Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Lenkija

Naujausia redakcija: 11-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Lenkija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios terminų, taikomų pagal skirtingas procesines taisykles civilinėse bylose, rūšys;

pavyzdžiui, procesiniai terminai, senaties terminai, įstatymais nustatyti terminai ir t. t. 1.

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas. 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Pateikite nuorodas į taikomus teisės aktus. 3.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

(pvz., veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas). 4.

a) Ar dokumentų pateikimo arba įteikimo būdas (dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu) gali turėti terminui įtakos arba jį pakeisti? a)
5. Nuo kada pradedamas skaičiuoti terminas: 5.
a) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? a)
b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos ar tik darbo dienos? b)
c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais? Kada baigiasi tokie terminai? c)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena ar yra užsienyje? 8.
9. Ar apeliacinio skundo padavimui tam tikrose civilinėse bylose taikomi konkretūs terminai? 9.
10. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Ir priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokių pasekmių kyla, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisės gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios terminų, taikomų pagal skirtingas procesines taisykles civilinėse bylose, rūšys;

pavyzdžiui, procesiniai terminai, senaties terminai, įstatymais nustatyti terminai ir t. t.

Lenkijos civilinėse bylose taikomi šie terminai:

  1. šalių procesiniams veiksmams:
    1. įstatymais nustatyti
    2. teismo
    3. sutartiniai
  2. teismo procesiniams veiksmams:

    1. nurodomieji.

Įstatymais nustatyti ir teismo terminai yra tikrieji terminai.

1a) Įstatymais nustatyti terminai

Įstatyme nustatyti ieškinio senaties terminai (t. y., jų nesilaikant, procesinis veiksmas laikomas negaliojančiu). Šių terminų teismai negali pratęsti arba sutrumpinti. Įstatymais nustatytų terminų eiga prasideda įstatyme nurodytu momentu.

Įstatymais nustatyti terminai visų pirma yra:

  • ad quem terminai - kai veiksmas turėtų būti atliktas iki termino pabaigos
  • post quem terminus - kai veiksmas gali būti atliktas pasibaigus galutiniam terminui.

Įstatymais nustatytiems terminams priskiriami teisės gynimo priemonių panaudojimo terminai, pvz., terminai apeliaciniams skundams paduoti.

1b) Teismo terminai

Tai taip pat yra atnaujinamieji terminai, tačiau juos nustato teismas arba teisėjas. Teismo terminus galima pratęsti arba sutrumpinti net neišklausius priešingos šalies, tačiau tik tuo atveju, jeigu tam yra svarbi priežastis ir iki termino pabaigos buvo pateiktas prašymas.

Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo atitinkamo sprendimo ar nutarties paskelbimo arba, jeigu įstatyme numatytas įteikimas ex officio, nuo tokio sprendimo arba nutarties įteikimo.

viršųviršų

Teismo terminams priskiriamas terminas su veiksnumu arba procesiniu veiksnumu susijusiems trūkumams pašalinti arba terminas apeliaciniam skundui papildyti.

Teismas turi pareigą ex officio stebėti, kaip laikomasi įstatymais nustatytų ir teismo terminų.

1c) Sutartiniai terminai

Šiuos terminus nustato bylos šalys susitarime atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris buvo sustabdytas jų bendru prašymu.

2. Nurodomieji terminai

Tai yra terminai teismo atliekamiems veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą teismo institucijų veiklą civilinėse bylose. Teismui nesilaikant šių terminų, šalys neįgyja teisės ginčyti teismo veiksmų.

Pagal Lenkijos civilinio proceso kodeksą (toliau - CPK) įstatymais nustatyti procesiniai terminai, per kuriuos galima pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis, priklauso nuo atitinkamo teismo sprendimo rūšies (teismo sprendimas, sprendimas iš esmės ne ginčo byloje, sprendimas už akių, mokėjimo vykdomasis raštas vykdymo procese, mokėjimo vykdomasis raštas dokumentiniame vykdymo procese). Taikomi visų pirma tokie įstatymais nustatyti terminai:

  • teismo sprendimai ir sprendimai iš esmės ne ginčo bylose (CPK 328 ir 369 straipsniai):

Teismo sprendimo motyvai parengiami šalies prašymu, pateiktu per vieną savaitę nuo teismo sprendimo paskelbimo arba, jeigu šaliai neatstovauja advokatas, teisės patarėjas ar patentinis patikėtinis ir jos nebuvo teismo sprendimo paskelbimo metu dėl įkalinimo - nuo teismo sprendimo įteikimo dienos.

Apeliaciniai skundai turi būti paduodami ginčijamą teismo sprendimą priėmusiam teismui per dvi savaites nuo teismo sprendimo ir jo motyvų įteikimo ieškovui dienos. Jeigu šalis neprašė išdėstyti teismo sprendimo motyvų, apeliacinį skundą ji gali paduoti per 21 dieną nuo teismo sprendimo paskelbimo datos.

viršųviršų

  • CPK 394 straipsnio 2 dalies nuostatos:

Terminas skundui paduoti yra viena savaitė, kuri pradedama skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos, o jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikė prašymo, kad nagrinėjimo metu priimtas sprendimas būtų jai įteiktas - nuo sprendimo paskelbimo dienos.

  • Teismo sprendimas, priimtas nedalyvaujant atsakovui (CPK 344 straipsnis):

Atsakovai, kuriems nedalyvaujant buvo priimtas teismo sprendimas, gali jį apskųsti per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įteikimo jiems dienos.

  • Teismo sprendimas, priimtas nedalyvaujant ieškovui (CPK 342 straipsnis):

Teismo sprendimą, priimtą nedalyvaujant ieškovui, teismas turi pagrįsti, jeigu ieškinys buvo visiškai arba iš dalies atmestas ir ieškovas per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įteikimo jam dienos pareikalavo jį pagrįsti arba jeigu ieškovas, kuris nepateikė tokio reikalavimo, per nustatytą galutinį terminą padavė apeliacinį skundą.

  • Mokėjimo vykdomasis raštas dokumentiniame vykdymo procese (CPK 502 straipsnis):

Vykdomajame rašte nurodoma, kad atsakovas per dvi savaites nuo vykdomojo rašto įteikimo dienos turi visiškai patenkinti reikalavimą, įskaitant išlaidas, arba per šį galutinį terminą pareikšti teismui prieštaravimą.

viršųviršų

  • Mokėjimo vykdomasis raštas vykdymo procese (CPK 491 straipsnis):

Išduodamas vykdomąjį raštą teismas nusprendžia, kad atsakovas per dvi savaites nuo vykdomojo rašto įteikimo turi visiškai patenkinti reikalavimą, įskaitant išlaidas, arba per minėtą galutinį terminą turi pareikšti prieštaravimą.

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

951 m. sausio 18 d. Valstybinių švenčių įstatyme nustatytos tokios valstybinių švenčių dienos:

  • visi sekmadieniai (atsižvelgiant į teismo sprendimus, daroma prielaida, kad šeštadieniai nėra valstybinių švenčių dienos pagal įstatymą),
  • sausio 1 d. - Naujieji metai,
  • Velykų pirmoji diena,
  • Velykų antroji diena,
  • gegužės 1 d. - valstybinė šventė,
  • gegužės 3 d. - Nacionalinė gegužės 3-iosios šventė,
  • Sekminių pirmoji diena,
  • Šeštinės,
  • rugpjūčio 5 d. - Žolinė,
  • lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena,
  • lapkričio 11 d. - Nacionalinė nepriklausomybės diena,
  • gruodžio 25 d. - Kalėdų pirmoji diena,
  • gruodžio 26 d. - Kalėdų antroji diena,

Kintančių religinių švenčių datos:

2006

2007

2008

2009

2010

Velykų pirmoji diena 

04 16

04 08

03 23

04 12

04 03

Velykų antroji diena

04 17

04 09

03 24

04 13

 04 04

Sekminių pirmoji diena

06 04

05 27

 05 11

05 23 

05 23

Šeštinės 

 06 15

 06 07

05 22

06 11

06 03

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Pateikite nuorodas į taikomus teisės aktus.

Galutinis terminas (dies as quem) - tiksliau nurodomas kaip termino pabaiga. Termino pabaiga neturi būti nustatoma konkrečia data, tačiau ji turi būti nustatoma įvykiu, kuris, šalių manymu, įvyks tam tikroje situacijoje.

Procesiniai terminai nustatomi tokiais laiko vienetais kaip dienos, savaitės, mėnesiai, metai.

Pagal CPK 165 straipsnį Civilinio kodekso (CK) terminų nuostatos taikomos terminams civilinėse bylose apskaičiuoti, jeigu įstatyme, teismo sprendime, kitos valdžios institucijos sprendime arba teisiniame sandoryje terminas nustatytas, tačiau konkrečiai nenurodytas jo skaičiavimo būdas (CK 110 straipsnis). Procesinio dokumento pateikimas pašto skyriui, kuriam vadovauja Lenkijos visuomeninis operatorius, yra tolygus procesinio dokumento pateikimui teismui. Ta pati taisyklė taikoma kareivio karinei vadovybei pateiktam dokumentui, kalinio kalinimo įstaigos administracijai pateiktam dokumentui arba Lenkijos jūros laivo įgulos nario laivo kapitonui pateiktam dokumentui.

viršųviršų

  • CK 111 straipsnis: dienomis nustatytas terminas pasibaigia paskutinę dieną dvidešimt keturios valandos nulis minučių.
  • CK 112 straipsnis: savaitėmis, mėnesiais arba metais nustatytas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinę dieną, o jeigu tokios dienos termino paskutinis mėnuo neturi - paskutinę to mėnesio dieną.
  • CK 113 straipsnis: jeigu terminas apibrėžtas mėnesio pradžia, viduriu arba pabaiga, tai atitiks pirmąją, penkioliktąją arba paskutinę mėnesio dieną. Pusės mėnesio terminas yra lygus penkiolikai dienų.
  • CK 114 straipsnis: jeigu terminas nustatytas mėnesiais arba metais ir tęstinumas nėra būtinas, laikoma, kad mėnuo turi trisdešimt dienų, o metai - tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas.
  • CK 115 straipsnis: jeigu terminas veiksmui atlikti tenka įstatyme nustatytai valstybinės šventės dienai, terminas baigiasi kitą dieną.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

(pvz., veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas).

CK 111 straipsnis: jeigu dienomis skaičiuojamo termino pradžia yra tam tikras įvykis, įvykio diena nebus įskaičiuojama į terminą.

a) Ar dokumentų pateikimo arba įteikimo būdas (dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu) gali turėti terminui įtakos arba jį pakeisti?

Teismas dokumentus gali pristatyti įvairiais būdais: paštu, per teismo antstolį ar teismo tarnautojus ir taip pat per teismo kurjerių tarnybą. Gavėjams dokumentai taip pat gali būti pristatomi įteikiant dokumentą asmeniškai teismo raštinėje. Tačiau paprastai dokumentai pristatomi paštu (CPK 131 straipsnis). Visi šie būdai, jeigu pristatoma teisingai, yra vienodai leistini ir neturi įtakos terminams.

viršųviršų

Termino laikomasi, jeigu procesinis dokumentas, kuriam pateikti buvo nustatytas terminas, gaunamas teisme per šį terminą, t. y. įteikiamas teismo raštinei (vadovaujamasi datos antspaudu) arba perduodamas Lenkijos viešojo operatoriaus vadovaujamam pašto skyriui.

Teismo sprendimuose daroma prielaida, kad procesinio dokumento perdavimo telefonu diena yra telegramos išsiuntimo diena, o jeigu dokumentas siunčiamas faksu – laikas, pažymėtas gavimo teisme patvirtinime. Panašiai žyminio mokesčio sumokėjimo diena atliekant banko pervedimą užsienio banke yra mokėjimo gavimo diena nacionaliniame banke, kuris yra užsienio banko korespondentas. Ar nepraleistas veiksmo atlikimo terminas, sprendžiama ne pagal datą, kurią dokumentas buvo išsiųstas užsienyje, bet pagal jo perdavimo Lenkijos pašto skyriui datą.

5. Nuo kada pradedamas skaičiuoti terminas:

a) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą?

Pagal CK 111 straipsnį, jeigu dienomis skaičiuojamo termino pradžia yra tam tikras įvykis, įvykio diena neįskaičiuojama į terminą.

Ar termino pradžia kaip nors priklauso nuo to dokumento gavimo arba sužinojimo apie atliktą veiksmą fakto? Jeigu taip, kokiu būdu?

Gavėjas pasirašydamas patvirtina dokumento gavimą ir gavimo datą. Jeigu gavėjas negali arba nenori to padaryti, dokumentą įteikiantis asmuo pats nurodo įteikimo datą ir priežastį, kodėl nebuvo pasirašyta. Dokumentą įteikiantis asmuo gavimo patvirtinime konkrečiai nurodo įteikimo būdą ir ant įteikto dokumento pažymi įteikimo datą ir pasirašo.

viršųviršų

Daroma prielaida, kad gavėjas pasirašydamas patvirtina ne tik dokumento gavimą, bet ir gavimo datą. Nesant gavėjo patvirtintos įteikimo datos, nereiškia, kad įteikimas negalioja. Įteikimo data turėtų būti laikoma įteikiančio pašto skyriaus antspaudo data. Nesant dokumento gavėjo parašo, dokumentą įteikiantis asmuo turi konkrečiai nurodyti priežastį, t. y. negalėjimą arba atsisakymą pasirašyti (be 139 straipsnyje numatytų įteikimo atvejų, tai gali būti neraštingumas, negalia, liga), ir įteikimo datą. Tokio įteikimo data esant 1 dalyje ir iš dalies 139 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytoms aplinkybėms neturi jokio teisinio poveikio. Tokiais atvejais, kai nėra datos, nereiškia, kad įteikimas negalioja, nes pašto antspaudo data yra lemiamas veiksnys nustatant įteikimo datą.

Įteikimo pasekmės atsiranda, kai gavėjas gauna dokumentą arba jeigu dokumentai pristatyti pagal kodeksą ir taip, kad gavėjas galėjo perskaityti įteiktą dokumentą. Procesiniams terminams nėra svarbu, ar gavėjas faktiškai perskaitė dokumentą.

b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos ar tik darbo dienos?

Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi atlikti veiksmą arba jam dokumentas įteikiamas 2005 m. balandžio 4 d. ir jis turi atsakyti per 14 dienų nuo įteikimo, ar tai reiškia, kad jis turi atsakyti iki:

i) pirmadienio, balandžio 18 d. (kalendorinės dienos) ar

ii) penktadienio, 2005 m. balandžio 22 d. (darbo dienos)?

viršųviršų

Į dienomis skaičiuojamus terminus įskaičiuojamos kalendorinės dienos, tačiau jeigu terminas veiksmui atlikti tenka įstatyme nustatytai valstybinės šventės dienai, terminas baigiasi kitą dieną.

Tai reiškia, kad atsakymas turėtų būti pateiktas pirmadienį, balandžio 18 d. Jeigu balandžio 18 d. būtų valstybinės šventės diena, terminas baigtųsi balandžio 19 d.

c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais? Kada baigiasi tokie terminai?

Žr. 3 klausimą: CK 112–115 straipsniai.

Ar yra kokių nors termino pradžios aplinkybių, kurios taikomos išimtiniais atvejais arba tik nagrinėjant tam tikras civilines bylas?

Įstatymais nustatytų terminų pradžia aiškiai nurodyta atskirose įstatymo nuostatose, kuriose nustatyti tokie galutiniai terminai. Todėl gali būti taikomi skaičiavimo būdai, panašūs į teismo terminų skaičiavimo būdus, pvz., atsižvelgiant į skundo padavimo termino pradžią, arba jie gali būti skaičiuojami visiškai skirtingai ir grindžiami skirtingomis prielaidomis, pvz., atsižvelgiant į bylos atnaujinimo terminus.

Išimtys konkrečiai nurodytos CPK 169 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad praėjus vieneriems metams po praleisto termino jis gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Žr. 3 klausimą: CK 115 straipsnis.

viršųviršų

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Netaikoma.

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju terminai pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena ar yra užsienyje?

Netaikoma.

9. Ar apeliacinio skundo padavimui tam tikrose civilinėse bylose taikomi konkretūs terminai?

Terminai apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo (arba sprendimo iš esmės ne ginčo tvarka nagrinėjamoje byloje – CPK 518 straipsnis) nėra išskiriami. Dėl apeliacinių skundų padavimo ir kitų teisės gynimo priemonių įgyvendinimo terminų žr. 1 klausimą.

Supaprastinto proceso ir ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos šaliai, kuri atsisakė teisės į teismo sprendimo motyvų įteikimą, terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo paskelbimo dienos. Be to, supaprastinto proceso metu šalis, dalyvavusi teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, gali po to, kai sprendimas buvo paskelbtas, pareikšti apie tai, kad atsisako teisės paduoti apeliacinį skundą, o toks pareiškimas įrašomas į protokolą. Jeigu teisės skųsti apeliacine tvarka atsisako visos tokią teisę turinčios šalys, teismo sprendimas įsiteisėja (CPK 5058 ir 517 straipsnis).

viršųviršų

10. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Ir priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Pirmininkaujantis teisėjas gali dėl pagrįstų priežasčių pratęsti arba sutrumpinti terminą tik esant pagrįstam prašymui, pateiktam iki termino pabaigos, net ir neišklausius priešingos šalies. Tokios teisės teisėjas neturi nustatytų terminų atžvilgiu (CPK 166 straipsnis).

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Netaikoma.

12. Kokių pasekmių kyla, jei nesilaikoma terminų?

Pagal CPK 167 straipsnį šalies procesinis veiksmas, atliktas pasibaigus terminui, negalioja. Šis principas taikomas įstatymais nustatytiems ir teismo terminams. Be to, kad procesinis veiksmas negalioja (tai yra automatinė termino pabaigos pasekmė), pasibaigus tam tikriems procesiniams terminams gali kilti ir kitos pasekmės.

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisės gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Jeigu galutinis terminas pasibaigia, šalis gali kreiptis dėl jo atnaujinimo arba gali paduoti prašymą atnaujinti bylą.

Termino atnaujinimas (CPK 167–172 straipsniai):

viršųviršų

Pagal CPK 167 straipsnį, jeigu šalis procesinio veiksmo neatliko ne dėl savo kaltės, teismas šalies prašymu atnaujins terminą. Tačiau termino atnaujinti negalima, jeigu, nesilaikant termino, šaliai neatsiranda jokių neigiamų procesinių pasekmių. Dokumentas, kuriame pateiktas prašymas atnaujinti terminą, teismui, kuriame turėjo būti atliktas veiksmas, turi būti pateikiamas per vieną savaitę nuo to laiko, kai išnyko termino nesilaikymo priežastis. Dokumente turėtų būti nurodytos prašymą pagrindžiančios aplinkybės. Pateikusi prašymą šalis turėtų atlikti procesinį veiksmą. Praėjus vieneriems metams po praleisto termino, jį galima atnaujinti tik išimtiniais atvejais (CPK 168–169 straipsniai). Neleistina atnaujinti termino teismo sprendimui dėl santuokos pripažinimo negaliojančia arba santuokos nutraukimo, arba nustatančio santuokos nebuvimą, apskųsti apeliacine tvarka, jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui viena arba abi šalys vėl susituokė (CPK 170 straipsnis). Pateikus prašymą atnaujinti terminą byla nagrinėjama arba teismo sprendimas vykdomas toliau. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, gali atidėti bylos nagrinėjimą arba teismo sprendimo vykdymą. Jeigu prašymas patenkinamas, teismas gali nagrinėti bylą nedelsiant (CPK 172 straipsnis).

Bylos atnaujinimas:

CPK 399–4161 straipsniuose nurodytais atvejais numatyta galimybė reikalauti atnaujinti nagrinėjimą bylos, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Prašymai atnaujinti bylos nagrinėjimą turi būti pateikiami per 3 mėnesius, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai šalis sužinojo apie atnaujinimo priežastis ir, jeigu atnaujinimo priežastis yra neveiksnumas arba tinkamo atstovavimo nebuvimas, nuo dienos, kai šalis, jos atstovas pagal pavedimą arba pagal įstatymą sužinojo apie teismo sprendimą.

Praėjus penkeriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, negalima prašyti atnaujinti bylos, išskyrus atvejus, kai šalis buvo neveiksni arba jai nebuvo tinkamai atstovaujama.

Tačiau prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą nepriimtinas, jeigu jis pateikiamas dėl teismo sprendimo, kuriuo santuoka buvo pripažinta negaliojančia arba nutraukta, arba buvo nustatyta, kad santuoka nebuvo sudaryta, jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui viena iš šalių arba abi šalys pakartotinai susituokė.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 11-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė