Europos Komisija > ETIT > Procesiniai terminai > Austrija

Naujausia redakcija: 28-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Procesiniai terminai - Austrija

 

TURINIO LENTELE

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys 1.
2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas 2.
3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas? 3.
4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumus, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumų tvarkymo terminas, t. y. kada prasideda termino eiga (terminus a quo)? 4.
4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti perduodant arba įteikiant dokumentus (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)? 4.a)
5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti? 5.
5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą? 5.a)
5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos? 5.b)
5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais? 5.c)
5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai? 5.d)
6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos? 6.
7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami? 7.
8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje? 8.
9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose? 9.
10. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti? 10.
11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu? 11.
12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų? 12.
13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys? 13.

 

1. Įvairios galutinių terminų, taikomų civilinėse bylose pagal įvairias procesines normas, rūšys

Austrijos teisėje yra nustatyti įvairių rūšių galutiniai terminai.

Visų pirma yra skiriami procesiniai ir materialinės teisės galutiniai terminai. Procesinis galutinis terminas (galutinis terminas veiksmui atlikti) yra galutinis terminas, iki kurio pabaigos bylos šalis arba kitaip su byla susijęs asmuo gali arba privalo atlikti konkretų teisinį veiksmą. Materialinės teisės galutinis terminas yra toks galutinis terminas, iki kurio pabaigos turi įvykti konkretus įvykis, jeigu dėl jo pagal teisės sistemą turi atsirasti tam tikros materialios pasekmės (pvz., galutinis terminas skundui paduoti valdymo bylose pagal Teismų kodekso (ZPO) 454 straipsnį arba galutinis terminas pranešimui perduoti pagal nuomos įstatymą, Teismų kodekso 560 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad laikas, reikalingas dokumentams įteikti paštu, nėra įskaičiuojamas į procesinių terminų eigą (kitaip yra skaičiuojant materialinės teisės galutinius terminus). Tai reiškia, kad procesinio galutinio termino atveju ieškinys yra laikomas tinkamu laiku pareikštu, jeigu jis išsiunčiamas paskutinę nustatyto termino dieną (data yra pašto antspaude), net jeigu jis pasiekia teismą praėjus daug laiko nuo galutinio termino pabaigos.

Teismo arba įstatyme nustatyti galutiniai terminai ir tyrimo galutiniai terminai:

Pagal Austrijos teisę taip pat yra skiriamos situacijos, kai terminas yra tiesiogiai nustatytas įstatyme (pvz., galutinis terminas ieškiniui pareikšti) ir kai terminą nustato teisėjas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., galutinis terminas pateikti užstatą bylos nagrinėjimo išlaidoms padengti). Tyrimo galutiniai terminai yra susiję su abiem situacijomis; šiuo atveju įstatymas nustato tik konkrečias ribas (minimalią ir maksimalią trukmę arba vidutinę trukmę, pvz., Teismų kodekso 257 straipsnio 1 dalis – terminas sušaukti parengiamąjį posėdį).

viršųviršų

Absoliutus galutinis terminas yra apibrėžiamas kaip laikas, kuriuo jie pasibaigia (paprastai tai yra kalendorinė diena); jo pradžia ir trukmė yra laikomi santykiniu galutiniu terminu.

Teisėjas paprastai gali pratęsti galutinius terminus (pratęsiamieji galutiniai terminai). Išimtiniai atvejai, kai įstatymas draudžia pratęsti terminą, yra žinomi kaip nepratęsiamieji arba privalomieji galutiniai terminai (pvz., galutiniai terminai pradėti nagrinėti ieškinius).

Skirtumas tarp keičiamųjų ir nekeičiamųjų galutinių terminų yra pagrįstas tuo, ar įmanoma atkurti ankstesnę padėtį, jeigu nesilaikoma galutinio termino. Paprastai galutinius terminus galima pakeisti, tačiau jeigu atkurti ankstesnę padėtį draudžiama (išimtinė situacija), galutinis terminas yra vadinamas naikinamuoju terminu arba ad hoc galutiniu terminu. Procesiniams naikinamiesiems terminams priklauso galutinis terminas paduoti skundus, susijusius su sprendimo panaikinimu ir proceso atnaujinimu (Teismų kodekso 534 straipsnis).

2. Įvairių ne darbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas

Ne darbo dienos Austrijoje yra šeštadieniai, sekmadieniai, Didysis penktadienis ir valstybinės švenčių dienos: Naujųjų metų diena (sausio 1 d.), Trys karaliai (sausio 6 d.), Velykų antroji diena, Gegužės 1-oji, Kristaus žengimo į dangų šventė, Sekminės, Corpus Christi diena, Žolinė (rugpjūčio 15 d.), Austrijos nacionalinė diena (spalio 26 d.), Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 d.), Nekalto prasidėjimo šventė (gruodžio 8 d.), Kalėdos (gruodžio 25 d.) ir Šv. Stepono diena (gruodžio 26 d.).

viršųviršų

3. Kokios bendrosios terminų taisyklės yra taikomos nagrinėjant įvairias civilines bylas?

Daugumą nuostatų dėl galutinių terminų galima rasti Teismų kodekso (ZPO) 123–129 bei 140–143 straipsniuose ir Teismų organizavimo įstatymo (GOG) 89 straipsnyje.

4. Kai per nustatytą terminą reikia atlikti tam tikrą veiksmą arba sutvarkyti formalumus, kada pradedamas skaičiuoti šio veiksmo atlikimo arba formalumų tvarkymo terminas, t. y. kada prasideda termino eiga (terminus a quo)?

Termino pradžia paprastai yra sprendimo įteikimo momentas, nustatantis arba lemiantis galutinio termino pradžią; kitais atvejais tai yra sprendimo paskelbimo momentas (Teismų kodekso 124 straipsnis).

4.a) Ar galima laiką, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino pradžia, paveikti arba pakeisti perduodant arba įteikiant dokumentus (kai dokumentus asmeniškai įteikia antstolis arba jie įteikiami paštu)?

Ne. Kaip nurodyta 4 klausime, įteikimo diena paprastai yra laikoma įvykiu, lemiančiu procesinio galutinio termino pradžią. Tai nėra susiję su įteikimo būdu.

5. Nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti?

Ribotas terminas pradedamas skaičiuoti įteikus sprendimą, nustatantį arba lemiantį minėto termino pradžią, arba pranešus apie jį.

5.a) Kai šis terminas skaičiuojamas dienomis, ar faktinė veiksmo atlikimo, įvykio, sprendimo priėmimo diena arba dokumento įteikimo ir (arba) vienos šalies pranešimo kitai šaliai apie savo veiksmus diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, įskaičiuojama į šį terminą?

Ne, skaičiuojant ribotą terminą diena, kurią atsitiko įvykis, lėmęs termino pradžią (pvz., atitinkamo dokumento įteikimas), nėra įskaičiuojama į termino eigą.

viršųviršų

Ar laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti kurio nors termino pradžia, kokiu nors būdu priklauso nuo dokumento gavimo arba žinojimo apie veiksmo atlikimą? Jeigu taip, kaip ta priklausomybė pasireiškia?

Ne.

5.b) Kai terminas skaičiuojamas dienomis, ar į nurodytą dienų skaičių įeina kalendorinės dienos, ar tik darbo dienos?

Terminai yra skaičiuojami kalendorinėmis dienomis.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi atlikti veiksmą arba dokumentas jam įteikiamas 2005 m. balandžio 4 d., pirmadienį, ir jis turi pateikti atsakymą per 14 dienų nuo dokumento įteikimo, ar tai reiškia, kad jis turi pateikti atsakymą iki:

i) antradienio, balandžio 19 d. (paskutinė tinkama atsakymo diena yra pirmadienis, balandžio 18 d.).

5.c) Kai toks terminas yra skaičiuojamas mėnesiais arba metais?

Šiais atvejais terminai taip pat yra skaičiuojami kalendorinėmis dienomis.

5.d) Kada pasibaigia tokie galutiniai terminai?

Vienos savaitės, vieno mėnesio arba vienerių metų terminai pasibaigia atitinkamą paskutinę savaitės arba mėnesio termino dieną, kuri sutampa su termino pirmos dienos pavadinimu ir skaičiumi (Teismų kodekso 125 straipsnio 2 dalis). Jeigu atitinkamo termino paskutinis mėnuo tokios dienos neturi (jeigu, pvz., vieno mėnesio terminas prasideda sausio 31 d.), terminas pasibaigia termino paskutinio mėnesio paskutinę dieną (Teismų kodekso 125 straipsnio 2 dalis). Ne darbo dienos neturi įtakos ribotų terminų pradžiai arba trukmei.

viršųviršų

Ar yra nustatyta kokia nors taisyklė, susijusi su terminų, kurie išimtinai arba konkrečiai taikomi tam tikrose civilinėse bylose, pradžia?

Ne.

6. Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba ne darbo dieną, ar jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos?

Taip. Jeigu terminas pasibaigia šeštadienį, sekmadienį, valstybinę švenčių dieną arba Didįjį penktadienį, jis yra pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos.

Ar tokia pratęsimo tvarka taikoma ir tuomet, kai termino pradžia yra susieta su ateityje įvyksiančiu įvykiu?

Taip.

7. Kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra pagrindinėje valstybės narės teritorijoje (t. y. kai valstybę narę sudaro atskiros, pagrindinei šalies teritorijai nepriklausančios teritorijos arba geografiškai atskiros teritorijos), ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų, arba asmenims, kurie gyvena arba yra užsienyje? Jeigu taip, kokiam laikui šie terminai pratęsiami?

Austrijai tai nėra taikoma.

8. Priešingai, kai pareiškimą nagrinėja kompetentinga institucija, kuri yra vienoje iš šių geografiškai atskirų teritorijų, nesančių pagrindinėje teritorijoje, ar šiuo atveju galutiniai terminai yra pratęsiami asmenims, kurie gyvena arba yra vienoje iš minėtų teritorijų arba kurie gyvena arba yra užsienyje?

Austrijai tai nėra taikoma.

viršųviršų

9. Ar yra konkrečių apeliacinio skundo padavimo terminų tam tikrose civilinėse bylose?

Galutinis terminas apeliaciniam skundui paduoti iš esmės priklauso nuo sprendimo rūšies (teismo sprendimas ar nutartis) ir bylos pobūdžio. Civilinėse bylose galutinis terminas vienos rūšies apeliaciniams skundams (Rekurs) paduoti paprastai yra 14 dienų, o kitos rūšies apeliaciniams skundams (Berufung) – keturios savaitės.

10. Ar esant būtinybei arba kitoms svarbioms priežastims teismai gali sutrumpinti atvykimo į teismą terminus arba nustatyti tikslią atvykimo į teismą datą? Priešingai, ar galima šiuos terminus pratęsti?

Teismas paprastai gali pratęsti galutinius terminus. Išimtiniais atvejais, kai įstatymas draudžia pratęsti terminą, jie yra žinomi kaip nepratęsiamieji arba privalomieji galutiniai terminai (pvz., galutinis terminas apeliaciniam skundui paduoti).

Atitinkamos šalys bendru sutarimu gali sutrumpinti visus galutinius terminus, dėl kurių reikia pateikti dokumentinius įrodymus. Teismas gali vienos iš šalių prašymu sutrumpinti galutinį terminą, jeigu pateikiami įrodymai, kad to reikia norint išvengti galimų esminių trūkumų, ir jeigu šalis, kuri privalo laikytis galutinio termino, turi galimybę dalyvauti atitinkamoje teismo byloje per sutrumpintą galutinį terminą (Teismų kodekso 129 straipsnis).

Galutinį terminą galima pratęsti pateikus prašymą, jeigu šalis, pasinaudojanti pratęstu terminu, gali nurodyti neišvengiamas ir labai svarias priežastis, dėl kurių ji negalės teisinių veiksmų atlikti tinkamu laiku, ir ypač jeigu ji, nepratęsus galutinio termino, patirs nepataisomos žalos (Teismų kodekso 128 straipsnio 2 dalis). Galutiniai terminai negali būti pratęsiami bendru šalių sutarimu (Teismų kodekso 128 straipsnio 1 dalis).

viršųviršų

11. Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Ne, nes šiuo atveju svarbiausias klausimas yra susijęs su Austrijos teisme nagrinėjamos bylos išsprendimu tinkamu laiku.

12. Kokios sankcijos taikomos, jei nesilaikoma terminų?

Paprastai teismo procese nustatyto reikalavimo nesilaikanti šalis yra pašalinama iš tolesnio teismo proceso etapo (neigiamas poveikis, Teismų kodekso 144 straipsnis). Esama keleto išimčių, įskaitant Teismų kodekso 289 straipsnio 2 dalį (dėl neatvykimo į teismo posėdį, kuriame nagrinėjami įrodymai, pasekmių) ir Teismų kodekso 491 straipsnį (dėl neatvykimo į apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdį pasekmių).

Uždelstas teismo procesas paprastai nutraukiamas remiantis teisiniais pagrindais, nors kai kuriais atvejais jį galima nutraukti tik remiantis prašymu.

Nesilaikant terminų, be įprastų padarinių, gali atsirasti konkrečios pasekmės. Tai gali būti labai skirtingos pasekmės. Pati svarbiausia konkreti termino nesilaikymo pasekmė yra ta, kad jei viena šalis nesilaiko termino, kita šalis gali prašyti priimti sprendimą pirmajai šaliai nedalyvaujant (Teismų kodekso 396 ir 442 straipsniai). Pavyzdžiui, pagal Teismų kodekso 170 straipsnį abiem šalims neatvykus į teismą byla yra sustabdoma (mažiausiai trims mėnesiams). Santuokos byloje į bylą neatvykus ieškovui ieškinys yra atmetamas, tačiau atsakovo prašymu jo neatsisakoma (Teismų kodekso 460 straipsnio 5 sakinys).

viršųviršų

13. Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti neatvykusios šalys?

Neatvykimo į teismą arba teismo proceso dalį sudarančio veiksmo neatlikimo pasekmes galima panaikinti šiomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis:

  1. grąžinimas į ankstesnę padėtį (Teismų kodekso 146 ff straipsnis);
  2. apeliacinis skundas (Widerspruch) (Teismų kodekso 397a ir 442a straipsniai);
  3. apeliacinis skundas (Berufung) (Teismų kodekso 461 ff straipsnis).
  1. Grąžinimas į ankstesnę padėtį yra teisinis teisių gynimo būdas, taikomas norint apsisaugoti nuo neatvykimo į teismą arba nedalyvavimo atliekant veiksmą, kuriam taikomas galutinis terminas, pasekmių. Šis teisinis teisių gynimo būdas gali būti taikomas tais atvejais, kai šalis arba jos atstovas pareigų nesilaikė dėl nenumatyto arba neišvengiamo įvykio ir šalis arba jos atstovas nėra dėl to kalti, arba jų atsakomybė yra tik nedidelio laipsnio (nesunkus nerūpestingumas) pareigų nesilaikymas. Šis apeliacinis skundas turėtų būti paduotas per dvi savaites nuo kliūties pašalinimo.
  2. Apeliacinis skundas (Widerspruch) yra teisinė teisių gynimo priemonė, skirta teismo sprendimui dėl pareigos nesilaikymo pagal Teismų kodekso 396 ir (arba) 442 straipsnius panaikinti. Paprastai apeliaciniai skundai bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti paduodami per 14 dienų terminą, kuris negali būti pratęstas, nuo pranešimo apie teismo sprendimą dėl pareigos nesilaikymo. Šis skundas paduodamas parengiamojo dokumento forma.
  3. Apeliacinis skundas (Berufung) gali būti paduodamas dėl teismo sprendimo, susijusio su pareigos nesilaikymu, remiantis tuo, kad pareiga buvo įvykdyta, jeigu yra vienas iš negaliojimo pagrindų, nurodytų Teismų kodekso 477 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 sakiniuose (neteisingas pranešimas ir (arba) jeigu byloje dalyvaujančiai šaliai nėra atstovaujama).

« Procesiniai terminai - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė