Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Vokietija

Naujausia redakcija: 29-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Vokietija

 

TURINIO LENTELE

1. Pateikite įvairių terminų, kurie Jūsų valstybėje narėje taikomi nagrinėjant civilines bylas; pavyzdžiui, procesiniai terminai, įgyjamosios senaties terminai arba ieškinio senaties terminai, teismo nustatyti terminai ir t. t. 1.
2. Pateikite įvairių dienų, kurios Jūsų įstatymuose pagal 1971 m. birželio mėn. Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 numatytos kaip nedarbo dienos, sąrašą. 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės Jūsų valstybėje taikomos nagrinėjant civilines bylas? Nurodykite teisės aktus, taikomus nagrinėjant civilines bylas. 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)? 4.
4.a) Ar galima laikui, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, padaryti poveikį arba jį pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)? 4.a)
5.
5.a) Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar nurodytas dienų skaičius reiškia kalendorines, ar tik darbo dienas? 5.b)
5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Ar yra kokių nors termino pradžios aplinkybių, kurios išimtinai arba ypatingai taikomos tik nagrinėjant tam tikras civilines bylas? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar šis termino pratęsimas taikomas net tada, kai termino pradžia apibrėžta ateityje įvyksiančiu įvykiu? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena ar yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena ar yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Pateikite įvairių terminų, kurie Jūsų valstybėje narėje taikomi nagrinėjant civilines bylas; pavyzdžiui, procesiniai terminai, įgyjamosios senaties terminai arba ieškinio senaties terminai, teismo nustatyti terminai ir t. t.

a) Procesiniai terminai

Vokietijoje Civilinio proceso kodekso (ZPO) 214–229 straipsniai nustato bendruosius teismo proceso terminus, o konkrečios nuostatos, reglamentuojančios atskirus terminus, yra įtvirtintos kituose ZPO straipsniuose.

Paprastai yra išskiriami „realūs“ terminai (vok. eigentliche Fristen), t. y. terminai, per kuriuos byloje dalyvaujantys asmenys gali arba – kad neprarastų teisių – turi atlikti procesinius veiksmus ar formalumus, ir „nerealūs“ terminai (vok. uneigentliche Fristen), per kuriuos pagal įstatymą teismas turi atlikti tam tikrus oficialius veiksmus.

Realūs terminai yra nurodyti įstatyme arba teismas juos nustato savo nuožiūra. Prie įstatyme nurodytų terminų priskiriami lengvatiniai terminai (vok. Notfristen), nustatyti ZPO 224 straipsnio 2 dalyje kurie kaip tokie visada yra aprašomi ZPO ir kurie negali būti sutrumpinti arba pratęsti.

Šalys gali susitarti dėl teismo ir įstatymų nustatytų terminų sutrumpinimo, tačiau negali sutrumpinti lengvatinių terminų arba nerealių terminų. Tačiau šalys negali pratęsti terminų. Iš esmės teismas gali pratęsti arba sutrumpinti savo nustatytą terminą, tačiau įstatyme nurodytus terminus jis gali pakeisti tik tada, kai tai padaryti leidžia teisinė nuostata ir tik kai šalis gali pateikti įtikinamus tokio terminų pakeitimo įrodymus.

viršųviršų

Toliau nurodyti terminai yra svarbūs šalims, kurios dalyvauja nagrinėjant civilinę bylą:

a) Mokėjimo bylose

Mokėjimo bylose pagal ZPO 692 straipsnio 3 dalį prieštaravimas dėl mokėjimo vykdomojo rašto gali būti pateiktas per dvi savaites. Pagal ZPO 700 ir 339 straipsnius skundas dėl vykdomojo rašto turi būti pateikiamas taip pat per dvi savaites.

b) Oficialaus tyrimo bylose
  1. ZPO 132 straipsnyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad siekiant tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ginčo tvarka parengtiniai pareiškimai teismui turi būti pateikti tokiu laiku, kad teismas šiuos pareiškimus kitai šaliai spėtų perduoti likus ne mažiau kaip savaitei iki bylos nagrinėjimo teisme.
  2. Kai teisėjas, remdamasis ZPO 275 straipsnio 1 dalimi ir 277 straipsniu, nustato parengiamojo teismo posėdžio datą, jis turi suteikti atsakovui ne mažiau kaip dvi savaites atsakymui pateikti. Pagal ZPO 276 straipsnio 1 dalį, kai teisėjas pradeda rašytinę parengiamojo teismo posėdžio procedūrą, atsakovas turi dviejų savaičių lengvatinį terminą, per kurį jis turi nurodyti, ar ketina gintis nuo pareikšto ieškinio; pagal ZPO 276 straipsnio 2 dalį teismas jam suteikia mažiausiai dvi savaites atsiliepimui į ieškinį pateikti.
  3. Jeigu atsakovas neįstengia per nustatytą terminą nurodyti savo ketinimų gintis nuo ieškinio, pagal ZPO 331 straipsnį ieškovas gali prašyti priimti sprendimą už akių. Teismas taip pat priima sprendimą už akių, jeigu ieškovas arba atsakovas neatvyksta į susitikimą arba nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Pagal ZPO 338 ir 339 straipsnius, teismui priėmus sprendimą už akių, šalis, kuriai sprendimas nėra palankus, turi dviejų savaičių terminą prieštaravimui pateikti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Kai prieštaravimas yra priimtinas (ir, svarbiausia, pateiktas laiku), byla pradedama nagrinėti nuo to etapo, kuris buvo prieš priimant sprendimą už akių.
  4. Pagal ZPO 517 straipsnį skundai turi būti pateikiami per mėnesį, o ZPO 520 straipsnis suteikia dviejų mėnesių terminą skundą pagrindžiantiems įrodymams pateikti. Abu šie terminai pradedami skaičiuoti nuo galutinio teismo sprendimo įteikimo dienos arba vėliausiai per penkis mėnesius nuo pranešimo apie teismo sprendimą. Teismas nustato mažiausiai dviejų savaičių terminą atsiliepimui į skundą pateikti.
  5. Kai apeliacinis teismas atmeta skundą dėl teisės klausimo, pagal ZPO 544 straipsnio 1 ir 2 dalis per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo įteikimo dienos galima pateikti naują prašymą leisti pateikti skundą.
  6. Vieno mėnesio terminas, kuris suteikiamas skundui dėl teisės klausimo pateikti pagal ZPO 548 straipsnį, taip pat yra lengvatinis terminas, o ZPO 551 straipsnis nustato dviejų mėnesių terminą skundą pagrindžiantiems įrodymams pateikti. Abu šie terminai pradedami skaičiuoti nuo galutinio teismo sprendimo įteikimo dienos arba vėliausiai per penkis mėnesius nuo pranešimo apie teismo sprendimą.
  7. Pagal ZPO 569 straipsnį skubūs skundai dėl teismo sprendimo turi būti pateikiami per dvi savaites nuo jų įteikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius ir 2 savaites nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Skundai dėl teisės klausimo, kurie gali būti pagrįsti tik teisių pažeidimu, pagal 575 straipsnio 1 dalį turi būti pateikiami per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įteikimo dienos, o ZPO 575 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad skundo įrodymai gali būti pateikti per papildomą vieną mėnesį.
  8. Kai šalis dėl savo kaltės nesilaiko kurio nors procesinio reikalavimo, nurodyto ZPO 233 straipsnyje (pvz., lengvatinio termino arba termino, nustatyto skundą pagrindžiantiems įrodymams pateikti), ji gali prašyti taikyti restitutio in integrum. Pagal ZPO 234 straipsnio 1 ir 2 dalis prašymas turi būti pateikiamas per dvi dienas nuo kliūties panaikinimo.

2. Pateikite įvairių dienų, kurios Jūsų įstatymuose pagal 1971 m. birželio mėn. Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 numatytos kaip nedarbo dienos, sąrašą.

  • Naujųjų metų diena – sausio 1 d.;
  • Trijų karalių diena – sausio 6 d. (tik Badene-Viurtemberge, Bavarijoje ir Saksonijoje-Anhalte);
  • Didysis penktadienis: data skiriasi, bet dažniausiai būna kovo mėn. pabaigoje arba balandžio mėn. pradžioje;
  • Velykų sekmadienis: data skiriasi, bet dažniausiai būna kovo mėn. pabaigoje arba balandžio mėn. pradžioje;
  • Velykų pirmadienis (Velykų antroji diena): data skiriasi, bet dažniausiai būna kovo mėn. pabaigoje arba balandžio mėn. pradžioje;
  • Darbo diena – gegužės 1 d.;
  • Kristaus žengimo į dangų šventė: gegužės mėn., data skiriasi;
  • Sekminės: gegužės mėn., data skiriasi;
  • Sekminių pirmadienis (Sekminių antroji diena): gegužės mėn., data skiriasi;
  • Corpus Christi: data skiriasi ir būna tarp gegužės mėn. pabaigos ir birželio mėn. vidurio (tik Badene-Viurtemberge, Bavarijoje, Hesene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Reino krašte-Pfalce, Saro krašte, Saksonijoje ir Tiuringijoje);
  • Žolinė: rugpjūčio 15 d. (tik Bavarijoje ir Saro krašte);
  • Vokietijos susivienijimo diena: spalio 3 d.;
  • Reformacijos diena: spalio 31 d. (tik Brandenburge, Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje, Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Tiuringijoje);
  • Visų Šventųjų diena: lapkričio 1 d. (tik Badene-Viurtemberge, Bavarijoje, Šiaurės Reine- Vestfalijoje, Reino krašte-Pfalce ir Saro krašte);
  • Atgailos diena: data skiriasi, bet dažniausiai būna lapkričio mėn. viduryje arba pabaigoje (tik Saksonijoje);
  • Kalėdos: gruodžio 25 d.;
  • Kalėdų antroji diena: gruodžio 26 d.

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės Jūsų valstybėje taikomos nagrinėjant civilines bylas? Nurodykite teisės aktus, taikomus nagrinėjant civilines bylas.

ZPO 222 straipsnyje yra nustatyta, kad visi teismo bylų terminai turi būti skaičiuojami pagal Civilinio kodekso 187–193 straipsniuose nustatytas taisykles.

viršųviršų

Daugiau informacijos apie terminų nustatymo tvarką galima rasti atsakymuose į 5 ir 6 klausimus.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumo sutvarkymo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (dies a quo)?

Jeigu klausimas siejasi su tuo, kada įsigalioja terminui nepasibaigus atliktas veiksmas, atsakymas yra toks:

Procesinių terminų yra laikomasi, jeigu veiksmai arba formalumai atliekami iki paskutinės termino dienos pabaigos, t. y. paprastai dokumentas teismui yra perduodamas paskirtu laiku. Esminis veiksnys yra tai, kada teismas gavo dokumentą, o ne kada jis buvo išsiųstas. Tačiau nustatytas terminas gali būti visiškai išnaudojamas, t. y. iki pat paskutinės dienos pabaigos, net jeigu mažai tikėtina, kad iš tikrųjų kas nors tuo metu susipažins su dokumentu.

Jeigu klausimu siekiama nustatyti termino pradžios skaičiavimo momentą, atsakymas yra toks:

Kai remiantis įvykiu arba konkrečiu dienos laiku nustatoma termino pradžia, pagal Civilinio kodekso 187 straipsnį atitinkama diena nėra įskaičiuojama į termino eigą.

4.a) Ar galima laikui, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, padaryti poveikį arba jį pakeisti dokumentus perduodant arba įteikiant (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)?

Ne. Kai terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumento įteikimo (žr. atsakymą į 5d klausimą), įteikimo būdas nėra svarbus. Dokumentai įteikiami tuomet, kai jie yra perduodami jų gavėjui (ZPO 177 straipsnis), arba kitais pakaitiniais būdais, nurodytais ZPO 178, 180 ir 181 straipsniuose (pvz., dokumentai perduodami suaugusiam šeimos nariui arba įmetami į pašto dėžutę).

viršųviršų

5.

5.a) Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia?

Kai terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumento įteikimo (žr. atsakymą į 5d klausimą), reikia įrodyti, kad dokumentai buvo iš tikrųjų įteikti. Tuo atveju, kai yra įteikiama pakaitiniais būdais, klausimas, ar gavėjas iš tikrųjų gavo dokumentą, iš esmės nėra lemiamas. Lemiamas veiksnys yra tai, kad adresas, kuriuo dokumentas turi būti įteiktas, yra (vis dar) adresato namai arba verslo veiklos patalpos, kuriose turi būti įteiktas dokumentas.

Jeigu gavėjas nežino apie bylą ir dėl to negali apskųsti sprendimo, esant tam tikroms aplinkybėms jis gali prašyti taikyti restitutio in integrum (žr. atsakymą į 13 klausimą). Dėl faktinės termino pradžios žr. atsakymą į 5d klausimą.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar nurodytas dienų skaičius reiškia kalendorines, ar tik darbo dienas?

Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi atlikti veiksmą arba dokumentas jam turi būti įteiktas 2005 m. balandžio 4 d., pirmadienį, ir jis turi per 14 dienų nuo dokumento įteikimo dienos pateikti atsakymą, ar tai reiškia, kad jis turi pateikti atsakymą iki:

  1. pirmadienio, balandžio 18 d. (kalendorinės dienos) ar
  2. penktadienio, balandžio 22 d. (darbo dienos)?

Nurodytas dienų skaičius yra susijęs tik su kalendorinėmis, bet ne darbo dienomis. Pirma pateiktame pavyzdyje termino pabaiga bus balandžio 18 d., o ne balandžio 22 d. Kai terminas baigiasi sekmadienį, šeštadienį arba visuotinai pripažintą nedarbo dieną, terminas pratęsiamas iki kitos pirmos darbo dienos (jeigu, pvz., balandžio 18 d. būtų šeštadienis, terminas pasibaigtų pirmadienį, balandžio 20 d.).

viršųviršų

5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Kai terminas nėra skaičiuojamas nuo pagrindinio įvykio arba laiko momento, bet yra išreikštas mėnesiais arba metais, jis pasibaigia paskutinės savaitės arba mėnesio dieną, kuri atitinka dienos, kurią atsitiko įvykis arba nuo kurios pradėtas skaičiuoti terminas, pavadinimą arba skaičių. Kai dienos pradžia yra momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, šis terminas pasibaigia paskutinės savaitės arba mėnesio, kuris yra nurodytas arba yra termino pradžios dienos data, dienos pabaigoje.

Kai paskutinė mėnesiais skaičiuojamo termino diena yra tą mėnesį, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną (pvz., terminas prasideda sausio 30 d. ir pasibaigia vasario 28 d.).

5.d) Ar yra kokių nors termino pradžios aplinkybių, kurios išimtinai arba ypatingai taikomos tik nagrinėjant tam tikras civilines bylas?

Paprastai terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumento, kuriuo prašoma pateikti atsakymą, įteikimo arba sprendimo, kurį galima apskųsti, įteikimo (plg., pvz., ZPO 276 straipsnio 1 dalies 1 sakinį, 329 straipsnio 2 dalies 2 sakinį arba 339 straipsnio 1 dalį). ZPO 517 straipsnis, 548 straipsnis ir 569 straipsnio 1 dalies 2 sakinys taip pat nustato, kad skundų, skundų dėl teisės klausimo arba prašymų pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos; kai dokumentas neįteikiamas arba įteikiamas netinkamai ir klausimas nėra išsprendžiamas, atsižvelgiant į ZPO 189 straipsnį terminas prasideda per penkis mėnesius nuo paskelbimo apie sprendimą. Taip penkių mėnesių terminas pakeičia dokumentų įteikimą. ZPO 544 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje yra panaši nuostata, susijusi su atnaujinto prašymo leisti pateikti apeliacinį skundą pateikimu, tačiau šiuo atveju dokumentų įteikimo pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip per šešis mėnesius.

viršųviršų

Esama skirtingų terminų pradžios skaičiavimo taisyklių, visų pirma susijusių su teisiniais teisės gynimo būdais, dėl kurių išimtiniais atvejais teismo sprendimo teisinė galia gali būti panaikinta:

  • terminas pateikti prašymus taikyti restitutio in integrum prasideda kliūties panaikinimo dieną (ZPO 234 straipsnio 2 dalis);
  • terminas pateikti prašymus dėl neįvykusio nagrinėjimo pagal ZPO 321a straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo to laiko, kai sužinoma apie teisės į teisminį bylos nagrinėjimą pažeidimą (ZPO 321a straipsnio 2 dalies 1 sakinys);
  • terminas pateikti prašymus panaikinti byloje priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (ZPO 578 ir kiti straipsniai) prasideda tą dieną, kai šalis sužinojo apie teismo sprendimo ginčijimo pagrindus, tačiau ne prieš įsigaliojant teismo sprendimui (ZPO 586 straipsnio 2 dalies 1 sakinys).

Terminas pateikti prašymus panaikinti teismo sprendimą taikant viešo paskelbimo procedūrą (ZPO 946 ir kiti straipsniai) prasideda tą dieną, kai pareiškėjas sužino apie naikintiną sprendimą (ZPO 958 straipsnio 1 dalies 2 sakinys).

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? Ar šis termino pratęsimas taikomas net tada, kai termino pradžia apibrėžta ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Kai terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba valstybinę švenčių dieną, ši diena nėra įskaičiuojama ir terminas baigiasi po tos dienos einančią darbo dieną.

viršųviršų

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena ar yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Kadangi Vokietijoje tokių teritorijų nėra, specialios taisyklės nėra taikomos. Dėl to Vokietijos civilinio proceso kodeksas nepratęsia terminų asmenims, kurie gyvena toli nuo jurisdikcijos vietos. Tačiau pagal ZPO 141 straipsnio 1 dalį teismas gali nuspręsti nereikalauti, kad šalis pati atvyktų, kai dėl didelio atstumo tarp gyvenamosios vietos ir teismo tai nebūtų protinga. Atsižvelgiant į šių dienų išplėtotą transporto infrastruktūrą, keli šimtai kilometrų nėra laikomi dideliu atstumu, tačiau kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, ir, pvz., šalies sveikatos būklė gali būti esminė aplinkybė.

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena ar yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena ar yra užsienyje?

Žr. atsakymą į 7 klausimą.

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Vokietijos civilinė teisė ir civilinio proceso teisė nustato tokius terminus, pavyzdžiui:

viršųviršų

  1. Pagal ZPO 957 straipsnio 2 dalį ir 958 straipsnį ieškinys panaikinti teismo sprendimą turi būti pateikiamas per vieną mėnesį.
  2. Pagal ZPO 1059 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip, arbitražo sprendimai gali būti ginčijami pateikiant prašymą juos panaikinti. Šis prašymas teismui pateikiamas per tris mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.
  3. ZPO 586 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas lengvatinis vieno mėnesio terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią šalis sužinojo apie teismo sprendimo dėl ieškinių panaikinti teismo sprendimą arba atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris baigtas priėmus vykdytiną galutinį teismo sprendimą, panaikinimo pagrindus.
  4. Teismas taip pat gali nustatyti terminą pateikti ieškinius ZPO 494a straipsnio 1 dalyje (nepriklausoma įrodymų rinkimo procedūra) ir 926 straipsnio 1 dalyje (areštas) numatytais atvejais.
  5. Kai nuomininkas nesutinka su padidintu nuomos mokesčiu pasibaigus dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai gautas pranešimas apie padidintą nuomos mokestį, Civilinio kodekso 558b straipsnio 2 dalyje yra numatyta teisė savininkui per papildomus tris mėnesius pateikti prašymą išduoti leidimą padidinti nuomos mokestį.
  6. Kai darbuotojas siekia panaikinti jo atleidimą iš darbo, pagal Atleidimo iš darbo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jis turi per tris savaites pateikti ieškinį Darbo ginčų teismui. Praleidus šį terminą daroma prielaida, kad aktas, kuriuo remiantis asmuo atleidžiamas iš darbo, įsigalioja.

10. Ar esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Paprastai atvykimo į teismą laiką ir datas nustato teismas, nors jo nuožiūros teisę riboja pareiga paspartinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti į teismą atvykti šeštadieniais, sekmadieniais arba oficialiomis švenčių dienomis galima tik esant išimtinėms aplinkybėms.

viršųviršų

Priimant šaukimus į teismą, kai teisinis atstovavimas yra būtinas, pranešimas turi būti įteikiamas mažiausiai prieš vieną savaitę. Pranešimo įteikimo terminas kitais atvejais yra trys dienos; šie terminai gali būti sutrumpinti tik jeigu šalys dėl to sutinka, vienai iš jų pateikus prašymą.

Pagal ZPO 141 straipsnio 1 dalį teismas prašo abi šalis atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, kai to reikia bylos faktams nustatyti. Tačiau kai šalis gyvena toli, teismas gali panaikinti reikalavimą atvykti, jeigu neprotinga tikėtis, kad asmuo keliaus didelį atstumą (plg. 8 klausimą), arba yra kitų svarbių priežasčių. Pagal ZPO 141 straipsnio 1 dalį „bet kurie kiti svarbūs pagrindai“ – tai visos svarbios šalies priežastys, įskaitant, pvz., ligą, suplanuotas atostogas, viršvalandinį darbą arba tikėtinas psichologines problemas, atsirandančias dėl netikėto susitikimo su kita šalimi.

Be to, pagal ZPO 227 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad teismas atšauktų arba atidėtų reikalavimą atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, jeigu šalis pateikia prašymą, kuriame nurodo „svarbias priežastis“. Atsižvelgiant į šią nuostatą, faktai, kad šalis neatvyko dėl nepateisinamos priežasties arba nepasirengė, nenurodžiusi jokios priežasties, nėra laikomi svarbiais pagrindais. Svarbios priežastys yra šaukimų į teismą paskelbimo terminų nesilaikymas, būtinas teisinio atstovo pakeitimas, liudytojo, teisinio atstovo arba šalies liga, arba tai, kad šalis negali atvykti į teismo posėdį dėl artimojo giminaičio mirties. Teismas gali reikalauti, kad svarbūs pagrindai pateikiant prašymą atidėti bylos nagrinėjimą būtų patvirtinti, ir šie pagrindai artėjant nustatytai prašymo pateikimo datai turi būti vis kritiškiau tiriami. Net jeigu teismo atostogos buvo panaikintos, ZPO 227 straipsnio 3 dalyje didesnė laisvė yra suteikiama, kai šalis prašo atidėti terminą nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

viršųviršų

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Kadangi nėra taisyklių, pagal kurias toli gyvenančioms šalims būtų pratęsiami terminai, Vokietijos teisės sistemoje nėra kliūčių pripažinti, kad tokios nuostatos gali būti nustatytos kitur.

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Terminų nesilaikymas gali sukelti įvairių teisinių pasekmių, pavyzdžiui:

  1. Pagal ZPO 296 straipsnio 1 dalį nauji prašymai, pateikti pasibaigus terminui, yra priimtini tik jeigu teismas įsitikina, kad tokių prašymų priėmimas neužvilkins ginčo sprendimo, arba jeigu šalis tinkamai pagrindžia pavėluotą tokių prašymų pateikimą. Pagal šias nuostatas atmesti prašymai lygiai taip pat negali būti pateikiami apeliacinei institucijai (ZPO 531 straipsnio 1 dalis).
  2. Kai rašytiniame parengiamajame teismo posėdyje pagal ZPO 276 straipsnį atsakovas per dvi savaites nuo ieškinio pareiškimo įteikimo dienos nenurodo, kad jis yra pasirengęs gintis nuo ieškinio, sprendimas dėl jo yra priimamas už akių, kai to prašo ieškovas (ZPO 276 straipsnio 1 dalies 1 sakinys, 276 straipsnio 1 dalies 1 sakinys, 276 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 3 dalis).
  3. Kai skolininkas mokėjimo vykdomojo rašto procedūros metu praleidžia nutarties apmokėti skolą apskundimo terminą (ZPO 692 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 694 straipsnis), kreditoriui pateikus prašymą yra priimamas vykdomasis raštas (ZPO 699 straipsnio 1 dalies 1 sakinys).
  4. Kai nesilaikoma skundo pateikimo termino, sprendimas tampa teisiškai privalomas (ZPO 705 straipsnis). Tai taip pat taikoma nesilaikant termino, per kurį galima pateikti prieštaravimą dėl sprendimo už akių arba vykdomojo rašto. (Proceso požiūriu prieštaravimas nėra skundas, nes jį nagrinėja ta pati institucija, o ne aukštesnės instancijos institucija).
    Nesilaikant termino pateikti skundo, skundo dėl teisės klausimo arba tolesnio skundo įrodymus, lemia tai, kad skundas atmetamas kaip nepriimtinas (plg. ZPO 522 straipsnio 1 dalį, 552 straipsnio 1 dalį, 577 straipsnio 1 dalį).
  5. Ta pati taisyklė taikoma atnaujintiems prašymams leisti pateikti apeliacinį skundą (ZPO 544 straipsnio 2 dalis).

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Pasibaigus terminui šalis gali pasinaudoti šiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis, susijusiomis su atsakyme į 12 klausimą nurodytomis pasekmėmis:

viršųviršų

  1. ZPO 296 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais šalis turi galimybę atsiprašyti už vėlavimą (žr. pirmiau). Šiuo atveju teismas gali paprašyti šalies paaiškinti, kodėl ji nėra atsakinga už termino nesilaikymą. Jeigu paaiškinimas yra priimtinas, teismas turi atsižvelgti į prašymą, pateiktą praleidus terminą.
  2. Šalis, kuriai įteikiamas už akių priimtas teismo sprendimas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo (ZPO 338 straipsnis). Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, t. y. pateiktas teisinga forma ir tinkamu laiku (ZPO 339 ir 340 straipsniai), ir pagrįstas, tariama, kad byla pradedama nagrinėti nuo to etapo, kuris buvo prieš pasibaigiant terminui (ZPO 342 straipsnis).
  3. Taip pat galima pateikti apeliacinį skundą dėl vykdomojo rašto, kuris priimtas mokėjimo vykdomojo rašto bylos nagrinėjimo metu, nes ZPO 700 straipsnyje vykdomieji raštai yra prilyginami už akių priimtiems teismo sprendimams.
  4. Apeliacinių skundų ir prieštaravimų pateikimo terminai yra laikomi lengvatiniais terminais. Jeigu šaliai užkertamas kelias laikytis lengvatinių terminų, ji gali prašyti taikyti restitutio in integrum (ZPO 233 ir kiti straipsniai). Tai turi būti daroma laikantis atitinkamos formos ir per nustatytą terminą (ZPO 234 straipsnis ir 236 straipsnio 1 dalis). Faktai, dėl kurių buvo praleistas terminas, turi būti paaiškinti ir priimtini (ZPO 236 straipsnio 2 dalis). Neįvykdyti veiksmai, pvz., apeliacinio skundo pateikimas, turi būti atlikti per prašymo pateikimo terminą.
  5. Prašymą taikyti restitutio in integrum taip pat galima pateikti pasibaigus skundo, skundo dėl teisės klausimo arba papildomo skundo pateikimo terminui.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 29-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė