Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Vengrija

Naujausia redakcija: 11-10-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Vengrija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys: 1.
2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas. 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas? 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)? 4.
4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)? 4.a)
5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti: 5.
5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo arba pranešimo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? (Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia?) 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar nurodytas dienų skaičius reiškia kalendorines, ar tik darbo dienas? 5.b)
5.c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai? (Ar yra nustatyta kokia nors taisyklė, susijusi su terminų, kurie išimtinai arba konkrečiai taikomi tam tikrose civilinėse bylose, pradžia?) 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena/yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena/yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena/yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena/yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys:

Procesiniai veiksmai, kuriais norima sukelti teisines pasekmes, paprastai gali būti atliekami per įstatymuose nustatytus konkrečius terminus. Tokios nuostatos yra įtvirtintos materialinėje teisėje ir procesinėje teisėje.

  1. Atitinkamas materialinės teisės sąlygas iš dalies nustato normos, susijusios su kreipimusi į teismą, ir jas iš dalies reglamentuoja senaties normos, šitaip apibrėžiančios civilinių bylų pradėjimui taikomus terminus. Tokių ribojimų išimtis nustato tik įstatymai, jeigu jais siekiama užtikrinti besąlyginį reikalavimų vykdymą (pavyzdžiui, su nuosavybe susiję reikalavimai).
  2. Civilinio proceso kodeksas nustato bylos metu atliekamų veiksmų trukmę. Kodeksas tik nustato galutinius dokumentų pateikimo terminus konkrečiose bylose, t. y. ieškiniai dėl administracinių (socialinės apsaugos) sprendimų peržiūrėjimo (1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatymo 330 straipsnio 1 dalis ir 341 straipsnio 1 dalis), ir ieškiniai dėl šmeižto (Civilinio proceso kodekso 343 straipsnio 3 dalis).

Procesiniai veiksmai:

  • kai kurie iš šių veiksmų gali būti teisėtai atliekami tik per konkretų terminą (galutinis terminas). Termino trukmė tam tikrais atvejais yra tiksliai nustatyta įstatyme, pavyzdžiui, pateikiant prašymą dėl žalos atlyginimo (įstatymo nustatytas galutinis terminas), tuo tarpu kitais atvejais — pavyzdžiui, kai reikia ištaisyti trūkumus — tai priklauso nuo teismo sprendimo (teismo nustatytas galutinis terminas).
  • kitais atvejais juos atlikti, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo etapą, riboja Civilinio proceso kodeksas — pvz., pateikiant priešinius ieškinius (Civilinio proceso kodekso įstatymo 147 straipsnio 1 dalis) arba prašymus įtraukti į bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
  • tam tikros jų rūšys gali būti atliekamos tik konkrečią datą. Tokias datas nustato teismas arba, kur tinkama, ekspertas (pvz., bylos nagrinėjimas, profesionalus peržiūrėjimas).

Skaičiavimo būdas, naudojamas apibrėžiant terminus, materialinėje teisėje yra iš esmės skirtingas nei atitinkamas procesinėje teisėje naudojamas būdas. Šių dviejų rūšių terminų nesilaikymo teisinės pasekmės taip pat yra skirtingos.

viršųviršų

Materialinės teisės terminai

Materialinėje teisėje taikomi terminai baigiasi tiksliai įstatymų nustatytą datą. Jų skaičiavimą reglamentuoja 1960 m. įstatyminio dekreto Nr. 11 3—4 straipsniai.

Nesilaikant galutinių materialinės teisės terminų teisė yra prarandama ir ji negali būti atkuriama pateisinus termino nesilaikymą. Pateisinimas gali būti pateiktas tik ieškinio senaties termino atveju, taikant susijusias materialinės teisės normas.

Procesinės teisės terminai

Procesinės teisės terminus reglamentuoja proceso kodeksai. Jie gali būti skaičiuojami dienomis, mėnesiais ir metais arba gali reikšti tam tikrą datą, arba konkrečiai nustatytą terminą. Pirmoji diena paprastai būna veiksmo atlikimo arba bet kurio kito įvykio, kuriuo remiantis nustatomas galutinis terminas, atsitikimo diena. Jeigu procesinis veiksmas, kuriam taikomas galutinis terminas, yra pagrįstas teismo sprendimu (trūkumų ištaisymas ir t. t.), pirmoji diena laikoma tokio dokumento perdavimo diena.

Teismų praktikoje nagrinėjant galutinių terminų, kurie baigiasi šeštadienį arba sekmadienį — dvi savaitines poilsio dienas — laikymosi klausimą, šios dienos laikomos ne darbo dienomis, jeigu galutinis terminas baigiasi tokią dieną.

Procesiniai terminai toliau yra skirstomi į subjektyvius ir objektyvius galutinius terminus. Subjektyvūs galutiniai terminai yra tokie terminai, kurie pradedami skaičiuoti informavus atitinkamą šalį, ir galima pateikti prašymą šį terminą pratęsti, tuo tarpu objektyvūs galutiniai terminai nepriklauso nuo žinojimo ir juos praleidus negalima pateikti prašymo pratęsti šiuos terminus.

viršųviršų

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Ne darbo dienų sąrašas yra nustatytas 1992 m. XXII darbo kodekso 125 straipsnio 3 dalyje:

Atitinkamai ne darbo dienos yra šios: sausio 1d., kovo 15 d., Velykų antroji diena, gegužės 1d., Sekminių antroji diena, rugpjūčio 20 d., spalio 23 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 ir 26 d.

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Bendrosios civilinių bylų terminų normos yra nustatytos 1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatymo 103–111 straipsniuose.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)?

Tokių terminų pradžią reglamentuoja Civilinio proceso kodekso įstatymo 103 straipsnio 2 dalis.

„Pirmoji diena nėra įskaičiuojama į dienomis nustatytą terminą. Pirmoji diena yra diena, kurią atliekamas veiksmas arba atsitinka kuris nors kitas įvykis (pvz., įteikimas, pranešimas), kuris yra pagrindas terminui prasidėti.“

Termino, per kurį galima pateikti prašymą peržiūrėti sprendimą, pradžia – išskyrus atvejus, kai jis prasideda nuo sužinojimo apie kliūtį arba jos pašalinimo – yra diena, kurią įsiteisėja nepalankus teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso įstatymo 261 straipsnis).

viršųviršų

Tačiau terminas prašymui atlyginti žalą dėl įsiteisėjusio antrosios instancijos teismo sprendimo pateikti (prašymas nagrinėti bylą iš naujo arba peržiūrėti sprendimą) prasideda nuo dienos, kurią apie apeliacinės bylos sprendimą buvo pranešta suinteresuotajai šaliai (sprendimas buvo perduotas šiai šaliai).

4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)?

Civilinio proceso kodekso įstatymas nenumato skirtumo tarp skirtingų perdavimo būdų.

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti:

5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo arba pranešimo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? (Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia?)

Tokių terminų pradžią reglamentuoja Civilinio proceso kodekso įstatymo 103 straipsnio 2 dalis. Dėl to dienomis nustatytų terminų pirmoji diena nėra įskaičiuojama, t. y. veiksmo, įvykio, sprendimo data arba įteikimo ir (arba) pranešimo data. Šiuo atveju nėra skirtumo, kokiu būdu gavėjas sužinojo apie veiksmą.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar nurodytas dienų skaičius reiškia kalendorines, ar tik darbo dienas?

Visi Civilinio proceso kodekso įstatyme numatyti terminai reiškia kalendorines dienas. Tačiau jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, terminas pasibaigia pirmą po to einančią darbo dieną. Teismų praktikoje nagrinėjant galutinio termino laikymosi klausimą, šeštadienis ir sekmadienis – dvi savaitinės poilsio dienos – yra laikomos ne darbo dienomis, jeigu galutinis terminas pasibaigia tokią dieną. Dėl to Civilinio proceso kodekso įstatymo 103 straipsnio 4 dalyje nustatytas leidimas taip pat pratęsiamas ir šeštadienį bei sekmadienį.

viršųviršų

5.c) Kai toks terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Mėnesiais ir metais nustatytų terminų pradžia yra tokia pati kaip ir dienomis nustatytų terminų, o galutinis terminas pasibaigia dieną, kuri atitinka pirmąją dieną atsižvelgiant į jos skaičių, arba paskutinę mėnesio dieną, jeigu termino pabaigos mėnuo neturi tokios dienos.

5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai? (Ar yra nustatyta kokia nors taisyklė, susijusi su terminų, kurie išimtinai arba konkrečiai taikomi tam tikrose civilinėse bylose, pradžia?)

Galutiniai terminai pasibaigia paskutinės dienos pabaigoje; tačiau skundų padavimo teismui arba veiksmų, kurie turi būti atliekami teisme, atlikimo galutiniai terminai pasibaigia kartu su įstaigos darbo valandų pabaiga. Mėnesiais ir metais nustatytų terminų pradžia yra tokia pati kaip ir dienomis nustatytų terminų, o galutinis terminas pasibaigia dieną, kuri atitinka pirmąją dieną atsižvelgiant į jos skaičių, arba, jeigu termino pabaigos mėnuo neturi tokios dienos, paskutinę mėnesio dieną. Išimtinių galutinių terminų nėra.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Pagal bendrą taisyklę, kuri taikoma visiems – net minėtiems ateityje įvyksiantiems – įvykiams, jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, terminas pasibaigia pirmą po tos dienos einančią darbo dieną. Pagal teismų praktiką šeštadienis ir sekmadienis – dvi savaitinės poilsio dienos – yra laikomos ne darbo dienomis, jeigu terminas baigiasi tokią dieną.

viršųviršų

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena/yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena/yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena/yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena/yra užsienyje?

Atsižvelgiant į geografinius valstybės požymius, 7 ir 8 klausimai nėra susiję su Vengrijos civilinio proceso teise.

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Aiškių normų, reglamentuojančių konkrečius terminus, taikomus nagrinėjant tam tikras civilines bylas, nėra. Bendrosios Civilinio proceso kodekso įstatymo nuostatos nustato konkrečių procesinių veiksmų atlikimo terminus, kuriuos šakiniai įstatymai gali pakeisti. Tuo pat metu Civilinio proceso kodekso dalis, reglamentuojanti tam tikras konkrečias procedūras, skiriasi nuo kodekso bendrųjų nuostatų, atsižvelgiant į šiomis nuostatomis nustatytus terminus įvairių teisės institutų atveju. Tačiau tai yra susiję tik su termino trukme, tuo tarpu tas pats termino skaičiavimo būdas taikomas visoms civilinėms byloms.

viršųviršų

10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Teismas paprastai nustato konkrečią atvykimo į bylos nagrinėjimą datą. Skubiu atveju teismai gali paspartinti tokį procesą pranešdami apie atvykimo į bylos nagrinėjimą datą telefonu arba pranešdami apie tai žodžiu bylos nagrinėjimo metu.

Kalbant apie terminų sutrumpinimą ir pratęsimą, reikia atskirti teisminius terminus, kuriuos nustato teismas pagal atitinkamas įstatymų nuostatas ir įstatymų nustatytus terminus.

Teismo sprendime dėl tam tikrų veiksmų atlikimo nustatyti terminai negali būti sutrumpinti. Įstatymo nustatyti terminai gali būti sutrumpinti tik įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais. Civilinio proceso kodekso įstatymas leidžia sutrumpinti terminą tik vienu atveju, atsižvelgiant į aštuonių dienų terminą, per kurį galima pareikšti pastabas dėl apeliacinio skundo, kuriuo apskundžiama nutartis (257 straipsnio 1 dalis).

Terminų pratęsimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso įstatymo 104 straipsnis. Atitinkamai: „teismas dėl svarbių priežasčių vieną kartą gali pratęsti savo nustatytą terminą; terminas - jį pratęsus - negali būti ilgesnis nei keturiasdešimt penkios dienos, išskyrus atvejus, kai norint pateikti eksperto nuomonę būtinas ilgesnis terminas. Įstatymo nustatyti terminai gali būti pratęsti tik įstatyme numatytais atvejais. Jeigu terminą pratęsti prašo viena iš šalių, susijęs ieškinys turėtų būti pateikiamas prieš pasibaigiant terminui; teismas gali išnagrinėti prašymą neišklausęs priešingos šalies“.

viršųviršų

Dėl to Civilinio proceso kodekso įstatymas konkrečiai nurodo teisminius terminus ir įstatymo nustatytus terminus, taip pat pateikiamos nuostatos, susijusios su terminų pratęsimu. Kiekvienu atveju, kai įstatymai numato skubų teismo sprendimo priėmimą, teismų praktikoje laikomasi bendros pozicijos, kad teisminiai terminai yra nustatomi tokiu būdu, kad jie neviršytų termino, reikalingo šaliai atlikti būtiną veiksmą.

Prašymą pratęsti terminą išsprendžia teismas priimdamas oficialų sprendimą (nutartį), kuris perduodamas pareiškėjui. Teismas savo nuožiūra nusprendžia, ar jis nori išklausyti priešingą šalį prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo. Nutarties negalima apskųsti (Civilinio proceso kodekso įstatymo 233 straipsnio 3 dalies b punktas); nepaisant to, šalims suteikiama teisė prieštarauti, kuria jie gali pasinaudoti apskųsdami teismo sprendimą.

Prašymą pratęsti teismo nustatytą galutinį terminą gali pateikti kuri nors šalis tik vieną kartą. Jeigu kuri nors šalis praleidžia nustatyto veiksmo atlikimo galutinį terminą, paprastai ji daugiau nebegali atlikti galiojančio veiksmo. Ši griežta sankcija gali būti panaikinta pateikiant prašymą pratęsti terminą.

Įstatymo nustatyti galutiniai terminai gali būti pakeičiami tik remiantis specialiu įstatyme numatytu leidimu. Procesinis įstatymas nenustato jokių normų, leidžiančių pratęsti terminą šiuo atžvilgiu.

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Šis klausimas nėra susijęs su Vengrija.

viršųviršų

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Terminų nesilaikymo sankcijos yra nustatytos Civilinio proceso kodekso įstatymo 105 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatytos tokios sankcijos:

„Išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato priešingai, šalys nebegali daugiau atlikti galiojančio veiksmo, kuris nebuvo atliktas laiku. Veiksmo neatlikimo pasekmės - išskyrus įstatymo nustatytus atvejus - atsiranda automatiškai be išankstinio pranešimo. Jeigu pagal įstatymą veiksmo neatlikimo pasekmės atsiranda tik apie jas iš anksto pranešus arba pateikus prašymą priešingai šaliai, neatliktas veiksmas gali būti atliekamas per pranešime nustatytą terminą arba iki prašymo pateikimo, arba, jeigu toks prašymas pateikiamas bylos nagrinėjimo metu, per laiką iki atitinkamo sprendimo priėmimo. Jeigu kuri nors šalis negali atlikti veiksmo dėl bendrai žinomo gamtos įvykio arba kurios nors kitos nuo šalių valios nepriklausančios kliūties, tai nėra laikoma veiksmo neatlikimu. Galutinio termino nesilaikymo pasekmės nėra taikomos, jeigu skundas teismui buvo paduotas registruotu paštu ne vėliau kaip paskutinę galutinio termino dieną“.

Tam tikros įstatymų nuostatos reglamentuoja veiksmų atlikimo terminus nenumatydamos pasekmių, atsirandančių neatlikus šių veiksmų. Tokiais atvejais teismai nustato veiksmo neatlikimo teisines pasekmes taikydami bendrąsias taisykles.

Įstatymai numato keletą Civilinio proceso kodekso įstatymo 105 straipsnio išimčių:

Šalies uždelsimas nėra laikomas veiksmo neatlikimu, jeigu jis yra pateisinamas prašyme pratęsti terminą (Civilinio proceso kodekso įstatymo 109 straipsnio 3 dalis) arba jeigu šis uždelsimas atsirado dėl bendrai žinomo gamtos įvykio arba kurios nors kitos nuo šalių valios nepriklausančios kliūties. Pastaruoju atveju kriterijus „bendrai žinomas“ taikomas abiem įvykiams. Jeigu šalis veiksmo neatliko ne dėl bendrai žinomo gamtos įvykio arba kitos nuo šalių valios nepriklausančios kliūties, atsiradusios teisinės pasekmės gali būti panaikintos pateikus prašymą pratęsti terminą.

viršųviršų

Tam tikrais veiksmų neatlikimo atvejais įstatymai nenumato galimybės kreiptis dėl atitinkamos teisinės pasekmės (pvz., Civilinio proceso kodekso įstatymo 288 ir 265 straipsniai).

Teismas gali nutraukti bylą remdamasis priešingos šalies prašymu, jeigu užsienio šalis neįvykdo pareigos sumokėti bylos nagrinėjimo išlaidų užstato (Civilinio proceso kodekso įstatymo 157 straipsnio c punktas) arba jeigu ieškovas neatvyksta į pirmąjį teismo posėdį (Civilinio proceso kodekso įstatymo 157 straipsnio d punktas). Atitinkama nedalyvavimo bylos nagrinėjime pasekmė taikoma priešingos šalies prašymu, net jeigu neatvykusi šalis nepateikė teisės į atstovavimą įrodymų (135 straipsnis 4-5 dalys). Šiuo atveju neatvykusi šalis gali ištaisyti savo neatvykimą iki teismui priimant sprendimą.

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Jeigu šalis arba jos atstovas neatvyksta į teismą nustatytą dieną ne dėl savo kaltės arba praleidžia galutinį terminą ne dėl savo kaltės, neatvykimo pasekmės — išskyrus toliau nurodytus atvejus — gali būti ištaisomos nurodant pateisinančias aplinkybes. Pasiteisinimas nepriimamas, jeigu:

  1. tokio pasiteisinimo nepripažįsta įstatymas;
  2. neatvykimo pasekmės gali būti panaikintos nenurodžius pateisinančių aplinkybių arba teismo sprendime nėra nurodyta neatvykusiai šaliai žalą sukeliančių nuostatų;
  3. šalis nesilaiko vėlesnio galutinio termino, kuris buvo nustatytas šaliai pateikus prašymą pratęsti terminą ir
  4. ieškovas gali nenurodyti vindikacinį ieškinį pateisinančių aplinkybių.

Pagal Civilinio proceso kodekso įstatymą tik dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių neatvykus į teismą, t. y. netyčinis neatvykimas į teismą gali būti ištaisomi nurodžius pateisinančias aplinkybes. Nekaltumas reiškia kaltės trūkumą, todėl netgi neatvykimas dėl mažesnio laipsnio aplaidumo arba neatsargumo yra priskiriamas asmens kaltei. Tačiau reikalavimas priimti nešališką teismo sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso įstatymo 109 straipsnio 3 dalį, kur tinkama, gali reikšti šios griežtos nuostatos išimtį.

viršųviršų

Prašymus pratęsti terminą galima pateikti per penkiolika dienų. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo praleistos paskutinės dienos arba paskutinės praleisto galutinio termino dienos. Tačiau jeigu šalis arba jos atstovas sužino apie neatvykimą vėlesnę dieną arba jeigu kliūtis panaikinama vėlesnę dieną, prašymo pratęsti terminą pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo arba kliūties panaikinimo momento. Prašyme pratęsti terminą reikia nurodyti neatvykimo priežastis ir aplinkybes, dėl kurių tikėtina, kad neatvykimas buvo netyčinis. Praleidus galutinį terminą, pateikiant prašymą pratęsti terminą taip pat reikia atlikti veiksmą, kuris nebuvo atliktas.

Prašymai pratęsti terminą nesustabdo nei bylos nagrinėjimo, nei sprendimo vykdymo. Tačiau jeigu yra pakankama tikimybė, kad prašymas pratęsti terminą bus patenkintas, teismas gali ex officio priimti nutartį dėl bylos nagrinėjimo arba sprendimo vykdymo sustabdymo neišklausęs priešingos šalies.

Prašymą pratęsti terminą išsprendžia teismas, kuriame buvo nagrinėjama byla, į kurią šalis neatvyko, arba, galutinio termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo atveju, antrosios instancijos teismas. Jeigu teismas patenkina prašymą pratęsti terminą, neatvykusios šalies atliktas veiksmas laikomas atliktu praėjus galutiniam terminui, ir praleistos dienos bylos nagrinėjimas turi būti atitinkamai pakartotinai surengtas. Taip pat reikia išspręsti klausimą, ar sprendimas, priimtas neįvykus bylos nagrinėjimui, turėtų būti patvirtintas, ar visas arba iš dalies panaikintas, priklausomai nuo pakartotino bylos nagrinėjimo pasekmių.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 11-10-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė