Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Čekija

Naujausia redakcija: 16-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Čekija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys; 1.
1.a) materialinės teisės terminai 1.a)
1.b) procesinės teisės terminai 1.b)
1.c) ieškinio senaties terminai 1.c)
1.d) įgyjamosios senaties terminai 1.d)
2. Įvairių nedarbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas. 2.
3. Kokios yra taikomos bendrosios terminų taisyklės nagrinėjant įvairias civilines bylas? 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo arba formalumo atlikimo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)? 4.
4.a) Ar galima įvykį, nuo kurio prasideda termino eiga, paveikti arba pakeisti taikant perdavimo būdą arba dokumentų įteikimą (asmeniškas įteikimas, kurį atlieka kurjeris arba pašto tarnyba)? 4.a)
5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti: 5.
5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos? 5.b)
5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada pasibaigia tokie terminai? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos 1), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena / yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena / yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena / yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena / yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar gali teismai, esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims, sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys;

Įgyjamosios ir ieškinio senaties terminus nustato Čekijos materialinė teisė. Toliau pateikiamo Civilinio kodekso 122 straipsnyje yra nustatytos bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės (kurios taikomos įgyjamosios ir ieškinio senaties terminams, tačiau netaikomos procesinės teisės terminams). Konstitucijoje nėra nuostatų dėl procesinių terminų taisyklių civilinėse bylose.

Tarp materialinės teisės nustatytų terminų pabaigos (pareiga turi būti įvykdoma iki paskutinės termino dienos, priešingu atveju taikomos įstatymo dėl ieškinio senaties nuostatos) ir procesinės teisės terminų pabaigos, pvz., apeliacinis skundas turi būti perduodamas paštui ne vėliau kaip paskutinę termino dieną, yra skirtumų.

1.a) materialinės teisės terminai

Civilinio kodekso (įstatymo Nr. 40/1964 (bendrasis įstatymas)) 122 straipsnis – bendroji terminų skaičiavimo taisyklė:

  1. Dienomis skaičiuojamas terminas prasideda kitą dieną po įvykio, kuriuo apibrėžta termino pradžia. Pusę mėnesio sudaro penkiolika dienų.
  2. Savaitėmis, mėnesiais arba metais skaičiuojamas terminas pasibaigia tą dieną, kurios pavadinimas arba skaičius yra toks pats kaip ir diena, nuo kurios terminas buvo pradėtas skaičiuoti. Jeigu mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.
  3. Jeigu paskutinė termino diena yra šeštadienis, sekmadienis arba valstybinės šventės diena, termino pabaigos diena yra po jos einanti darbo diena.
1.b) procesinės teisės terminai

Civilinio proceso kodekso (įstatymas Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 55 ir tolesni straipsniai:

viršųviršų

Terminai

55 straipsnis

Jeigu šiame kodekse nenustatytas procesinių veiksmų atlikimo terminas, prireikus jį nustato senato pirmininkas. Tokį terminą senato pirmininkas gali pratęsti.

56 straipsnis

  1. Terminas nepradedamas skaičiuoti, jeigu asmuo prarado galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą arba atlikti teisinius veiksmus teisme, arba jeigu teismas nusprendė, kad asmeniui turi atstovauti teisinis atstovas (23 straipsnis).
  2. Jeigu bylos nagrinėjimo metu į ją įsitraukia kita šalis, teisinis atstovas arba globėjas, jiems taikomi terminai pradedami skaičiuoti nuo šių asmenų įsitraukimo į bylą dienos.

57 straipsnis

  1. Aplinkybių, su kuriomis buvo susieta termino pradžia, atsiradimo diena nėra įskaičiuojama į terminą; tai nėra taikoma, jeigu terminas nustatytas valandomis.
  2. Savaitėmis arba metais skaičiuojami terminai pasibaigia tą pačią dieną, kurią atsirado aplinkybės, su kuriomis buvo susieta termino skaičiavimo pradžia. Jeigu termino pabaiga tenka mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu paskutinė termino diena yra šeštadienis, sekmadienis arba valstybinės šventės diena, paskutinė termino diena yra pirma po to einanti darbo diena. Valandomis nustatyti terminai pasibaigia tą pačią valandą, kurią įvyko faktas, su kurio atsiradimu buvo susieta termino pradžia.
  3. Terminas nėra pažeidžiamas, jeigu paskutinę termino dieną veiksmas atliekamas teisme arba dokumentas perduodamas institucijai, kuri turi pareigą jį pristatyti.

58 straipsnis

viršųviršų

  1. Teismas pateisina termino nesilaikymą, jeigu bylos šalis arba jos atstovas pažeidė terminą dėl pateisinamų priežasčių ir dėl to negalėjo atlikti veiksmų, kuriuos jis turėjo teisę atlikti. Tokiu atveju per penkiolika dienų nuo to momento, kai priežastis nustojo egzistuoti, reikia pateikti pareiškimą, prie kurio pridedamas dėl svarbių priežasčių nepateiktas dokumentas.
  2. Teismas gali priimti per vėlai pateiktą bylos šalies dokumentą, jeigu nurodomos pateisinamos termino praleidimo priežastys.
1.c) ieškinio senaties terminai

Civilinio kodekso (įstatymo Nr. 40/1964 (bendrasis įstatymas)) 101 ir tolesni straipsniai:

101 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai tolesnės nuostatos nustato kitaip, ieškinio senaties terminas yra treji metai, jis pradedamas skaičiuoti nuo galimybės įgyvendinti teisę pirmą kartą dienos.

102 straipsnis

Dėl teisių, kurias pirmiausia reikalauja pripažinti fizinis arba juridinis asmuo, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai teisė buvo pareikšta tokiu būdu.

103 straipsnis

Jeigu šalys susitarė dėl skolos grąžinimo dalimis, ieškinio senaties terminas, taikomas asmens dalimis mokamai skolai, prasideda nuo dienos, kurią turi būti sumokėtos įmokos. Jeigu visa skola neapmokama dėl vienos įmokos nesumokėjimo (565 straipsnis), ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią skolininkas nesumokėjo skolos grąžinimo įmokos.

104 straipsnis

neteko galios

105 straipsnis

viršųviršų

Kai teisėtas įpėdinis reikalauja perduoti palikimą (485 straipsnis), ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama paveldėjimo byla, tampa galutinis ir neskundžiamas.

106 straipsnis

  1. Ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta per dvejus metus nuo dienos, kurią nuostolių patyręs asmuo sužinojo apie nuostolius ir atsakingą asmenį.
  2. Ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta ne vėliau kaip po trejų metų ir, kai nuostoliai buvo sukelti tyčia, per dešimt metų nuo tos dienos, kurią buvo sužinota apie atsiradusius nuostolius; ši taisyklė nėra taikoma dėl sveikatai sukeltos žalos.
  3. Jeigu nuostoliai buvo sukelti pažeidus teisinę pareigą ir tai lėmė korupciją, ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta ne vėliau kaip per trejus metus nuo to momento, kai nuostolių patyręs asmuo sužinojo apie nuostolius ir atsakingą asmenį, ir vėliausiai per dešimt metų nuo korupcinių veiksmų atlikimo dienos.

107 straipsnis

  1. Ieškinio teisė reikalauti grąžinti turtą, kuris buvo gautas nepagrįsto praturtėjimo atveju, išnyksta per dvejus metus nuo tos dienos, kurią teisę turintis asmuo sužinojo apie nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstai praturtėjusį asmenį.
  2. Ieškinio teisė reikalauti grąžinti turtą, kuris buvo gautas nepagrįsto praturtėjimo atveju, išnyksta ne vėliau kaip per trejus metus ir, jeigu tai tyčinis nepagrįstas praturtėjimas, ne vėliau kaip per dešimt metų, kai apie tai buvo sužinota.
  3. Jeigu panaikintos arba negaliojančios sutarties šalys turi pareigą grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sudarytą sutartį, teismas į prašymą dėl ieškinio senaties termino atsižvelgs tik tuo atveju, jeigu kita šalis taip pat gali pateikti prašymą dėl ieškinio senaties terminų.

108 straipsnis

viršųviršų

Ieškinio teisės, susijusios su transporto priemonėmis, išnyksta per vienerius metus, išskyrus atvejus, kai reikalaujama nuostolių atlyginimo iš transporto priemonių savininkų.

109 straipsnis

Ieškinio teisės, susijusios su servitutais, išnyksta, išskyrus atvejus, kai jomis buvo naudojamasi dešimt metų.

110 straipsnis

  1. Galutiniu ir neapskundžiamu teismo ar kitos institucijos sprendimu nustatytai teisei taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pareigą turinti šalis turėjo ją įvykdyti pagal sprendimą. Teisei, kurios pagrįstumą ir sumą skolininkas pripažino raštu, taikomas dešimties metų senaties terminas nuo jos rašytinio pripažinimo; tačiau, jeigu rašytiniame pripažinime buvo nurodytas pareigos atlikimo laikotarpis, ieškinio senaties terminas prasideda nuo šio laikotarpio pasibaigimo.
  2. Toks pats ieškinio senaties terminas taip pat taikomas ir tuo atveju, kai teismo sprendimu arba skolininkui patvirtinus skola grąžinama sumokant dalines įmokas; ieškinio senaties terminas, kai skola mokama dalimis, pradedamas skaičiuoti nuo įmokų sumokėjimo. Jeigu visa skola negrąžinama nesumokėjus vienos įmokos (565 straipsnis), dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai nebuvo sumokėta įmoka.
  3. Ieškinio teisė į palūkanas ir pakartotinį pareigos atlikimą išnyksta per trejus metus; tačiau jeigu ši teisė buvo patvirtinta galutiniu ir neapskundžiamu teismo sprendimu arba raštu pripažinta, šis ieškinio senaties terminas taikomas tik teisei dėl palūkanų ir pakartotinio pareigos atlikimo, kuri buvo patvirtinta galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu arba raštu pripažinta.

Komercinio kodekso (įstatymo Nr. 519/1991 (bendrasis įstatymas)) 397 straipsnis nustato bendrą 4 metų įgyjamosios senaties terminą šio kodekso reglamentuojamiems ginčams.

viršųviršų

Išskyrus atvejus, kai šis kodeksas, atsižvelgiant į konkrečias teises, nustato kitaip, ieškinio senaties terminas yra ketveri metai.

1.d) įgyjamosios senaties terminai

Civilinio kodekso (įstatymo Nr. 40/1964 (bendrasis įstatymas)) 134 straipsnis:

  1. Teisėtas valdytojas tampa daikto savininku, jeigu jis nepertraukiamai valdo kilnojamąjį daiktą ne trumpiau kaip trejus metus ir nekilnojamąjį daiktą – ne trumpiau kaip dešimt metų.
  2. Daiktai, kurie negali būti nuosavybės objektu arba kurių savininkais gali būti tik valstybė arba kiti teisės subjektai, nurodyti įstatyme (125 straipsnis), negali būti įgyjami šiuo būdu.
  3. 1 dalyje nurodytas terminas apima ir laikotarpį, kuriuo daiktą valdė teisėtas ankstesnis savininkas.
  4. Nuostatos, reglamentuojančios įgyjamosios senaties termino eigą, atitinkamai taikomos ir 1 dalyje nustatytų terminų skaičiavimo pradžiai ir eigai.

2. Įvairių nedarbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Valstybinių švenčių įstatymas Nr. 245/2000 (bendrasis įstatymas):

sausio 1 d. Čekijos nepriklausomybės atkūrimo diena; Naujųjų metų diena;

Velykų antroji diena;

gegužės 1 d. tarptautinė darbo diena;

gegužės 8 d. Išsilaisvinimo diena;

liepos 5 d. Šv. Kirilo ir Metodijaus diena;

liepos 6 d. Jano Huso diena;

rugsėjo 28 d. Šv. Vaclovo diena (Čekijos valstybingumo diena);

spalio 28 d. Nepriklausomos Čekoslovakijos Respublikos diena;

viršųviršų

lapkričio 17 d. Kovos dėl laisvės ir nepriklausomybės diena;

gruodžio 24 d. Kūčios;

gruodžio 25 d. Kalėdos;

gruodžio 26 d. Kalėdų antroji diena.

3. Kokios yra taikomos bendrosios terminų taisyklės nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Žr. atsakymą 1 b.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba formalumą, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo arba formalumo atlikimo terminas, t. y. nuo kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

Paprastai terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tam tikro įvykio.

4.a) Ar galima įvykį, nuo kurio prasideda termino eiga, paveikti arba pakeisti taikant perdavimo būdą arba dokumentų įteikimą (asmeniškas įteikimas, kurį atlieka kurjeris arba pašto tarnyba)?

Ne.

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti:

5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą?

Žr. atsakymą į 4 a klausimą.

[Ar visų terminų skaičiavimo pradžia priklauso nuo to, ar gavėjas sužinojo apie tam tikrą veiksmą arba jo atlikimą. Jeigu taip, kaip pasireiškia šis priklausymas?]

Apie terminus dėl nuostolių atlyginimo žr. Civilinio kodekso (įstatymo Nr. 40/1964 (bendrasis įstatymas)) 106 straipsnį:

viršųviršų

106 straipsnis

  1. Ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta per dvejus metus nuo tos dienos, kurią nuostolių patyręs asmuo sužinojo apie nuostolius ir atsakingus asmenis.
  2. Ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta ne vėliau kaip po trejų metų ir, jeigu nuostoliai buvo sukelti tyčia, per dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo sužinota apie atsiradusius nuostolius; ši taisyklė netaikoma dėl sveikatai sukeltos žalos.
  3. Jeigu nuostoliai buvo sukelti pažeidus teisinę pareigą ir tai lėmė korupciją, ieškinio teisė į nuostolių atlyginimą išnyksta ne vėliau kaip per trejus metus nuo to momento, kai nuostolius patyręs asmuo sužinojo apie nuostolius ir atsakingą asmenį, ir vėliausiai per dešimt metų nuo korupcinių veiksmų atlikimo dienos.

Pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 204 straipsnį apeliacinis skundas turi būti pateikiamas per 15 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo.

204 straipsnis

  1. Apeliacinis skundas gali būti pateikiamas per penkiolika dienų nuo rašytinio teismo sprendimo vykdomojo rašto įteikimo. Jeigu teismas priima pataisytą nutartį dėl galutinio sprendimo, apeliacinis terminas pradedamas iš naujo skaičiuoti nuo tada, kai pataisyta nutartis tampa galutinė ir neskundžiama.
  2. Apeliacinis skundas yra laikomas pateiktu laiku, jeigu jis buvo pateiktas praleidus penkiolikos dienų terminą dėl to, kad apeliacinį skundą asmuo pateikė remdamasis neteisinga teismo pateikta informacija dėl apeliacinio skundo. Jeigu sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, apeliacinio skundo pateikimo terminas arba teismas, kuriam turi būti pateiktas apeliacinis skundas, arba jeigu sprendime nurodyta neteisinga informacija, kad sprendimo apskųsti negalima, apeliacinis skundas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tokio sprendimo įteikimo dienos.
  3. Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo terminą nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Terminas neatnaujinamas tuo atveju, kai apskundžiamas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, negaliojimo ar nebuvimo; 2 dalies antrojo sakinio nuostata šiais atvejais netaikoma.

Sprendimas ieškovo naudai neatvykus atsakovui pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 153b straipsnį:

viršųviršų

153b straipsnis

  1. Jeigu ieškinys ir šaukimas į teismą buvo įteikti tinkamai ir asmeniškai (45 straipsnis) pristatyti atsakovui ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų arba, 118b straipsnyje nurodytu atveju, likus trisdešimčiai dienų iki teismo posėdžio dienos, jeigu atsakovas buvo informuotas apie neatvykimo į teismą pasekmes ir jeigu jis be pateisinamų priežasčių neatvyksta į pirmąjį teismo posėdį ir laiku neatsiprašo, ieškinyje pateikti ieškovo teiginiai dėl esminių ginčo aplinkybių laikomi neginčijamais; šiuo pagrindu teismas gali ieškovo prašymu išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą ieškovo naudai.

Mokėjimo vykdomasis raštas pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 172 straipsnį:

172 straipsnis

  1. Teismas gali priimti mokėjimo vykdomąjį raštą net be aiškaus ieškovo prašymo ir neišklausęs atsakovo, jeigu skunde yra teisė į piniginį reikalavimą ir tokia teisė kyla iš ieškovo nurodytų faktų. Mokėjimo vykdomajame rašte atsakovui nurodoma per penkiolika dienų nuo mokėjimo vykdomojo rašto gavimo sumokėti ieškovui priklausančią sumą ir padengti bylinėjimosi išlaidas arba per tą patį laikotarpį teisme, kuris priėmė mokėjimo vykdomąjį raštą, pareikšti nesutikimą.
  2. Mokėjimo vykdomojo rašto priimti negalima, jeigu:
    1. senatas turi svarstyti bylą ir priimti sprendimą joje;
    2. nežinoma apytikrė atsakovo buvimo vieta;
    3. mokėjimo vykdomąjį raštą reikia įteikti užsienyje esančiam atsakovui.
  3. Jeigu teismas nepriima mokėjimo vykdomojo rašto, jis priima sprendimą dėl bylos nagrinėjimo išklausant bylos šalis.

Pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 233 straipsnį taip pat galima pateikti ieškinį dėl bylos nagrinėjimo iš naujo. Terminas tokiam ieškiniui pateikti yra 3 mėnesiai nuo tos dienos, kurią ieškinį pateikiantis asmuo sužinojo apie priežastis, dėl kurių byla gali būti nagrinėjama iš naujo, arba nuo to momento, kai jis galėjo remtis minėtomis priežastimis; tačiau šis terminas negali trukti ilgiau nei trys mėnesiai nuo to momento, kai ginčijamas sprendimas tapo galutinis ir neskundžiamas.

viršųviršų

Pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/163 (bendrasis įstatymas)) 234 straipsnį taip pat galima pateikti ieškinį dėl negaliojimo. Jį galima pateikti per 3 mėnesius nuo ginčijamo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 240 straipsnį galima pateikti regresinį ieškinį. Jį galima pateikti per 2 mėnesius nuo apeliacinio teismo sprendimo įteikimo dienos.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos?

Į jį įeina kalendorinės dienos, tačiau jeigu terminas baigiasi šeštadienį arba sekmadienį, žr. atsakymą į 6 klausimą.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi atlikti veiksmą arba dokumentas jam įteikiamas 2005 m. balandžio 4 d., pirmadienį, ir reikalaujama pateikti atsakymą per 14 dienų nuo dokumento įteikimo, ar tai reiškia, kad jis turi atsakyti iki:

i) pirmadienio, balandžio 18 d. (kalendorinės dienos)

14 dienų galima suvokti kaip 2 savaites, dėl to šiuo atveju taikomas toliau pateikiamas straipsnis.

Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 57 straipsnis:

2) Savaitėmis arba metais skaičiuojami terminai pasibaigia tą pačią dieną, kurią atsirado aplinkybės, su kuriomis buvo susieta termino skaičiavimo pradžia. Jeigu termino pabaiga tenka mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu paskutinė termino diena tenka šeštadieniui, sekmadieniui arba valstybinės šventės dienai, paskutinė termino diena yra pirma po to einanti diena. Valandomis nustatyti terminai pasibaigia tą pačią valandą, kurią įvyko faktas, su kurio atsiradimu buvo susieta termino pradžia.

viršųviršų

5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Aiškinant Civilinio kodekso 122 straipsnio 2 dalį, terminas prasideda kitą dieną po to įvykio, kuriuo apibrėžta termino pradžia (aiškiai apibrėžta yra tik termino pabaiga) – žr. atsakymą 1 a.

5.d) Kada pasibaigia tokie terminai?

Žr. 1 a atsakymą, Civilinio kodekso 122 straipsnio 2 dalis.

Ar yra kokių nors terminų pradžios skaičiavimo atskaitos taškų, kurie išimtinai ar ypatingai taikomi tam tikrų rūšių civilinėse bylose?

Ne.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos?

Taip (Civilinio kodekso 122 straipsnio 3 dalis).

Ar šis termino pratęsimas taikomas net tada, kai termino pradžia apibrėžta ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Taip.

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios, teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos 1), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena / yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena / yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Ši situacija nėra susijusi su Čekija.

viršųviršų

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena / yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba kurie gyvena / yra užsienyje?

Ši situacija nėra susijusi su Čekija.

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo pateikimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Ne. Dėl įprastinio termino apeliaciniam skundui pateikti žr. 5 a atsakymą.

10. Ar gali teismai, esant būtinumui arba kitoms svarbioms priežastims, sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Ne.

Šaukimo į teismą institutą reglamentuoja toliau pateikiami Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) straipsniai:

115 straipsnis

2) Šaukimas į teismą byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiamas tokiu laiku, kad jie turėtų pakankamai laiko pasirengti, paprastai suteikiama ne mažiau kaip dešimt dienų pasirengti byloms, nurodytoms 118b straipsnyje, ir ne mažiau kaip trisdešimt dienų iki teisminio bylos nagrinėjimo posėdžio dienos.

118b straipsnis

1) Bylos šalys su nagrinėjama byla susijusius faktus gali nurodyti ir įrodymus, pagrindžiančius minėtus faktus, pateikti ne vėliau kaip iki pirmojo teisminio bylos nagrinėjimo posėdžio pabaigos bylose dėl asmens apsaugos pagal Civilinį kodeksą; bylose dėl uždraudimo viešai paskelbti informaciją, pvz., piktnaudžiavimas teise laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, žodžio laisve ir spaudos laisve, ir galimas piktnaudžiavimas trečiųjų asmenų teisių apsauga, susijusia su žiniasklaidos priemonėmis; ginčuose, kylančiuose iš bankroto ir kompromisinio susitarimo teisinių santykių; bylose dėl faktų, susijusių su ekonominės konkurencijos ginčais, faktų, susijusių su ginčais dėl teisių, kurios buvo pažeistos arba kurioms buvo sukelta grėsmė dėl nesąžiningos konkurencijos, apsaugos, faktų ginčuose, kylančiuose dėl komercinės paslapties teisių, kurios buvo pažeistos arba kurioms buvo sukelta grėsmė, ir kitose įstatymų nurodytose bylose. Į vėliau pateiktus faktus ir įrodymus neatsižvelgiama. Tai nėra taikoma, jeigu faktais arba įrodymais siekiama sukelti abejonių dėl pateiktų įrodymų priemonių, kurios įvyko (atsirado) po pirmojo teisminio bylos nagrinėjimo, patikimumo arba jeigu bylos šalis ne dėl savo kaltės negalėjo pateikti įrodymų laiku.

2) Byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiamuose šaukimuose atvykti į pirmąjį bylos nagrinėjimo posėdį turi būti išaiškintos jų pareigos pagal šio straipsnio 1 dalį ir šių pareigų neįvykdymo teisinės pasekmes.

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Ši situacija nėra susijusi su Čekija.

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Materialinės teisės (paprastai) terminų nesilaikymas lemia tai, kad teisei taikomos įstatymų nuostatos dėl ieškinio senaties arba ši teisė apribojama. Tai reiškia, kad remiantis įstatymais teisės negalima įgyvendinti.

Nesilaikant procesinės teisės terminų, teisė išnyksta.

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Apie procesinius teisės terminus žr. 1 b atsakymą, Civilinio proceso kodekso (įstatymo Nr. 99/1963 (bendrasis įstatymas)) 58 straipsnis. Materialinės teisės terminų (apibrėžtų Civiliniame kodekse) atveju teisinių teisių gynimo priemonių nėra.

Papildoma informacija

________________________

1 Pavyzdžiui: Portugalijai priklausančios Azorų ir Maderos salos, Prancūzijai priklausantys užjūrio departamentai ir teritorijos, Ispanijai priklausančios Kanarų salos ir t. t.

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė