Procesiniai terminai - Ispanija

TURINIO LENTELE 1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys.  2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.  3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas, kurias reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (2000 m. sausio 7 d. įstatymas Nr. 1/2000)?  4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?  5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti?  6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?  7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?  8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena ar yra užsienyje, galutiniai terminai yra pratęsiami?  9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?  10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?  11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?  12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys.

Pagal civilinę teisę laiko ėjimas kaip teisės faktas gali lemti subjektinės teisės arba teisinio veiksnumo įgijimą ar praradimą arba paprasčiausių lūkesčių atsiradimą. Kurio nors vieno iš minėtų veiksnių įgijimas apibendrintai yra vadinamas įgyjamąja senatimi, o praradimas - prarandamąja senatimi.

Termino (isp. caducidad) praleidimas arba pabaiga reiškia, kad jeigu tikslų veiksmo, sukeliančio teisines pasekmes, terminą nustato įstatymas, teisė atlikti šį veiksmą suėjus terminui išsyk pasibaigia. Skirtingai nei senatis, tokį terminą teismas gali nustatyti savo iniciatyva, ir jis taikomas konkrečiai įstatyme nurodytais atvejais. Jeigu terminas nutraukiamas, jis sustabdomas įstatyme nurodytam konkrečiam laikotarpiui, o laikas, kuris praėjo iki termino nutraukimo, yra įskaičiuojamas; tuomet pasibaigus įstatymo nustatytam sustabdymo terminui likusi termino dalis vėl yra pradedama skaičiuoti.

Prarandamoji senatis griežtąja prasme yra teisių ir teisės paduoti ieškinius dėl teisių išsaugojimo išnykimas, kai šiomis teisėmis per šiam tikslui nustatytą terminą nebuvo pasinaudota. Kad ši senatis galiotų, šalis, kuri remiasi teise, turi aktyviai ją ginti. Prarandamoji senatis nutraukiama teisės savininkui pateikus bet kokį ieškinį, nesuderinamą su jo akivaizdžiu teisės atsisakymu dėl jos nevykdymo. Šie ieškiniai yra išvardyti Civilinio kodekso 1973 straipsnyje (teisės vykdymas teisme, kreditoriaus reikalavimas neteismine tvarka pripažinti skolą ir bet koks skolininko atliekamas skolos pripažinimas). Išnykus aplinkybėms, dėl kurių prarandamoji senatis buvo nutraukta, terminas vėl pradedamas skaičiuoti iš naujo. Ispanijos teismai šį pareigų išnykimo būdą visuomet aiškina siaurai.

viršų

Terminai gali būti skaičiuojami dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais.

Jeigu nėra nustatyta kitaip, dienomis skaičiuojamas terminas prasideda kitą dieną, einančią po pirmos minėtos dienos, kuri neįskaičiuojama į terminą. Mėnesiais ir metais nustatyti terminai skaičiuojami nuo vienos datos iki kitos. Jeigu paskutinis termino mėnuo neturi atitinkamos dienos, terminas pasibaigia paskutinę mėnesio dieną. Šiuo atveju ne darbo dienos nėra įskaičiuojamos (Civilinio kodekso 5 ir 1130 straipsniai).

Daugiau informacijos apie terminų skaičiavimą civilinėse bylose: žr. 3 klausimą.

NUORODOS Į INTERNETO TINKLALAPIUS:

• CIVILINIAI IR KOMERCINIAI ĮSTATYMAI
• VYRIAUSIOJI TEISMŲ TARYBA (tiesioginis priėjimas prie įvairių visuomenei naudingų interneto tinklalapių)
• TEISINGUMO MINISTERIJA (teisinė informacija) -

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Atsižvelgiant į administracinį procesą, Reglamento Nr. 1182/71 nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos remiantis Viešojo administravimo institucijų veiklos ir bendrojo administracinio proceso taisyklių įstatymo 48 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatyta:

viršų

1. Išskyrus atvejus, kai įstatymas arba Europos bendrijos taisyklės nustato kitaip, laikoma, kad į dienomis skaičiuojamus terminus įeina darbo dienos, o sekmadieniai ir ne darbo dienos nėra įskaičiuojama. Kai terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis, tai nurodoma atitinkamame pranešime.
2. Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais, jis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, einančios po pranešimo apie aktą arba paskelbimo apie jį dienos, arba kitą dieną po to, kai prašymas buvo priimtas arba atmestas dėl „administracinės tylos“. Jeigu paskutinis termino mėnuo neturi atitinkamos dienos, terminas pasibaigia paskutinę mėnesio dieną.
3. Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, terminas pratęsiamas iki kitos darbo dienos.
4. Jeigu terminas skaičiuojamas dienomis, jis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, einančios po pranešimo apie aktą arba paskelbimo apie jį dienos, arba kitą dieną po to, kai prašymas buvo priimtas arba atmestas dėl „administracinės tylos“.
5. Jeigu diena savivaldybėje arba autonominėje bendruomenėje, kurioje atitinkama šalis gyvena, yra darbo diena, tačiau ji nėra darbo diena toje vietoje, kurioje yra administracinė institucija, arba atvirkščiai, tokia diena visais atvejais laikoma ne darbo diena.
6. Faktas, kad, siekiant apskaičiuoti terminus, diena buvo paskelbta darbo arba ne darbo diena, nebūtinai nulemia viešojo administravimo įstaigų veiklą, jų darbo valandas arba visuomenės naudojimąsi registrų duomenimis.
7. Kiekviena centrinės ir regiono valdžios administracinė įstaiga, atsižvelgdama į oficialų darbo kalendorių, nustato ne darbo dienų kalendorių, skirtą terminams apskaičiuoti. Į autonominių bendruomenių patvirtintus kalendorius yra įtraukiamos vietos atostogos, t. y. srities, kurioje yra vietos valdžios institucijos, ne darbo dienos. Minėta nuostata yra taikoma šioms valdžios institucijoms.

Kiekvienų metų pradžioje šis kalendorius turi būti paskelbtas atitinkamame oficialiajame leidinyje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, siekiant užtikrinti, kad jis taps žinomas visuomenei.

viršų

Kalbant apie procesinius terminus, ne darbo dienos yra nustatytos Teismų įstatymo 182 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad:

1. nustatant procesinius terminus ne darbo dienos yra šeštadieniai ir sekmadieniai, gruodžio 24 ir 31 d., nacionalinės ir vietos švenčių dienos. Vyriausioji teismų taryba gali suteikti leidimą atlikti teismo veiksmus šiomis dienomis, kai to aiškiai nedraudžia įstatymas;
2. darbo valandos yra nuo 8 valandos iki 20 valandos, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip.

Pagal Teismų įstatymo 183 straipsnį nustatant procesinius terminus ne darbo dienos yra visas rugpjūčio mėnuo, išskyrus bylas, kurios procesiniuose įstatymuose apibūdinamos kaip skubios. Tačiau Vyriausioji teismų taryba gali nustatyti taisykles, leidžiančias šiomis dienomis atlikti kitų rūšių procedūras (žr. toliau atsakymą į 5b klausimą).

NUORODOS Į INTERNETO TINKLALAPIUS:

• Ispanijos vyriausiosios valstybės administracijos 2005 m. ne darbo dienų kalendorius, nustatytas terminams apskaičiuoti

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas, kurias reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (2000 m. sausio 7 d. įstatymas Nr. 1/2000)?

Civilinių bylų terminų taisyklės yra nustatytos minėto Civilinio proceso kodekso II skyriaus V dalies I knygoje (130-136 straipsniai). Pagrindinės taisyklės yra šios:

viršų

Visi teisminiai veiksmai turi būti atliekami darbo dienomis ir darbo valandomis. Darbo dienos yra visos metų dienos, išskyrus sekmadienius, valstybines bei vietos švenčių dienas ir visą rugpjūčio mėnesį. Darbo valandos yra nuo 8 valandos iki 20 valandos, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip. Įteikiant pranešimus ir atliekant vykdymo veiksmus valandos nuo 20 valandos iki 22 valandos taip pat yra laikomos darbo valandomis.

Teismo procedūros turi būti atliekamos iki tam tikrų galutinių terminų pabaigos arba per tam tikrus terminus, kuriems praėjus atitinkama šalis nebeturi teisės atlikti konkretaus veiksmo. Teismo sekretorius termino pabaigą užregistruoja bylos dokumente ir atlieka atitinkamus veiksmus, jeigu turi tokią teisę, arba teismą informuoja, kad šis galėtų priimti tinkamą sprendimą.

Civiliniai teismai savo iniciatyva arba atitinkamos šalies prašymu gali leisti atlikti teismo procedūras ne darbo dienomis arba ne darbo valandomis, jeigu delsiant atlikti šias procedūras šalims galėtų būti padaryta didelių nuostolių, kliudoma vykdyti teisingumą arba teismo sprendimas dėl to taptų neveiksmingas. Tai yra vadinama „skubiomis priemonėmis“ (pvz., nesavanoriškas guldymas į psichiatrijos ligoninę arba teismo priemonės, taikomos civilinėse bylose kilusių ginčų metu, nustatytos atsižvelgiant į svarbiausius nepilnamečių interesus). Tokios priemonės gali būti taikomos rugpjūčio mėn. jei nėra būtinybės suteikti aiškiai apibrėžtą įgaliojimą. Panašiai įgaliojimo nereikia, jeigu darbo valandomis pradėtos skubios priemonės turi būti vykdomos ir ne darbo valandomis.

viršų

Terminas prasideda kitą dieną, einančią po tos, kurią įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas pranešimas apie termino pradžią, ir apima paskutinę termino dieną, kuri pasibaigia 24 valandą. Tačiau jeigu terminas prasideda iš karto po to, kai pasibaigia kitas terminas, šis naujas terminas, neįteikiant naujo pranešimo, pradedamas skaičiuoti nuo ankstesnio termino pasibaigimo dienos. Ne darbo dienos į dienomis nustatytą terminą nėra įskaičiuojamos. Mėnesiais arba metais nustatyti terminai skaičiuojami nuo vienos datos iki kitos. Jeigu paskutinis termino mėnuo neturi atitinkamos dienos, terminas pasibaigia paskutinę mėnesio dieną.

Jeigu dokumentas turi būti pateiktas per tam tikrą terminą, jį galima pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo dienos, einančios po paskutinės termino dienos. Dokumentas pateikiamas teismo kanceliarijai arba nustatytai registracijos įstaigai ar tarnybai, jeigu tokie yra. Civilinėse bylose dokumentai negali būti pateikiami teismui, teikiančiam budėjimo paslaugą.

Terminai negali būti pratęsiami. Tačiau jeigu termino arba galutinio termino nesilaikoma dėl force majeure, terminas gali būti nutraukiamas, o galutinis terminas pratęsiamas. Šiuo atveju terminas vėl skaičiuoti pradedamas nelikus nutraukimo arba pratęsimo priežasties. Teismas savo iniciatyva arba remdamasis dėl situacijos sunkumų patiriančios šalies prašymu bylos, kurioje dalyvauja kitos šalys, nagrinėjimo metu turi rasti tokios force majeure situacijos įrodymų.

NUORODOS Į INTERNETO TINKLALAPIUS:

• CIVILINIO PROCESO KODEKSAS (2000 m. sausio 7 d. įstatymas Nr. 1/2000)

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai buvo įteiktas atitinkamas pranešimas, ir apima paskutinę termino dieną, kuri pasibaigia vidurnaktį (24.00 valandą). Tačiau jeigu įstatyme yra nustatytas terminas, kuris prasideda iš karto po to, kai pasibaigia kitas terminas, šis naujas terminas, neįteikiant naujo pranešimo, pradedamas skaičiuoti nuo ankstesnio termino pasibaigimo dienos. Visos taisyklės, reglamentuojančios „teismų pranešimo dokumentus“, yra nustatytos Civilinio proceso kodekso 149-168 straipsniuose.

viršų

NUORODA Į INFORMACINĮ LEIDINĮ: Dokumentų įteikimas - ISPANIJA

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti?

Civilinio proceso kodekso 132 straipsnyje nurodoma, kad teismo procedūros turi būti atliekamos iki kiekvienai procedūrai nustatyto galutinio termino pabaigos arba per kiekvienai procedūrai nustatytą terminą. Jeigu terminas arba galutinis terminas nėra tiksliai nustatyti, procedūra turi būti atliekama kaip galima greičiau.

1. Jeigu jis skaičiuojamas dienomis, ar pirma diena įskaičiuojama?

Civilinio proceso kodekso 133 straipsnyje nustatyta, kad terminas prasideda dieną, einančią po tos dienos, kurią buvo pranešta apie termino pradžią, ir apima paskutinę termino dieną, kuri pasibaigia vidurnaktį (24.00 valandą).

Civilinio proceso kodekso 151 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimai Valstybės teisės tarnybai ir prokurorui, taip pat tiems asmenims, kuriems pranešimai įteikti naudojantis Teismo advokatų asociacijos pranešimų paslaugomis, laikomi įteiktais kitą dieną, einančią po tos, kuri nurodyta dokumente esančiame gavimo patvirtinime.

2. Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos?

Ne darbo dienos į dienomis skaičiuojamus terminus nėra įskaitomos.

Nustatant Civilinio proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus, taikomus skubioms priemonėms (teismo veiksmai, kuriuos uždelsus atlikti šalims gali būti padaryta didelių nuostolių, gali būti neleista tinkamai vykdyti teisingumą arba teismo sprendimas gali tapti neveiksmingas), ne darbo dienos yra tik sekmadieniai ir valstybinės šventės, o rugpjūčio mėnuo šiai kategorijai nepriklauso.

viršų

3. Kai terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Mėnesiais arba metais nustatyti terminai skaičiuojami nuo vienos datos iki kitos.

Jeigu paskutinis termino mėnuo neturi atitinkamos dienos, terminas pasibaigia paskutinę mėnesio dieną.

4. Kada tokie terminai pasibaigia?

Atsižvelgiant į teismo dokumentų įteikimo terminus, Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje yra nustatyta, kad:

1. Jeigu dokumentas turi būti pateiktas per tam tikrą terminą, jis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo dienos, einančios po termino pasibaigimo dienos, gali būti pateiktas teismo kanceliarijai arba centrinei registracijos įstaigai ar tarnybai, jeigu nurodyta.
2. Civilinėse bylose dokumentai negali būti įteikiami teismui, teikiančiam budėjimo paslaugą.
3. Tik teismo sekretoriai arba jų paskirti pareigūnai gali užregistruoti ieškinių, bylos pradėjimo dokumentų ir visų kitų dokumentų, kurie turi būti pateikti per nustatytą terminą, pateikimo dieną ir laiką.
4. Dokumentą pateikiančiam asmeniui visais atvejais išduodama pažyma, kurioje nurodoma dokumento pateikimo data ir laikas. Pažymos taip pat išduodamos už pateiktų dokumentų kopijas.
5. Jeigu teismai ir šalys turi reikalingas technines priemones dokumentams išsiųsti ir gauti tokiu būdu, kad būtų garantuojamas jų autentiškumas ir užtikrinama patikima išsiuntimo bei gavimo datų ir dokumentų turinio apskaita, jie gali būti siunčiami naudojant šias priemones. Gavimo pažyma yra išduodama įprastu būdu, ir laikoma, kad dokumentai buvo įteikti per teisėms įgyvendinti arba pareigoms laikytis įstatymo nustatytą terminą.

   viršų

   Tačiau laikantis teisinių reikalavimų, susijusių su įrodymais, originalių dokumentų ir autentiškų jų kopijų pateikimu, šie originalai ir autentiškos kopijos turi būti išsiunčiama teismui per tris dienas po to, kai dokumentai buvo išsiųsti naudojant 5 punkte nurodytas priemones.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Terminai, kurie baigiasi sekmadienį arba kitą ne darbo dieną, yra pratęsiami iki kitos darbo dienos.

Tačiau jeigu terminas pradedamas skaičiuoti iš karto po to, kai pasibaigia kitas terminas, šis naujas terminas, neįteikiant naujo pranešimo, pradedamas skaičiuoti nuo ankstesnio termino pasibaigimo dienos, ir yra taikoma nuostata dėl terminų pabaigos ne darbo dieną.

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Nors Ispanijos pagrindinei teritorijai priklauso Balearų ir Kanarų salos, Seuta ir Melilija, specialių taisyklių, susijusių su procesiniais terminais, taikomais pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančioms teritorijoms, nėra.

viršų

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena ar yra užsienyje, galutiniai terminai yra pratęsiami?

Žr. atsakymą į 7 klausimą.

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Apeliaciniams skundams civilinėse bylose parengti (pranešimas) ir pateikti (pagrindimas) yra nustatytas bendras terminas. Pranešimo apie apeliacinį skundą įteikimo terminas yra penkios dienos nuo pranešimo apie teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 457 ir 479 straipsniai). Terminas apeliaciniam skundui pateikti yra 20 dienų nuo teismo pranešimo apie apeliacinį skundą priėmimo dienos.

10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Dalyvaujant ir ginantis žodiniame procese (kurio taikymo sritis yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 250 straipsnyje) rašytinė procedūra nėra taikoma. Vietoje jos teismo nutartyje, kuria patvirtinamas skundas, reikia nurodyti, kad byla bus nagrinėjama tarp 10 ir 20 dienos nuo šalių iškvietimo į teismą datos (Civilinio proceso kodekso 440 straipsnis).

Įprasto teismo proceso metu (kurio taikymo sritis yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 249 straipsnyje) atsakovas atsiliepimą į ieškinį turi pateikti per 20 dienų nuo atsakovo šaukimo į teismą datos (Civilinio proceso kodekso 404 straipsnis).

viršų

Atvykimo į teismą arba gynybos terminai negali būti sutrumpinti arba pratęsti. Civilinio proceso kodekso aiškinamajame rašte siūloma smarkiai sutrumpinti bylos nagrinėjimo terminą ir, remiantis didele patirtimi, įgyta taikant ankstesnį 1881 m. įstatymą, kitoms byloms nustatyti tikroviškesnius terminus. Aiškinamajame rašte siūloma nustatyti trumpus ir pagrįstus terminus, kurie leistų priimti sprendimą nedelsiant reaguojant į veiksmingą teismo apsaugos poreikį. Civilinio proceso kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kodekse nustatyti terminai negali būti pratęsiami.

Išimtiniais atvejais terminai gali būti nutraukiami, o galutiniai terminai pratęsiami dėl force majeure priežasčių:

1. Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas savo iniciatyva arba remdamasis dėl situacijos poveikį patyrusios šalies prašymu bylos, kurioje dalyvauja kitos šalys, nagrinėjimo metu turi rasti tokios force majeure įrodymų.
2. Nustačius bylos nagrinėjimo datą, jeigu kuris nors iš šaukimą gavusių asmenų dėl force majeure arba panašių priežasčių negali atvykti į teismą, jis nedelsdamas turi pranešti apie tai teismui, pateikti įrodymus ir prašyti paskirti naują bylos nagrinėjimo datą arba iš naujo priimti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnio 1 dalis, 189 straipsnis ir 430 straipsnis). Apie naują bylos nagrinėjimą paskelbiama, jeigu situacijos įrodymai yra priimami ir jeigu dėl tos situacijos teismo posėdyje negali dalyvauti šie asmenys: advokatas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnio 2 dalis ir 188 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys) arba šalis, kurios dalyvavimas būtinas dėl to, kad jai neatstovauja advokatas arba kad ji turi būti apklausta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnio 3 dalis ir 188 straipsnio 4 dalis), arba liudytojas, arba ekspertas. Kita vertus, išklausius šalis, liudytojas arba ekspertas gali būti iškviestas į apklausą neviešame teismo posėdyje įrodymams gauti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnio 4 dalis).
3. Asmeniui, kuris buvo apkaltintas teismo negerbimu, terminas prašymui pripažinti galutinį teismo sprendimą negaliojančiu pateikti gali būti pratęstas dėl force majeure priežasčių (Civilinio proceso kodekso 502 straipsnio 2 dalis).
4. Jeigu įrodymai tiriami parengtinio bylos nagrinėjimo etape (tai gali leisti teisėjas, jeigu esama pagrįstos baimės, kad atitinkami įrodymai negalės būti ištirti įprasto bylos nagrinėjimo etape – žr. Civilinio proceso kodekso 293 ir kitus straipsnius), skundas turi būti pateikiamas per du mėnesius nuo įrodymų ištyrimo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad dėl force majeure arba panašių priežasčių nebuvo galima pradėti bylos nagrinėjimo per tą terminą (Civilinio proceso kodekso 295 straipsnio 3 dalis).

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Netaikoma.

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Procesinio termino nesilaikantis asmuo praranda teisę atlikti atitinkamą veiksmą (Civilinio proceso kodekso 136 straipsnis).

Kai atsakovas nesilaiko dalyvavimo teisme terminų, paskelbiama, kad jis negerbia teismo (Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 2 dalis ir 496 straipsnio 1 dalis), ir byla toliau nagrinėjama neiškvietus atsakovo. Jam tik pranešama apie šį sprendimą ir galutinį teismo sprendimą, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas (Civilinio proceso kodekso 497 straipsnis).

Kai teisminių terminų dėl pateisinamos priežasties nesilaiko teismas arba teismo darbuotojai, jiems taikomos drausminės priemonės pagal Teismų įstatymą, nepažeidžiant nukentėjusios šalies teisės pareikšti kitus ieškinius dėl atsakomybės (Civilinio proceso kodekso 132 straipsnio 3 dalis).

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Ispanija - Bendro pobūdžio informacija »

viršų

Naujausia redakcija: 08-10-2007