Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Graikija

Naujausia redakcija: 16-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Graikija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys. 1.
2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas? 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)? 4.
4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti perduodant arba įteikiant dokumentus (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)? 4.a)
5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti: 5.
5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos? 5.b)
5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos1), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys.

Galutinis terminas yra galutinė data, iki kurios turi būti įvykdytas dokumentas arba jis turi būti gautas, kad būtų nagrinėjama byla arba įvykdytas dokumentas. Galutinių terminų nustatymo tikslas - paspartinti teisingumo vykdymą ir apsaugoti teisę į bylos nagrinėjimą. Procesiniai galutiniai terminai yra galutiniai terminai, sukeliantys pasekmes, kai jų yra laikomasi arba jie yra praleidžiami. Galutinių terminų yra dvi rūšys: 1) VEIKSMO atlikimo galutinis terminas yra toks terminas, iki kurio pabaigos turi būti atliktas procesinis veiksmas, pvz., įstatyme nustatytas galutinis terminas paduoti apeliacinį skundą (plg. Civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalį), ir 2) PARENGTINIS galutinis terminas yra galutinis terminas, kuriam pasibaigus turi būti atliekamas procesinis veiksmas. Šie galutiniai terminai, pvz., galutinis terminas iškviesti atsakovą į teismą (Civilinio proceso kodekso 228 straipsnis), paprastai yra nustatomi atsakovo naudai, kadangi jie suteikia galimybę atsakovui pasirengti. Šis skirtumas yra svarbus dėl to, kad galutinį terminą veiksmui atlikti šalys bendru sutarimu gali pratęsti, o parengtinio galutinio termino negalima pratęsti. Galutiniai terminai veiksmams atlikti, kurie pasibaigia valstybinę švenčių dieną, faktiškai baigiasi po to einančią darbo dieną, o parengtiniai galutiniai terminai pasibaigia jų pabaigos dieną, nepaisant to, ar tokie terminai baigiasi darbo dieną, ar valstybinės šventės dieną. Toliau pateikiami kai kurie svarbiausi Civilinio proceso kodekse nurodyti procesiniai galutiniai terminai:

viršųviršų

  1. Galutinis šalių iškvietimo į teismą terminas prasidėjus bylai: šešiasdešimt (60) dienų iki bylos nagrinėjimo, išskyrus atvejus, kai šalis gyvena užsienyje arba jos buvimo vieta nėra žinoma, antruoju atveju galutinis terminas yra devyniasdešimt (90) dienų iki bylos nagrinėjimo (plg. Civilinio proceso kodekso 228 straipsnį).
  2. Galutinis terminas prašymui panaikinti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas nedalyvaujant vienai iš šalių, pateikti: penkiolika (15) dienų iki teismo sprendimo įteikimo Graikijoje gyvenančioms šalims, dėl kurių sprendimas buvo priimtas joms nedalyvaujant. Jeigu šalis, dėl kurios sprendimas priimtas jai nedalyvaujant, gyvena užsienyje arba jos buvimo vieta nėra žinoma, galutinis terminas yra šešiasdešimt (60) dienų iki teismo sprendimo įteikimo (plg. Civilinio proceso kodekso 503 straipsnį).
  3. Galutinis terminas apeliaciniam skundui paduoti: trisdešimt (30) dienų nuo galutinio teismo sprendimo įteikimo dienos, jeigu apeliacinį skundą paduoda Graikijoje gyvenantis asmuo. Jeigu apeliacinį skundą paduodantis asmuo gyvena užsienyje arba jo buvimo vieta nėra žinoma, galutinis terminas yra šešiasdešimt (60) dienų nuo galutinio teismo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu galutinis teismo sprendimas nėra įteikiamas, galutinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra treji (3) metai nuo paskelbimo apie teismo sprendimą (plg. Civilinio proceso kodekso 518 straipsnį).
  4. Galutinis pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme terminas: šešiasdešimt (60) dienų, jeigu pareiškėjas gyvena Graikijoje. Jeigu pareiškėjas gyvena užsienyje arba jo buvimo vieta nežinoma, galutinis terminas yra šimtas dvidešimt (120) dienų (plg. Civilinio proceso kodekso 545 straipsnį).
  5. Galutinis terminas paduoti kasacinį skundą: trisdešimt (30) dienų nuo teismo sprendimo įteikimo dienos, jeigu kasacinį skundą paduoda Graikijoje gyvenantis asmuo. Jeigu kasacinį skundą paduodantis asmuo gyvena užsienyje arba jo buvimo vieta nėra žinoma, galutinis terminas yra devyniasdešimt (90) dienų nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu teismo sprendimas neįteikiamas, galutinis terminas kasaciniam skundui paduoti yra treji (3) metai nuo paskelbimo apie teismo sprendimą dienos (plg. Civilinio proceso kodekso 564 straipsnį).

Procesiniai galutiniai terminai yra nustatyti Civilinio proceso kodekse ir kitose procesinės teisės normose, pvz., susijusiose su ginčais dėl santuokos (santuokos nutraukimas, santuokos pripažinimas negaliojančia ir t. t.), pranešimais apie bankrotą, prašymais panaikinti pranešimą apie bankrotą, priimtą nedalyvaujant atsakovui (plg. Civilinio proceso kodekso 632 straipsnį), ginčais dėl atlyginimo, darbo ginčais, teismo draudimais, vykdymu ir prašymais panaikinti vykdymą, nustatytą nedalyvaujant atsakovui.

viršųviršų

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas

Ne darbo dienos Graikijoje yra nustatytos įstatyme Nr. 1157/1981, tačiau šis sąrašas nėra išsamus. Ne darbo dienos požymis yra tai, kad paprastai tokią dieną nėra vykdomi jokie sandoriai ir dėl to ne darbo dienos nėra svarbios konkrečių profesijų atstovams arba paslaugų teikimui. Tai gali būti nacionalinės, religinės arba kitos poilsio dienos, įskaitant vietos arba laikinas poilsio dienas. Valstybinės švenčių dienos yra valstybinių institucijų ne darbo dienos. Valstybinių švenčių dienos yra šios: kovo 25 d. (nacionalinė poilsio diena), spalio 28 d. (nacionalinė poilsio diena), sausio 1 d., Trys karaliai (sausio 6 d.), Didysis penktadienis, Velykų šeštadienis, gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdos, Kalėdų antroji diena, Sekminių antroji diena, Pelenų diena, Velykų antroji diena ir kiekvienas sekmadienis.

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Procesiniai terminai yra nustatyti Civilinio proceso kodekso 144–151 straipsniuose. Atsižvelgiant į termino šaltinį yra skiriami įstatymų terminai (įstatymo nustatyti terminai, pvz., terminas pradėti teisminį bylos nagrinėjimą), teisminiai terminai (bylą nagrinėjančio teismo nustatyti terminai, pvz., terminas šalims atvykti asmeniškai, plg. Civilinio proceso kodekso 245 straipsnį), atidedamieji terminai (terminai, kurių nesilaikant teismas atideda bylos nagrinėjimą) ir privalomieji terminai (terminai, kurių nesilaikant prarandama teisė). Terminų pradžia ir pabaiga yra aptariamos toliau. Terminas yra sustabdomas, jeigu jam nepasibaigus viena iš šalių miršta. Jeigu sustabdytas terminas prasidėjo įteikus dokumentą, naujasis terminas prasidės nuo to paties dokumento įteikimo mirusiojo asmens paveldėtojams pagal įstatymą. Jeigu jis prasidėjo nuo kokio nors kito įvykio, naujasis terminas prasidės nuo pranešimo įteikimo tuo tikslu minėtiems asmenims. Jeigu bylos nagrinėjimas atidedamas prieš pasibaigiant terminui, šis terminas bus sustabdytas ir naujasis terminas prasidės atnaujinus bylos nagrinėjimą. Laiko tarpo nuo rugpjūčio 1 d. iki 31 d. nėra paisoma atsižvelgiant į galutinius veiksmo atlikimo terminus, kurie yra nurodyti Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 7 dalyje (tai yra bylos pradėjimo galutiniai terminai ir galutiniai terminai pateikti prašymą panaikinti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas nedalyvaujant vienai iš šalių).

viršųviršų

Įstatyme yra numatyta galimybė pratęsti terminus šalių susitarimu ir teisėjo sutikimu. Įstatymo nustatyti terminai ir teisminiai terminai gali būti pratęsti, jeigu tai neturi įtakos trečiųjų šalių teisėms. Teisėjai neprivalo paisyti šalių pateikto prašymo pratęsti terminą ir gali iš dalies patvirtinti jį arba atmesti – tai priklauso nuo to, kaip teisėjai įvertina konkrečias aplinkybes. Kitais žodžiais tariant, šalys privalo nurodyti ir pateikti termino pratęsimo įrodymus. Galiausiai terminai gali būti sutrumpinti šalių susitarimu ir teismo sprendimu. Visi įstatymo nustatyti terminai gali būti sutrumpinti, išskyrus bylos pradėjimo terminus.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo termino pradžios momento (a momento ad momentum). Galutiniai terminai paprastai pasibaigia jų paskutinės dienos 19 valandą. Galutiniai veiksmo atlikimo terminai, kurie pasibaigia valstybinę švenčių dieną, faktiškai baigiasi kitą dieną. Galutiniai terminai taip pat yra pratęsiami, jeigu jie pasibaigia šeštadienį. Jeigu pasibaigus galutiniam terminui antroji diena taip pat yra valstybinė švenčių diena, galutinis terminas yra pratęsiamas iki kitos dienos, kuri nėra valstybinė švenčių diena. Kad nebūtų prarasta diena, kurią termino pradžia (paprastai aptarnavimas) atsiranda tik prieš 19 valandą, terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną. Nesvarbu, kad kita diena (t. y. termino pradžios diena) yra ne darbo diena, taip pat nesvarbu, kad ne darbo dienos atsiranda termino skaičiavimo metu, išskyrus atvejus, kai įstatymas aiškiai nustato kitaip (plg. Civilinio proceso kodekso 632 straipsnį dėl prašymų panaikinti pranešimus apie bankrotą, paskelbtus nedalyvaujant atsakovui).

viršųviršų

4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti perduodant arba įteikiant dokumentus (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)?

Civilinio proceso kodekse nėra nuostatos, susijusios su terminų pratęsimu arba sutrumpinimu, jeigu dokumentai yra įteikiami, išsiunčiami paštu arba yra naudojamasi kitokia įteikimo transportu forma.

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti:

5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą?
(Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia?)

Diena, kurią pradedamas skaičiuoti terminas, gali būti įskaičiuojama į terminą tik jeigu tai aiškiai nustatyta įstatyme arba teismo sprendime arba sutartyje. Tai nėra taikoma nuostatai, pagal kurią terminas prasideda įteikus dokumentą. Dėl to svarbūs terminai apeliaciniam skundui, kasaciniam skundui arba prašymui panaikinti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas nedalyvaujant vienai iš šalių, pateikti prasideda kitą dieną po to, kai įteikiamas teismo sprendimas arba jis yra paskelbiamas. Tačiau jeigu nustatyta, kad terminas prasideda konkrečią dieną, ši diena yra įskaičiuojama. Kai terminas pradedamas skaičiuoti įteikus dokumentą, kitoks sužinojimas apie dokumento, kuris turi būti įteiktas, turinį nėra svarbi aplinkybė skaičiuojant galutinį terminą (plg. atsakymą į 4 klausimą).

viršųviršų

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos?

Daugeliu atvejų, kaip nurodyta pirmiau, faktas, kad termino metu pasitaiko ne darbo dienos, nėra svarbus. Darbo dienos skaičiuojamos tik kai tai yra aiškiai nustatyta (pvz., galutinis terminas prašymui panaikinti pranešimą apie bankrotą, paskelbtą atsakovui nedalyvaujant, pateikti, kuris paprastai pasibaigia pirmadienį, balandžio 18 d. (sic)).

5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais arba metais, faktas, kad termino metu pasitaiko ne darbo dienos, nėra svarbus.

5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai?
(Ar yra nustatyta kokia nors taisyklė, susijusi su terminų, kurie išimtinai arba konkrečiai taikomi tam tikrose civilinėse bylose, pradžia?)

Kadangi įstatymo nustatyti arba teisminiai terminai prasideda kitą dieną nuo jų pradžios, galutinė jų pabaigos data yra nustatoma pagal dieną, kurią faktiškai pradedamas skaičiuoti terminas.

Jeigu terminas skaičiuojamas metais, jis pasibaigia tos pačios paskutinių termino metų dienos pabaigoje. Pavyzdžiui, jeigu teismo sprendimas paskelbiamas 2000 m. gegužės 8 d., trejų metų terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigia 2003 m. gegužės 9 d. (skaičiuojant terminą įtakos neturi tai, kad vieneri metai yra keliamieji).

Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais, jis pasibaigia tos pačios kaip ir termino pradžia paskutinio mėnesio dienos pabaigoje. Jeigu tokios dienos nėra, terminas pasibaigia paskutinę mėnesio dieną (kiekvieno mėnesio dienų skaičius reikšmės neturi).

viršųviršų

Pusės metų terminas trunka šešis (6) mėnesius, o dviejų savaičių terminas trunka penkiolika (15) dienų.

Jeigu terminas skaičiuojamas valandomis, įsiterpiančios valstybinės švenčių dienos nėra įskaičiuojamos. Paskutinė valanda nustatoma pagal termino pradžią, kuri yra pirmoji termino pradžios valanda. Pavyzdžiui, jeigu parodymus prisiekus numatyta pateikti 10 valandą, šaukimas į teismą laikomas įteiktu laiku, jeigu jis įteikiamas 9 valandą 40 minučių.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Jeigu terminas pasibaigia valstybinę švenčių dieną arba šeštadienį, jis yra pratęsiamas iki kitos dienos, kuri nėra valstybinė švenčių diena, net jeigu termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu.

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos1), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Civilinio proceso kodekse nėra nuostatos, susijusios su galutinių terminų pratęsimu atokiose arba atskirose Graikijos geografinėse dalyse esantiems gyventojams. Tačiau jeigu šalis gyvena už Graikijos ribų arba jos buvimo vieta nėra žinoma, Civilinio proceso kodekse yra nuostata, susijusi su ilgesniu galutiniu terminu, priklausančiu nuo bylos pobūdžio.

viršųviršų

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje?

Nėra įstatymo įtvirtintos nuostatos, susijusios su galutinių terminų pratęsimu dėl atstumo, nepaisant to, ar teismo būstinė yra toli nuo šalies gyvenamosios vietos. Galutinis terminas paprastai visoms šalims yra vienodas. Tačiau yra konkreti nuostata, susijusi su šalimis, kurios gyvena už Graikijos ribų.

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Apeliacinių skundų padavimo terminus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 518 straipsnio 1 dalis. Jeigu apeliacinį skundą paduodantis asmuo gyvena Graikijoje, terminas yra trisdešimt (30) dienų, o jeigu jis gyvena užsienyje arba jo buvimo vieta nėra žinoma, terminas yra šešiasdešimt (60) dienų. Šešiasdešimties (60) dienų terminas nėra taikomas laikinai užsienyje gyvenantiems asmenims (atostogaujantiems arba kelioms dienoms išvykusiems dėl konkrečių priežasčių), tačiau terminų trukmė yra konkrečiai nustatyta atsižvelgiant į jų profesines arba šeimos aplinkybes.

10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Graikijos teisės sistemoje pripažįstama, kad teisinės apsaugos reikalavimas reiškia galutinę ir laikiną teisinę apsaugą, nepaisant ginčo pobūdžio. Teismo draudimų procedūra (plg. Civilinio proceso kodekso 682–738 straipsnius) reglamentuoja atvejus, kai, siekdamas atsižvelgti į būtinybę skubiai išnagrinėti bylą arba išvengti gresiančio pavojaus, teismas gali nustatyti priemones, kuriomis yra užtikrinama arba išsaugojama teisė, arba sureguliuojama situacija ir tuomet šios priemonės pakeičiamos arba panaikinamos. Kadangi tokie atvejai yra skubūs, teisėjas yra atsakingas už laiko ir vietos, kurioje bus nagrinėjamas prašymas dėl teismo draudimo, nustatymą, ir jis privalo veikti greitai, tačiau taip pat turi tinkamai atsižvelgti į šalių teisę į teisminį nagrinėjimą. Dėl to teisėjas gali savo nuožiūra pasirinkti šalių iškvietimo į teismą būdą ir galutinį terminą, net jeigu šalys gyvena užsienyje arba jų buvimo vieta nėra žinoma, ir bylos nagrinėjimas gali būti paskirtas sekmadienį arba valstybinę švenčių dieną. Išskyrus teismo draudimus, minėti galutiniai terminai yra taikomi kitose civilinėse bylose, o nuostatos dėl jų pratęsimo nėra.

viršųviršų

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Graikijos teisės sistemoje tai nėra taikoma.

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Civilinėje byloje procesinių pasekmių, atsirandančių, jei nesilaikoma procesinių terminų, nėra. Jeigu galutinis terminas, per kurį šalys turi atlikti tam tikrą veiksmą, pasibaigia, o šalys jokio veiksmo neatliko, jos praranda savo teises. Skirtingos pasekmės atsiranda, jei nesilaikoma parengtinių galutinių terminų, pavyzdžiui, byla gali būti nutraukta (plg. Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalį).

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Konstitucijoje nustatytas status quo ante atkūrimas yra teisinis teisės gynimo būdas, suteikiantis galimybę šaliai, kuri dėl force majeure priežasčių arba kitos šalies nesąžiningumo praleido galutinį terminą, prašyti atkurti status quo ante, kuri buvo iki pasibaigiant galutiniam terminui.

Tačiau prašymas atkurti status quo ante negali būti pateikiamas, jeigu jis pagrįstas: a) pareiškėjui byloje atstovaujančio advokato arba teisinio atstovo kalte, b) aplinkybėmis, dėl kurių teisėjas priėmė sprendimą nagrinėdamas prašymą pratęsti galutinį terminą arba atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant pratęsti terminą arba atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme turi būti nurodyta, dėl kokių priežasčių buvo praleistas galutinis terminas, pateikti įrodymai, leisiantys nustatyti tiesą, ir nurodytas dokumentas, kuris buvo nepastebėtas, arba patvirtinta, kad jis jau buvo įvykdytas. Prašymas atkurti status quo ante turi būti išnagrinėtas per trisdešimt (30) dienų nuo to laiko, kai force majeure kliūties taikymas išnyko arba buvo sužinota apie trečiosios šalies nesąžiningumą. Praleidus minėtą galutinį terminą, naujo prašymo nebegalima pateikti (plg. Civilinio proceso kodekso 152-158 straipsnius).

Papildoma informacija

1 Pavyzdžiui: Portugalijos Azorų ir Madeiros salos, Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos, Ispanijos Kanarų salos ir t. t.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Graikija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė