Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Slovėnija

Naujausia redakcija: 08-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Slovėnija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios terminų, taikomų pagal skirtingas procesines taisykles civilinėse bylose, rūšys; pavyzdžiui, procesiniai terminai, ieškinio ir kiti senaties terminai, sutartyse nustatyti terminai ir t. t. 1.
2. Valstybinių švenčių dienų pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 sąrašas. 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas? Nurodykite teisės šaltinius. 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba formalumą, kada pradedamas skaičiuoti terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo) (pvz., veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) pranešimo diena)? 4.
4.a) Ar termino pradžiai gali turėti įtakos ar ją pakeisti dokumento perdavimo arba įteikimo būdas (kai dokumentas įteikiamas asmeniškai teismo kurjerio arba paštu)? 4.a)
5. Nuo kada pradedamas skaičiuoti toks terminas? 5.
5.a) Kai toks terminas skaičiuojamas dienomis, ar įskaičiuojama faktinė veiksmo, įvykio, sprendimo priėmimo arba įteikimo ir (arba) pranešimo diena? Ar termino pradžia kaip nors priklauso nuo patvirtinimo arba nuo pranešimo gavėjui apie veiksmą? Jeigu taip, tai kaip? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, skaičiuojamos kalendorinės ar tik darbo dienos? Pavyzdžiui, jeigu asmeniui dokumentas įteikiamas 2005 m. balandžio 4 d. ir jis turi atsakyti per 14 dienų nuo įteikimo, ar tai reiškia, kad jis turi atsakyti iki::
  1. pirmadienio, 2005 m. balandžio 18 d. (kalendorinės dienos), ar
  2. penktadienio, 2005 m. balandžio 22 d. (darbo dienos)?
 5.b)
5.c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada baigiasi tokie terminai? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba kitą ne darbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po to einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia susijusi su ateities įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? 7.
8. Ir priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje? 8.
9. Ar yra specialių terminų ieškiniams tam tikrose civilinėse bylose pareikšti? 9.
10. Ar ypatingais atvejais ar dėl kitų svarbių priežasčių teismai gali sutrumpinti šaukimo į teismą terminus arba nustatyti specialųjį šaukimo į teismą terminą? Ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu šaliai, esančiai tokioje vietoje, kurioje jai būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį ji turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje terminas nebūtų pratęstas, ar ši šalis praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jeigu nesilaikoma terminų? 12.
13. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti šalys termino praleidimo atveju? 13.

 

1. Įvairios terminų, taikomų pagal skirtingas procesines taisykles civilinėse bylose, rūšys; pavyzdžiui, procesiniai terminai, ieškinio ir kiti senaties terminai, sutartyse nustatyti terminai ir t. t.

Pagal Slovėnijos proceso teisę terminas yra pradžios ir pabaigos momentais ribojamas laiko tarpas, per kurį galima atlikti konkretų procesinį veiksmą, arba, išimtiniais atvejais, terminas, per kurį konkretus procesinis veiksmas gali būti neatliekamas.

Slovėnijos teisėje esama įvairių rūšių terminų (laikotarpių):

  • materialinės teisės ir procesiniai terminai: materialinėje teisėje nustatyti materialinės teisės terminai skirti teisėms įgyvendinti ir jie skirstomi į materialius senaties terminus, kai teisė išnyksta pagal patį įstatymą, ir teisės praradimo terminus, kai teisės nebegalima įgyvendinti vien dėl šalies prieštaravimo, o procesiniams veiksmams atlikti nustatyti procesiniai terminai;
  • įstatymuose ir teismo nustatyti terminai: įstatyminiai terminai ir jų trukmė tiesiogiai nustatyti pačiame įstatyme, o teismo terminus nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes;
  • pratęsiami ir nepratęsiami terminai: teismo terminai gali būti pratęsiami, o įstatyme nustatyti terminai netęsiami;
  • subjektyvūs ir objektyvūs terminai: subjektyvūs terminai pradedami skaičiuoti, kai teisę turintis asmuo informuojamas apie konkretų įvykį arba jam buvo suteikta galimybė atlikti procesinį veiksmą, o objektyvūs terminai pradedami skaičiuoti, kai susiklosto konkrečios objektyvios aplinkybės;
  • procesiniai terminai ir tyrimo terminai: baigiantis procesiniam terminui, nebegalima veiksmingai atlikti konkretaus procesinio veiksmo, tačiau tyrimo termino praleidimas pagal įstatymą nesukelia tiesioginių pasekmių.

2. Valstybinių švenčių dienų pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 sąrašas.

Pagal Reglamentą Nr. 1182/71 „darbo dienos“ reiškia visas dienas, išskyrus valstybines šventes, šeštadienius ir sekmadienius. Toliau nurodomos dienos Slovėnijoje pagal Valstybinių švenčių ir ne darbo dienų įstatymą yra valstybinių švenčių dienos [1]:

viršųviršų

  • sausio 1 d. ir 2 d. - Naujieji metai;
  • vasario 8 d. - Prešeren diena, Slovėnijos kultūros diena;
  • balandžio 27 d. - Pasipriešinimo okupacijai diena;
  • gegužės 1 ir 2 d. - Darbo šventė;
  • birželio 25 d. - Valstybės diena;
  • lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena;
  • gruodžio 26 d. - Nepriklausomybės diena.

Slovėnijoje taip pat yra šios valstybinių švenčių dienos:

  • Velykos ir Velykų antroji diena - Velykos;
  • Sekminių sekmadienis - Sekminės;
  • rugpjūčio 15 d. - Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena;
  • spalio 31 d. - Reformacijos diena;
  • gruodžio 25 d. - Kalėdos.

[1] Paskelbta Slovėnijos oficialiajame leidinyje Nr. 26/1991.

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas? Nurodykite teisės šaltinius.

Pagrindinės procesinių terminų taisyklės Slovėnijos teisėje nustatytos Civilinio proceso kodekse - ZPP ([2]) ZPP 110-112 ir 116-121 straipsnių nuostatos tiesiogiai taikomos civiliniame procese irmutatis mutandis - ypatingosios teisenos bylose (Ypatingosios teisenos įstatymo 37 straipsnis [3]), vykdymo ir prievolių užtikrinimo procesuose (Teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo ir reikalavimų užtikrinimo įstatymo 15 straipsnis [4]) ir privalomojo taikos susitarimo arba bankroto procedūroje dėl ūkio subjekto nemokumo arba jo likvidavimo (Priverstinės taikos sutarties, bankroto ir likvidavimo įstatymas [5]).

viršųviršų


[2] Oficiali suvestinė redakcija paskelbta Slovėnijos oficialiajame leidinyje Nr. 36/2004.

[3] Paskelbta Slovėnijos Socialistinės Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 30/1986.

[4] Oficiali suvestinė redakcija paskelbta Slovėnijos oficialiajame leidinyje Nr. 40/2004.

[5] Paskelbta Slovėnijos oficialiajame leidinyje Nr. 67/93, 39/97 ir 52/99.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba formalumą, kada pradedamas skaičiuoti terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo) (pvz., veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) pranešimo diena)?

Įvykis, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, dažniausiai yra teismo sprendimo įteikimas, priešingos šalies veiksmas arba su procesu nesusijęs įvykis. Jeigu terminas nustatytas dienomis, įteikimo ar perdavimo arba įvykio, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, diena nėra įskaičiuojama ir terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos.

4.a) Ar termino pradžiai gali turėti įtakos ar ją pakeisti dokumento perdavimo arba įteikimo būdas (kai dokumentas įteikiamas asmeniškai teismo kurjerio arba paštu)?

Pagal Slovėnijos teisę dokumentai įteikiami paštu, teismo kurjerio arba kitu įstatyme nustatytu būdu. Kai nuo įteikimo pradedamas skaičiuoti koks nors konkretus terminas, atitinkamų dokumentų įteikimo būdas neturi įtakos termino pradžiai. Terminas pradedamas skaičiuoti, kai pagal įstatymą įteikimas buvo faktiškai atliktas arba laikomas įvykdytu.

viršųviršų

5. Nuo kada pradedamas skaičiuoti toks terminas?

5.a) Kai toks terminas skaičiuojamas dienomis, ar įskaičiuojama faktinė veiksmo, įvykio, sprendimo priėmimo arba įteikimo ir (arba) pranešimo diena? Ar termino pradžia kaip nors priklauso nuo patvirtinimo arba nuo pranešimo gavėjui apie veiksmą? Jeigu taip, tai kaip?

Jeigu terminas skaičiuojamas dienomis, įteikimo ar pranešimo diena arba įvykio, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, diena nėra įskaičiuojama ir terminas prasideda kitą dieną (ZPP 111/2 straipsnis). Gavimo patvirtinimas arba pranešimas apie įvykį gavėjui niekuomet nėra sąlyga terminui prasidėti.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, skaičiuojamos kalendorinės ar tik darbo dienos? Pavyzdžiui, jeigu asmeniui dokumentas įteikiamas 2005 m. balandžio 4 d. ir jis turi atsakyti per 14 dienų nuo įteikimo, ar tai reiškia, kad jis turi atsakyti iki::
  1. pirmadienio, 2005 m. balandžio 18 d. (kalendorinės dienos), ar
  2. penktadienio, 2005 m. balandžio 22 d. (darbo dienos)?

Dienomis skaičiuojamas terminas yra nepertraukiamas ir jį sudaro kalendorinės dienos. Šio laikotarpio ne darbo dienos (šeštadieniai, sekmadieniai, valstybinių švenčių dienos arba kitos ne darbo dienos) nepratęsia šio termino, išskyrus atvejus, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena.

Šiame kontekste reikia atsižvelgti į Teismų sandaros įstatymo 83 straipsnį ([6]), pagal kurį per teismo atostogas nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. procesiniai terminai skaičiuojami tik skubiais atvejais (pvz., ieškiniai dėl iždo vekselių, bankroto ir t. t).

viršųviršų

Jeigu 14 dienų terminas atsakymui pateikti prasidėtų nuo dokumento įteikimo 2005 m. balandžio 4 d., paskutinė termino diena būtų pirmadienis, 2005 balandžio 18 d.


[6] Oficiali suvestinė redakcija paskelbta Slovėnijos oficialiajame leidinyje Nr. 23/2005.

5.c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Mėnesiais arba metais skaičiuojamo termino pradžia ir trukmė skaičiuojama mutatis mutandis.

5.d) Kada baigiasi tokie terminai?

Dienomis skaičiuojami terminai baigiasi paskutinės termino dienos pabaigoje. Mėnesiais arba metais skaičiuojami terminai baigiasi paskutinio mėnesio arba metų dienos, atitinkančios dieną, kurią terminas pradėtas skaičiuoti, pabaigoje. Jeigu paskutinis mėnuo tokios dienos neturi, terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (ZPP 111 straipsnio 3 dalis).

Ar yra kokių nors išimčių arba specialių taisyklių, taikomų terminų pradžiai tam tikrose civilinėse bylose?

Ne.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba kitą ne darbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po to einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia susijusi su ateities įvykiu?

Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba valstybinių švenčių dieną ar kitą ne darbo dieną, kaip nustatyta Valstybinių švenčių dienų įstatyme, terminas pasibaigia pirmąją po to einančią darbo dieną (ZPP 111 straipsnio 4 dalis). Tai taikoma neatsižvelgiant į termino pradžios momentą arba termino pradžios pagrindą.

viršųviršų

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje?

Slovėnija yra valstybė su vientisa teritorija, kuriai nepriklauso geografiškai atskiros teritorijos. Teismų kompetencija (jurisdikcija) vienodai galioja visoje valstybės teritorijoje. Dėl to šiuo atžvilgiu nėra konkrečių taisyklių, susijusių su terminais.

8. Ir priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje?

Slovėnija yra valstybė su vientisa teritorija, kuriai nepriklauso geografiškai atskiros teritorijos. Teismų kompetencija (jurisdikcija) vienodai galioja visoje valstybės teritorijoje. Dėl to šiuo atžvilgiu nėra konkrečių taisyklių, susijusių su terminais.

9. Ar yra specialių terminų ieškiniams tam tikrose civilinėse bylose pareikšti?

Civilinėse ir komercinėse bylose bendras terminas apeliaciniam skundui dėl pirmoje instancijoje priimto teismo sprendimo (nutarties arba sprendimo iš esmės) paduoti yra 15 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos, išskyrus atvejus, kai ZPP nustatytas kitas terminas. Visų pirma aštuonių dienų terminas nustatytas apeliaciniam skundui su iždo vekseliais arba čekiais susijusiose bylose, civilinėse bylose dėl privačios nuosavybės ribų pažeidimo ir nedidelės ginčo vertės bylose; aštuonių dienų terminas taip pat taikomas prieštaravimams dėl mokėjimo nurodymų pareikšti ir pranešimui apie apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo nedidelės ginčo vertės komercinėse bylose arba mokėjimo nurodymo. Specialūs trumpesni terminai taip pat taikomi vykdymo ir užtikrinimo procesuose (Teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo ir reikalavimų užtikrinimo įstatymo 9 straipsnis) ir procese dėl ūkio subjektų nemokumo ir likvidavimo (Priverstinės taikos sutarties, bankroto ir likvidavimo įstatymo 13 straipsnis).

viršųviršų

10. Ar ypatingais atvejais ar dėl kitų svarbių priežasčių teismai gali sutrumpinti šaukimo į teismą terminus arba nustatyti specialųjį šaukimo į teismą terminą? Ar galima šiuos terminus pratęsti?

Slovėnijos teisėje nėra specialių procesinių terminų sutrumpinimo taisyklių. Teismai negali sutrumpinti ar pratęsti įstatymuose nustatytų terminų. Teismo nustatyto termino ir jo pabaigos momentą nustato teismai remdamiesi konkrečios bylos aplinkybėmis, kai tai nustatyta įstatyme arba to reikia procedūros tikslais. Esant pagrįstoms priežastims, teismo nustatytas terminas gali būti pratęstas, remiantis prašymu, kurį šalis privalo pateikti iki termino pabaigos (ZPP 110 straipsnis), arba konkretus terminas gali būti atidėtas (ZPP 115 straipsnis).

11. Jeigu šaliai, esančiai tokioje vietoje, kurioje jai būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį ji turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje terminas nebūtų pratęstas, ar ši šalis praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Slovėnijos teisėje nėra taisyklių dėl teisės pratęsti terminą remiantis šalies gyvenamąja vieta konkrečioje vietoje arba teritorijoje.

12. Kokios sankcijos taikomos, jeigu nesilaikoma terminų?

Sunkiausia praleisto termino pasekmė yra teisės praradimas (naikinamasis terminas) – tai reiškia, kad šalis netenka teisės veiksmingai atlikti atitinkamą procesinį veiksmą (pvz., paduoti apeliacinį skundą). Ši pasekmė automatiškai kyla pagal įstatymą. Jeigu terminas praleidžiamas, tai taip pat gali lemti prielaidą, kad šalis atliko atitinkamą procesinį veiksmą (pvz., atsisakė ieškinio). Galiausiai, net jeigu termino praleidimas nesukelia tiesioginių pasekmių pagal įstatymą, jis iš esmės gali turėti įtakos bylos baigčiai (pvz., šalis nesumoka reikalingos pinigų sumos numatomoms įrodymų, kurie bus naudingi šiai šaliai, rinkimo išlaidoms padengti ir dėl to teismas nerenka įrodymų).

viršųviršų

13. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti šalys termino praleidimo atveju?

Jeigu iki termino pabaigos šalis neatlieka procesinio veiksmo ir dėl to praranda tokią teisę (atlikti procesinį veiksmą), jos prašymu, teismas gali leisti šaliai atlikti šį veiksmą vėliau (ankstesnės padėties grąžinimas (termino atnaujinimas); ZPP 116-121 straipsniai). Terminas atnaujinamas tokiomis sąlygomis:

  • šalis praleido terminą dėl pateisinamos priežasties, kurią teismas vertina, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes;
  • termino praleidimas lemia teisės praradimą;
  • šalis pateikia prašymą dėl termino atnaujinimo teismui, kuriame turėjo būti atliktas neatliktas veiksmas, per nustatytą terminą, t. y. per penkiolika dienų nuo dienos, kai išnyko priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas, o jeigu šalis apie termino praleidimą sužinojo tik vėliau - nuo dienos, kai ji apie tai sužinojo; bet kokiu atveju šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai - trisdešimt dienų komercinėse bylose - nuo termino praleidimo dienos;
  • pateikdama prašymą, šalis atlieka neatliktą procesinį veiksmą.

Paprastai prašymas atnaujinti terminą neturi poveikio bylos eigai, tačiau teismas gali nuspręsti sustabdyti bylą iki sprendimo dėl prašymo įsigaliojimo. Laiku gavęs prašymą atnaujinti terminą, teismas paprastai nustato sprendimo dėl prašymo priėmimo datą. Jeigu prašymas atnaujinti terminą tenkinamas, bylos nagrinėjamas grąžinamas į padėtį, buvusią iki termino praleidimo ir procesinio veiksmo neatlikimo, o visi dėl termino praleidimo ir procesinio veiksmo neatlikimo priimti teismo sprendimai panaikinami.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Slovėnija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė