Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Italija

Naujausia redakcija: 08-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Italija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys (pvz., procesiniai terminai, įgyjamosios senaties arba ieškinio senaties terminai, teismo nustatyti terminai ir t. t.) 1.
2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas. 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės Jūsų valstybėje taikomos nagrinėjant civilines bylas? Nurodykite taikomus teisės aktus. 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)? 4.
4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)? 4.a)
5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti: 5.
5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos? 5.b)
5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada tokie terminai pasibaigia? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys (pvz., procesiniai terminai, įgyjamosios senaties arba ieškinio senaties terminai, teismo nustatyti terminai ir t. t.)

Procesinis terminas yra terminas, kuriam suėjus arba pasibaigus turi arba gali būti atliekamas tam tikras procesinis veiksmas.

Procesinius terminus nustato įstatymas (įstatymo nustatyti terminai (it. termini legali)); juos taip pat gali nustatyti teismas (teismas gali nustatyti galutinį terminą, kurio nesilaikant teisės bus panaikintos), tačiau tik tuo atveju, kai tai padaryti aiškiai leidžia įstatymas (teismo nustatyti terminai (it. termini giudiziari)).

Procesinius terminus galima suskirstyti į tris tradicines grupes: minimalūs laiko tarpai (pvz., minimalus atvykimo į teismą terminas), privalomieji terminai (pvz., apeliaciniam skundui paduoti arba šaliai į bylą įstoti) ir nurodomieji terminai (pvz., teismo sprendimui priimti).

Minimalius laiko tarpus (it. termini dilatori) sudaro terminas tarp užbaigto dokumento (pvz., šaukimas į teismą) ir tam tikros teisinės pasekmės (pvz., galimybės dalyvauti teisme); jie laikinai sustabdo dokumento, kurio esminiai elementai yra užbaigti, galiojimą.

Privalomieji terminai (it. termini perentori) yra tik tie terminai, kuriuos kaip tokius aiškiai nurodo įstatymas arba teismas, kai jam tokią teisę suteikia įstatymas. Privalomas termino pobūdis taip pat gali būti kildinamas iš funkcijos, kurią per terminą siekiama įvykdyti (Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 107/2003).

viršųviršų

Nurodomųjų terminų kategorija (it. termini ordinatori) yra paskutinė kategorija, kuriai priskiriami visi terminai, nepriklausantys minimalių laiko tarpų ir privalomųjų terminų kategorijoms.

Atskirti terminų kategorijas svarbu ne tik dėl to, kad jų nesilaikymo pasekmės yra skirtingos, bet taip pat ir dėl to, kad privalomųjų terminų negalima sutrumpinti arba pratęsti net ir šalių susitarimu, o nurodomuosius terminus prieš jiems pasibaigiant teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva gali sutrumpinti arba pratęsti, kaip yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 153 ir 154 straipsniuose. Įstatymo nustatytais atvejais gali būti keičiami net minimalūs laiko tarpai (atleidimas nuo termino, sutrumpinimas); dėl Civilinio proceso kodekso 154 straipsnio taikymo minimaliems laiko tarpams teisės doktrinoje nėra sutariama.

Procesiniai terminai turi būti atskiriami nuo įgyjamosios senaties arba ieškinio senaties terminų, kurie yra materialinės teisės terminai. Šiuos terminus nustato Civilinis kodeksas (2934-2963 ir 2964-2969 straipsniai).

Įgyjamoji senatis (it. prescrizione) panaikina teisę, kurios atitinkama šalis per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino.

Ieškinio senatis (it. decadenza) panaikina teisę (paprastai teisę arba įgaliojimą) pasibaigus privalomajam terminui, įstatymo arba šalių sutarimu nustatytam tam tikriems veiksmams atlikti; objektyvios arba subjektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas, nėra svarbios.

Įgyjamoji senatis neatsiranda savaime, prašymą dėl to šalis turi pateikti arba savo pareikštame ieškinyje, arba prieštaravime į kito asmens pareikštą ieškinį. Šalies prašymas arba prieštaravimas yra reikalingas ir taikant ieškinio senatį, išskyrus atvejus, kai teisė nepriklauso šalių nuožiūrai (teisės, kurių negalima perduoti, pvz., teisės, susijusios su asmens statusu, asmeninės teisės, šeimos teisės ir t. t.), teismas turi savo iniciatyva nustatyti, kad ieškinys yra nepriimtinas.

viršųviršų

Sustabdymas. Pagal įstatymą Nr. 1969/742 vasaros metu skaičiuojant terminus daroma pertrauka (kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.-rugsėjo 15 d.), o terminai, kurie bus pradėti skaičiuoti šiuo laikotarpiu, pagal įstatymą sustabdomi kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 15 d. ir yra atnaujinami arba pradedami skaičiuoti pasibaigus sustabdymo terminui. Įstatymas numato išimtis: sustabdymas nėra taikomas Teismo taisyklių (it. ordinamento giudiziario) 92 straipsnyje nurodytiems ieškiniams ir byloms (tokioms kaip, pvz., ieškiniai dėl išlaikymo, su darbo teisiniais santykiais susiję ieškiniai, įstatymuose nustatytas socialinis aprūpinimas ir socialinė apsauga, ieškiniai dėl prieštaravimo vykdymui arba laikinosioms apsaugos priemonėms).

Įstatymo Nr. 1969/742 taikymo sričiai nepriklauso materialinių teisių įgyvendinimo terminai (pvz., terminai pranešti apie parduotų prekių trūkumus).

Šaltiniai: Civilinio proceso kodekso 152-155 straipsniai; įstatymas Nr. 1969/742.

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Toliau nurodytos dienos yra ne darbo dienos: sekmadieniai, sausio 1 d., sausio 6 d., balandžio 25 d., Velykų antroji diena, gegužės 1 d., birželio 2 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., gruodžio 18 d., gruodžio 25 ir 26 d.

Šaltiniai: įstatymas Nr. 1949/260 su pakeitimais, padarytais įstatymais Nr. 1954/90 ir 1977/54, Prezidento potvarkiu (DPR) Nr. 1985/793 ir įstatymu Nr. 2000/336.

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės Jūsų valstybėje taikomos nagrinėjant civilines bylas? Nurodykite taikomus teisės aktus.

Skaičiuojant dienomis arba valandomis nustatytus terminus, pirmoji diena arba valanda nėra įskaičiuojama, o yra atsižvelgiama į dies ad quem.

viršųviršų

Skaičiuojant mėnesiais arba metais nustatytus terminus, naudojamas bendras kalendorius; dėl to terminas pasibaigia tuomet, kai pasibaigia atitinkamo mėnesio diena, susijusi su pradine diena, arba, kai terminas skaičiuojamas metais, paskutinių metų, susijusių su pradiniais metais, atitinkamo mėnesio dieną. Tai, kad mėnuo gali turėti 31 ar 28 dienas arba skaičiuojant terminą pasitaiko keliamieji metai, reikšmės neturi.

Jeigu terminas baigiasi valstybinės šventės dieną, jis pratęsiamas iki pirmos po jos einančios dienos, kuri nėra valstybinė šventės diena (Civilinio proceso kodekso 155 straipsnis). Neseniai teismai, priešingai ankstesnei teismų praktikai, nustatė, kad tos pačios taisyklės taikomos procesiniams terminams, kurie skaičiuojami retrospektyviai, pvz., nustačius daikto pardavimą aukciono būdu pirmadienį, jeigu kainos pasiūlymui pateikti nustatytas terminas yra „diena prieš pardavimą“, jis pasibaigia ankstesnį šeštadienį (kasacinės instancijos teismas 2003, Nr. 19041).

Kartais įstatymas nustato terminą dienomis (it. giorni liberi, atvykimo į teismą terminai pagal Civilinio proceso kodekso 163a straipsnį). Tokiais atvejais dies a quo ir ad quem nėra įskaičiuojamos į termino eigą.

Procesinius veiksmus taip pat nustato konkrečias bylas reglamentuojantys įstatymai, tačiau visais atvejais bendrai taikomos Civilinio proceso kodekso normos.

Šaltiniai: Civilinio proceso kodekso 155 straipsnis.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)?

Terminai, išskyrus atvejus, kai jie nustatyti valandomis, pradedami skaičiuoti nuo dienos, kurią buvo atliktas termino pradžią lėmęs veiksmas (pvz., teismo sprendimo priėmimas arba pranešimas apie dokumentą ar priemonę).

viršųviršų

Dienos laikas, kurį buvo atliktas toks veiksmas, nėra svarbus, nes skaičiuojant terminą niekada neatsižvelgiama į dies a quo.

Tai yra bendrasis principas (dies a quo non computatur in termino), kuris, nesant priešingos nuostatos, taikomas procesiniams ir materialiniams klausimams.

Terminas dažnai pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie dokumentą arba paskelbimo apie teismo sprendimą datos, tačiau terminai gali būti pradedami skaičiuoti ir nuo kitų įvykių.

Pavyzdžiui:

  1. apeliacinio skundo padavimo arba prašymo peržiūrėti sprendimą pateikimo (trumpasis) terminas pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnio 4 ir 5 dalis pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo;
  2. terminas jurisdikcijai nustatyti arba teisėjų kolegijos priimtoms nutartims ginčyti pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie teismo sprendimą arba kitą priemonę;
  3. bendras galutinis terminas apeliaciniams skundams paduoti pagal Civilinio proceso kodekso 327 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos;
  4. terminas prašymui peržiūrėti sprendimą paduoti pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią sužinoma apie apgavystę ar melą arba gavus dokumentą.
4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)?

Kyla klausimas, susijęs su terminais, kurie pradedami skaičiuoti nuo įteikimo datos arba pranešimo apie bylą (pvz., apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo pateikimo terminai).

viršųviršų

Skaičiuojant apeliacinio skundo padavimo trumpąjį terminą pagal Civilinio proceso kodekso 325 straipsnį (30 dienų pirmajam apeliaciniam skundui paduoti, 60 dienų kasaciniam skundui kasacinės instancijos teismui paduoti) svarbiausia yra momentas, kada adresatas gauna teismo sprendimo kopiją, todėl momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, iš tikrųjų gali keistis atsižvelgiant į įteikimo būdą, nes paštu dokumentai paprastai įteikiami per ilgesnį laiką nei tuomet, kai juos įteikia teismo antstolis.

Tačiau tai tik praktinių sumetimų klausimas tuo požiūriu, kad dėl būtinybės greitai atlikti veiksmus šalis kreipsis į teismo antstolį, nes visais atvejais apeliacinio skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo įteikimo procedūros pabaigos ir dėl to nuo laiko, kai adresatas gauna dokumentą.

Kasacinės instancijos teismas neseniai svarstė skirtingos įteikimo tvarkos klausimą ir remdamasis Konstitucinio Teismo sprendimais dėl dokumentų įteikimo paštu (2002 m. sprendimas Nr. 477 ir 2004 m. sprendimas Nr. 28), patvirtino principą, kad teismo dokumento įteikimas laikomas atliktu, kai dokumentą įteikianti šalis perduoda jį teismo antstoliui, nepaisant to, kokiu būdu vėliau dokumentai yra perduodami (paštu ar įteikiant teismo antstoliui), o įteikimo procedūros pabaiga yra data, kai adresatas gauna dokumentą (2004 m. kasacinės instancijos teismo sprendimai Nr. 4289 ir 13970).

Momentas, nuo kurio yra laikoma, kad norinti įteikti dokumentą šalis jį įteikė, yra atskiriamas nuo dokumento įteikimo adresatui momento. Šis principas jau yra įtvirtintas Tarybos reglamente Nr. 1348/2000. Principas yra susijęs tik su dokumento įteikimu laiku, kai tariama, kad dokumentą įteikianti šalis laikėsi termino, jeigu dokumentas, kurį reikia įteikti, teismo antstoliui yra perduodamas prieš pasibaigiant terminui; tai neturi įtakos termino pradžios momentui arba dies a quo, - klausimų sąraše nurodytas klausimas, - kuris yra dokumento įteikimo arba perdavimo, teismo sprendimo paskelbimo momentas, arba vieno iš įvairių kitų įvykių, išsamiau paaiškintų pirmiau (žr. 4 klausimą), įvykimo momentas.

viršųviršų

Pavyzdžiui, jeigu įsakymas dėl apeliacinio skundo teismo antstoliui perduodamas nepraėjus 30 dienų terminui, šis terminas apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti nepasibaigia per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo, net jeigu jis adresatui faktiškai įteikiamas pasibaigus terminui. Adresato atžvilgiu įteikimo procedūra pripažįstama baigta tik gavus dokumentą.

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti:

5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą?

Jeigu terminas skaičiuojamas dienomis, pirmoji termino diena arba dies a quo nėra įskaičiuojama į terminą.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos?

Jeigu terminas skaičiuojamas dienomis, dienų skaičius yra kalendorinės dienos, įskaitant valstybinių švenčių dienas (dies a quo taip pat gali būti laikoma valstybinės šventės diena).

5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Metais arba mėnesiais nustatyti terminai skaičiuojami pagal bendrą kalendorių. Šie terminai nėra praėjusių dienų skaičius: terminas pasibaigia dieną, kurios skaičius yra toks pat kaip ir dies a quo. Vienerių metų terminas apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo, kuris buvo priimtas birželio 30 d. išnagrinėjus darbo ginčą, paduoti, kuris vasaros laikotarpiu nėra sustabdomas, pasibaigia kitų metų birželio 30 d.; tačiau jeigu įstatyme Nr. 1969/742 nustatytas termino sustabdymas vasaros laikotarpiu yra taikomas, vienerių metų terminas, kuris skaičiuojamas kaip pirmiau aprašyta, turi būti pratęsiamas 46 dienas nuo jo sustabdymo (rugpjūčio 1 d.–rugsėjo 15 d.).

viršųviršų

5.d) Kada tokie terminai pasibaigia?

Procesiniai terminai pasibaigia nurodytos dienos, mėnesio arba metų pabaigoje.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

  • Šeštadienis yra darbo diena. Tai nėra valstybinės šventės diena. Ne darbo dienų sąrašas yra pateiktas atsakyme į 2 klausimą.
  • Kai terminas pasibaigia ne darbo dieną, jis pratęsiamas iki pirmos po jos einančios darbo dienos; ta pati taisyklė taikoma, kai terminas pradedamas skaičiuoti nuo ateityje įvyksiančio įvykio.

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje?

Šis klausimas nėra susijęs su Italija.

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje?

Šis klausimas nėra susijęs su Italija.

viršųviršų

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Apsiribojant atsakymu tik dėl paties apeliacinio skundo dokumento, konkretūs terminai yra nustatyti bankroto bylose.

Teismo sprendimams, priimtiems bylose, kuriose prieštaraujama paskelbimui apie bankrotą, apskųsti apeliacine tvarka yra nustatytas trumpasis terminas - 15 dienų nuo pranešimo apie teismo sprendimą (1942 m. karališkojo įsakymo (it. regio decreto) Nr. 267 19 straipsnis).

Bankroto bylos neseniai buvo iš esmės pakeistos priėmus 2006 m. sausio 9 d. įstatyminį dekretą (it. decreto legislativo) Nr. 5 (paskelbtas 2006 m. sausio 16 d. „Valstybės žiniose“ (it. Gazzetta Ufficiale), Nr. 12), kuris įsigaliojo 2006 m. liepos 16 d. Pagal dekreto 18 straipsnį apeliacinio skundo dėl sprendimo paskelbti apie bankrotą padavimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo skolininkui įteikimo dienos, paprastai yra 30 dienų.

Specialiose įvaikinimo bylose taip pat yra nustatyti konkretūs terminai teismo sprendimams dėl nepilnamečių įvaikinimo (įstatymas Nr. 1983/184) ginčyti; paprasti apeliaciniai skundai ir kasaciniai skundai kasacinės instancijos teismui turi būti pateikiami per 30 dienų terminą, pradedamą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo, kurį atlieka teismo sekretoriatas.

10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Ieškovas gali laisvai pasirinkti atvykimo į teismą dieną, tačiau tarp dokumento įteikimo dienos ir bylos nagrinėjimo pirmosios dienos turi būti minimalus laiko tarpas, ne ilgesnis kaip 60 dienų, jeigu dokumento įteikimo vieta yra Italija, ir 120 dienų, jeigu įteikiama užsienyje. Tačiau jeigu yra konkrečių skubių priežasčių, teismo pirmininkas ieškovo prašymu gali sutrumpinti šiuos terminus perpus, įrašydamas pagrįstą nurodymą šaukimo į teismą originalo apačioje ir perrašydamas šį nurodymą šaukimo kopijose.

viršųviršų

Jeigu ieškovo nustatyta diena viršija įstatymo nustatytą minimalų laikotarpį, atsakovas gali atvykti į teismą prieš pasibaigiant minimaliam laikotarpiui ir prašyti teismo pirmininko pradėti pirmąjį teismo posėdį, nors minimalus terminas dar nesibaigė; teismo pirmininkas šiuo klausimu gali priimti nutartį, kuri ieškovui turi būti perduodama likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki naujos posėdžio datos. Tos pačios taisyklės taikomos apeliaciniams skundams.

Pateikus bylos medžiagą, bylą nagrinėjantis teisėjas per penkias dienas savo iniciatyva gali atidėti pirmąjį bylos nagrinėjimą ne daugiau kaip 45 dienoms, dėl to jis priima nutartį, kurią perduoda bylos šalims (Civilinio proceso kodekso 168a straipsnio 5 dalis). Tuomet nuo šios naujos datos yra pradedami skaičiuoti atvykimo į teismą terminai ir terminai visiems atsakovo atsiliepimams į ieškinį pateikti (2003 m. kasacinės instancijos teismo sprendimas Nr. 26526).

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Šis klausimas nėra susijęs su Italija. Atvejis, kuris atrodytų šiek tiek skirtingas, yra susijęs su procesinių terminų pratęsimu dėl kai kurių teismo įstaigų neveikimo arba nereguliaraus veikimo (pagal 1948 m. įstatymą Nr. 437): atsakovui, iškviestam atvykti į vieną iš šių įstaigų, terminas gali būti pratęstas, nepaisant dokumento įteikimo vietos.

viršųviršų

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Nesilaikant privalomojo termino išnyksta galimybė atlikti atitinkamą veiksmą arba, bendriau tariant, panaikinama teisė arba įgaliojimas. Panaikinimas įvyksta savaime ir teismas apie jį paskelbia savo iniciatyva; pasekmės paprastai yra negrįžtamos, kadangi atleisti asmens nuo termino pasibaigimo pasekmių (it. rimessione in termini) iš esmės negalima, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

Nurodomųjų terminų nesilaikymas pagal naujausią kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės instancijos teismas 2003 m., Nr. 6895) sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir privalomųjų terminų nesilaikymas, ir panaikina galimybę nustatyti naują terminą tam pačiam veiksmui atlikti. Teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, kad nurodomojo termino nesilaikymo pasekmės kiekvienu atveju yra nustatomos pagal įstatymą. Paprastai šios pasekmės yra nepalankios termino nesilaikiusiai šaliai, kuriai kartais neleidžiama atlikti galiojančio veiksmo.

Minimalių laikotarpių nesilaikymas paverčia negaliojančiu pradinį veiksmą (pvz., kai šaukime nustatyta data atvykti į teismą yra ankstesnė nei įstatymo nustatytas minimalus laikotarpis, išskyrus atvejus, kai atsakovas atvyksta į teismą nepareiškęs jokių prieštaravimų) arba paskesnį veiksmą (pvz., Civilinio proceso kodekso 477 straipsnis nustato, kad kai vykdytinas dokumentas (it. titolo esecutivo) yra vykdomas mirusio asmens atžvilgiu, teismo įsakymas laikytis minėto dokumento reikalavimų (it. precetto) negali būti įteiktas įpėdiniams nepraėjus 10 dienų nuo vykdytino dokumento įteikimo. Šio termino nesilaikymas yra pagrindas pareikšti ieškinį, kuriuo ginčijamas vykdymas).

viršųviršų

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Neatvykusios šalys gali pasinaudoti šiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis:

  • Neatvykusios šalys gali bylą nagrinėjančio teisėjo prašyti leisti joms atlikti veiksmą, kuris priešingu atveju būtų neleistinas dėl praleisto termino, jeigu tokia šalis gali įrodyti, kad šaukimo į teismą arba šaukimo į teismą įteikimo negaliojimas užkirto joms kelią sužinoti apie bylos nagrinėjimą, arba jos negalėjo atvykti į teismą dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 294 straipsnis). Jeigu teisėjas nustato, kad fakto paaiškinimas panašus į tiesą, jis gali patvirtinti, kad kliūtis įrodyta, ir atleisti nuo pasekmių, atsiradusių pasibaigus terminui.
  • Neatvykusios šalys, kurių atžvilgiu priimtas teismo sprendimas, gali apskųsti šį sprendimą net ir praėjus Baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnyje nustatytam terminui (vieneri metai ir 46 dienos vasaros laikotarpiu), jeigu gali įrodyti, kad jos nebuvo informuotos apie bylą dėl šaukimo į teismą arba šaukimo į teismą įteikimo negaliojimo.

Teismo posėdyje dalyvavusios šalys, kurios įrodo, kad galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su gynyba, prarado dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, gali prašyti teisėjo atleisti nuo termino praleidimo pasekmių pagal Civilinio proceso kodekso 184a straipsnį. Tai galima padaryti tik parengtiniame bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje etape. Apeliaciniame procese atleidimas nuo termino nesilaikymo pasekmių gali būti suteikiamas tik nutartyje, leidžiančioje šaliai pateikti naujus įrodymus, ir tik jeigu įrodoma, kad šalis dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo jų pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje (Civilinio proceso kodekso 345 straipsnis).

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė