Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Švedija

Naujausia redakcija: 08-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Švedija

 

TURINIO LENTELE

1. Kokių terminų rūšių esama civilinėse bylose? 1.
2. Kokios dienos laikomos ne darbo dienomis pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles? 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant civilines bylas? 3.
4. Kada pradedamas skaičiuoti terminas? 4.
5. Kada terminas pasibaigia? 5.
6. Terminų pratęsimas tam tikrais atvejais 6.
7. Ar yra specialių terminų tam tikroms civilinių bylų kategorijoms? 7.
8. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Ir priešingai, ar galima tokius terminus pratęsti? 8.
9. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 9.
10. Kokios baudos skiriamos, jei nesilaikoma terminų? 10.
11. Kokių teisių gynimo priemonių esama šalims praleidus terminą? 11.

 

1. Kokių terminų rūšių esama civilinėse bylose?

Civilinėje teisėje galioja skirtingų rūšių terminai bei Konstitucijoje numatyti terminai. Tai, pvz., skundo ir ieškinio pateikimo bei proceso atnaujinimo terminai (terminai, per kuriuos ieškinys turi būti perduotas teismui). Taip pat yra nuostatų, kuriose tik nustatyta, kad turi būti atliktas tam tikras veiksmas, o terminą nustato teismas; tai, pvz., yra papildomos informacijos, įrodymų arba atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminai.

2. Kokios dienos laikomos ne darbo dienomis pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles?

Šeštadieniai, sekmadieniai ir švenčių dienos pripažįstamos ne darbo dienomis.

Toliau nurodytos dienos Švedijoje yra ne darbo dienos (Švenčių dienų įstatymas (1989:253)):

  • Naujųjų metų diena (sausio 1 d.)
  • Trijų karalių diena (sausio 6 d.)
  • Didysis Penktadienis (paskutinis penktadienis prieš Velykas)
  • Velykų Sekmadienis (pirmasis sekmadienis po pilnaties arba po kovo 21 d.)
  • Velykų Pirmadienis (diena po Velykų Sekmadienio)
  • gegužės 1 d.
  • Kristaus žengimo į dangų šventė (šeštasis ketvirtadienis po Velykų Sekmadienio)
  • Sekminės (septintasis sekmadienis po Velykų)
  • Švedijos nacionalinė diena (birželio 6 d.)
  • Vidurvasario šventė (šeštadienis tarp birželio 20 d. ir 26 d.)
  • Visų Šventųjų diena (šeštadienis tarp spalio 31 d. ir lapkričio 6 d.)
  • Kalėdos (gruodžio 25 d.)
  • Antroji Kalėdų diena (gruodžio 26 d.).

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant civilines bylas?

Pagal pagrindinį terminus reglamentuojantį principą teismui pavedus asmeniui atlikti tam tikrą veiksmą, jam turi būti suteikiamas pagrįstas terminas šiam veiksmui atlikti (Švedijos civilinio proceso kodekso 32 skyriaus 1 straipsnis). Daugeliu atvejų leistiną terminą nustato teismas, kuris turi nustatyti laikotarpį, suteikiantį šaliai pakankamai laiko reikalavimams įvykdyti.

viršųviršų

Švedijos civilinio proceso kodekse tik nedaugeliui atvejų nustatyti konkretūs terminai. Tai iš esmės pasakytina apie skundų dėl teismo sprendimo arba nutarties padavimo, prašymų atnaujinti bylos nagrinėjimą arba kai kuriais atvejais prašymų pakeisti terminą pateikimo terminus.

Asmuo, norintis apskųsti apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje, turi tai padaryti per tris savaites nuo sprendimo paskelbimo. Asmuo, norintis apskųsti apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, turi tai padaryti per tą patį terminą. Tačiau, jeigu nagrinėjant bylą priimta nutartis nebuvo paskelbta teisme ir teismas nenurodė, kada nutartis bus paskelbta, terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią apeliantas gavo nutartį. Skundams dėl apeliacinio teismo sprendimų arba nutarčių paduoti taikomas keturių savaičių terminas (Švedijos civilinio proceso kodekso 50 skyriaus 1 straipsnis, 52 skyriaus 1 straipsnis, 55 skyriaus 1 straipsnis ir 56 skyriaus 1 straipsnis).

Šalis, dėl kurios apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo gali prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą (Švedijos civilinio proceso kodekso 44 skyriaus 9 straipsnis).

Jeigu skundas paliktas nenagrinėtas dėl to, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo procese, per tris savaites nuo nutarties priėmimo pareiškėjas gali paprašyti teismo grąžinti bylą nagrinėti (Švedijos civilinio proceso kodekso 50 skyriaus 22 straipsnis).

Jeigu šalis praleido skundo arba prašymo grąžinti bylą nagrinėti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikimo terminą, ji gali prašyti atnaujinti terminą. Prašymas turi būti pateikiamas per tris savaites nuo termino praleidimą pateisinančių aplinkybių pasibaigimo ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo termino pabaigos (Švedijos civilinio proceso kodekso 58 skyriaus 12 straipsnis).

viršųviršų

Įvairūs terminai galioja ir supaprastintame procese Švedijos vykdymo tarnyboje. Atsakovas įpareigojamas pateikti atsiliepimą per tam tikrą laiką nuo ieškinio įteikimo. Išskyrus tam tikras aplinkybes, šis terminas negali būti ilgesnis nei dvi savaitės (Mokėjimo įsakymų ir teisinės pagalbos įstatymo (1990:746) 25 straipsnis). Jeigu atsakovas ginčija reikalavimą, pareiškėjas per keturias savaites nuo pranešimo apie prieštaravimą įteikimo gali prašyti perduoti bylą toliau nagrinėti apylinkės teismui (34 straipsnis). Jeigu Vykdymo tarnyba priima sprendimą byloje dėl mokėjimo įsakymo arba teisinės pagalbos, per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo atsakovas gali prašyti atnaujinti nagrinėjimą (53 straipsnis). Dėl kitų institucijos sprendimų skundai gali būti pateikti per tris savaites nuo sprendimo priėmimo dienos (55–57 straipsniai).

4. Kada pradedamas skaičiuoti terminas?

Jeigu veiksmas turi būti atliktas per nustatytą terminą, terminas paprastai pradedamas skaičiuoti nuo nutarties arba įsakymo priėmimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai šaliai turi būti įteiktas dokumentas, terminas nepradedamas skaičiuoti, kol šalis jo negauna (įteikimo data).

5. Kada terminas pasibaigia?

Kai terminas prasideda priėmus nutartį arba įsakymą, terminas, per kurį turi būti atliktas nutartyje ar įsakyme nurodytas veiksmas, paprastai nurodomas konkrečia data. Tačiau kartais terminas gali būti nustatytas nurodant tam tikrą dienų, savaičių, mėnesių arba metų skaičių nuo termino pradžios. Kai termino pradžios data yra įteikimo data, terminas veiksmui atlikti visuomet nurodomas dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais nuo įteikimo dienos, t. y. nuo dienos, kai šalis gauna dokumentą.

viršųviršų

Jeigu terminas skaičiuojamas dienomis, nurodytų dienų skaičius yra kalendorinės, o ne darbo dienos. Įstatyminių terminų skaičiavimo įstatyme (1930:173) nustatyta, kad kai terminai skaičiuojami savaitėmis, mėnesiais arba metais, paskutinė termino diena yra diena, kuri pagal savo pavadinimą arba mėnesio dienos skaičių atitinka dieną, kai prasidėjo terminas. Jeigu paskutinis termino mėnuo neturi tokios dienos, paskutine termino diena laikoma paskutinė mėnesio diena.

Jeigu diena, kurią turi būti atliktas veiksmas, yra šeštadienis, sekmadienis arba kita švenčių diena (žr. 2 klausimą), Vidurvasario šventės išvakarės, Kūčios (gruodžio 24 d.) arba Naujųjų metų išvakarės (gruodžio 31 d.), terminas veiksmui atlikti pratęsiamas iki kitos darbo dienos. Ši taisyklė taip pat taikoma, kai terminas pradedamas skaičiuoti įteikimo dieną.

Kai taikytinas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles, taikomos reglamento nuostatos.

6. Terminų pratęsimas tam tikrais atvejais

Nėra nustatyta konkrečių terminų pratęsimo taisyklių tais atvejais, kai šalis gyvena arba yra įsisteigusi ar kitaip įsikūrusi už Švedijos ribų arba tolimoje vietovėje. Tačiau, kaip minėta, daugeliu atvejų teismas pats nustato terminą ir užtikrina, kad šaliai būtų suteikta pakankamai laiko veiksmui atlikti.

7. Ar yra specialių terminų tam tikroms civilinių bylų kategorijoms?

Ne.

8. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Ir priešingai, ar galima tokius terminus pratęsti?

Jeigu terminas nustatytas įstatyme (pvz., terminas skundui paduoti), jo negalima nei sutrumpinti, nei pratęsti. Jeigu šaliai buvo nurodyta atvykti į teismą arba atlikti kokį nors kitą veiksmą, teismas gali pratęsti terminą, nustatydamas naują terminą. Ypatingais atvejais teismas bet kada gali atšaukti planuotą posėdį arba nustatyti ankstesnę posėdžio datą. Tačiau šalims turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti.

viršųviršų

9. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Ne (žr. 6 klausimą).

10. Kokios baudos skiriamos, jei nesilaikoma terminų?

Nurodymų ir pan. įvykdymo terminai

Jeigu ieškovas nesilaiko nurodymo pateikti papildomos informacijos arba jeigu yra kitų kliūčių nagrinėti bylą, ieškinys atmetamas. Jeigu atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Jeigu neįvykdomas teismo nurodymas, jis vis tiek gali priimti sprendimą dėl bylos esmės.

Neatvykimas į teismą

Bylose, kurios gali būti išspręstos taikos sutartimi (pvz., komerciniai ginčai), šaliai neatvykus į apylinkės teismą, jis gali priimti sprendimą už akių. Kitais atvejais gali būti paskirtos baudos. Tačiau tais atvejais, kai bylos negalima išspręsti taikos sutartimi (pvz., šeimos bylos), ieškovui neatvykus į teismą, ieškinys gali būti atmestas, o neatvykusi priešinga šalis gali būti nubausta bauda arba atvesdinta į teismą. Jeigu ieškovas neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje, apeliacinis skundas gali būti atmestas. Jeigu neatvyksta priešinga šalis, gali būti skirta bauda.

Skundo padavimo terminas

Jeigu šalis paduoda skundą per vėlai, skundas atmetamas.

11. Kokių teisių gynimo priemonių esama šalims praleidus terminą?

Jeigu terminas nėra nustatytas įstatyme, šalis prieš pasibaigiant terminui turi kreiptis į teismą dėl vykdymo atidėjimo ir prašyti pratęsti terminą. Jeigu terminas pasibaigė ir teismas jau ėmėsi veiksmų, pvz., priėmė sprendimą byloje, yra kelios įprastos ir išimtinės priemonės, kurių šalis gali imtis. Šiomis priemonėmis gali būti siekiama arba atnaujinti užbaigtos bylos nagrinėjimą, arba - tam tikromis aplinkybėmis - nustatyti kitą terminą (žr. 3 klausimą).

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė