, mažinti automobilių išmetamą CO₂ kiekį ir kurti naujus kuro kokybės standartus.

    Europos Komisija tarptautiniu lygiu pasiūlė priemones pasiekti naujam pasauliniam susitarimui, kuriuo būtų sprendžiama klimato kaitos problema ir finansuojamas perėjimas prie mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos. Šios priemonės apima tarptautinės anglies dioksido rinkos sukūrimą iki 2015 m., naujoviškus finansavimo šaltinius visoms šalims ir veiksmus, kuriais būtų prisitaikoma prie klimato kainos poveikio.

    Grįžti į viršų

Top