Europos Komisija > ETIT > Dokumentų įteikimas > Latvija

Naujausia redakcija: 15-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Dokumentų įteikimas - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios normos? 1.
2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai? 2.
3. Kas atsakingas už dokumento įteikimą? 3.
4. Kaip paprastai dokumentas įteikiamas? 4.
5. Kas atsitinka, jeigu dokumento neįmanoma įteikti adresatui asmeniškai (pvz., dėl to, kad jo nėra namuose)? 5.
6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dokumentas buvo įteiktas? 6.
7. Kas būna, jeigu kas nors nepavyksta ir adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymus (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar įstatymų pažeidimas gali būti pašalintas), ar būtina dar kartą mėginti įteikti dokumentą? 7.
8. Ar turiu mokėti už dokumentų įteikimą? Jeigu taip, tai kiek? 8.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios normos?

Dokumentų įteikimas – tai būdas, kuriuo adresatas pagal nacionalinius įstatymus informuojamas apie rašytinį dokumentą arba bylą, suteikiant jam galimybę laiku susipažinti su dokumentu.

Esama konkrečių normų, reglamentuojančių tam tikrų rašytinių dokumentų įteikimą siekiant užtikrinti bylos dalyvių procesines teises ir sudarant lygias galimybes pasinaudoti savo teisėmis. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekse nustatytos šalių teisės ir pareigos, įskaitant jų teisę gauti teismo sprendimų, nutarčių ir kitų su byla susijusių dokumentų kopijas.

2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Fizinis arba juridinis asmuo, ginantis savo pažeistas arba ginčijamas teises, ieškinį pateikia surašydamas prašymą, kuriuo asmuo informuoja teismą apie savo ieškinį. Tai atliekama užpildant ieškinio prašymo formą, kuri pateikiama teismo raštinei arba išsiunčiama teismui paštu.

Civilinio proceso kodekse taip pat nustatyta teismo pareiga dokumentus bylos dalyviams įteikti šiomis priemonėmis:

  1. šalims įteikiant teismo šaukimus;
  2. priešingoms bylos šalims išsiunčiant ieškinio kopijas ir pridėtus dokumentus, o gavus atsakovo atsiliepimą, ieškovui ir trečiosioms šalims persiunčiant šio atsiliepimo kopijas;
  3. bylos šalims pateikiant arba išsiunčiant teismo sprendimų kopijas;
  4. išduodant vykdomuosius raštus ir perduodant juos antstoliams, kai turtas, kurį reikia išieškoti, turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą.

3. Kas atsakingas už dokumento įteikimą?

Paprastai dokumentus įteikia teismai. Tačiau tam tikrais konkrečiai įstatymuose nurodytais atvejais ir teisėjui leidus šaukimas gali būti įteikiamas bylos šaliai, kuri šį šaukimą turi perduoti kitam asmeniui, kviečiamam arba šaukiamam į teismo posėdį. Tokiais atvejais kviečiamas arba šaukiamas asmuo turi parašu patvirtinti šaukimo gavimą, o pasirašyta šaukimo dalis turi būti grąžinama teismui.

viršųviršų

Kai šaukimą įteikiantis asmuo nustato, kad adresato nurodytu namų adresu nėra, šaukimas įteikiamas kitam suaugusiam šeimos nariui, gyvenančiam tuose pačiuose namuose. Jei šaukimą įteikiantis asmuo nustato, kad adresato nėra jo darbo vietoje, šaukimas įteikiamas darbo vietos administratoriui, kad šis perduotų jį adresatui. Pirmiau minėtais atvejais šaukimą gaunantis asmuo toje šaukimo dalyje, kuri skirta gavėjui pasirašyti, turi nurodyti savo vardą, pavardę ir savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas ir nedelsdamas turi perduoti šaukimą adresatui.

Jei šaukimas buvo išsiųstas nustatyta tvarka, laikoma, kad kviečiamas arba šaukiamas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, išskyrus atvejus, kai adresato nėra namuose arba jo buvimo vieta nežinoma. Tokiu atveju šaukimą įteikiantis asmuo aprašo aplinkybes toje šaukimo vietoje, kuri skirta gavėjui pasirašyti, ir nurodo, kur išėjo adresatas ir kada jis turi grįžti, jeigu yra galimybių nustatyti tokią informaciją (Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis).

4. Kaip paprastai dokumentas įteikiamas?

Dažniausiai dokumentas įteikiamas paštu arba tiesiogiai byloje dalyvaujančiam asmeniui (įteikiant teismo sprendimus, šaukimus, kitus teismo dokumentus). Adresatas pasirašo pranešimo formą, kuria patvirtinamas dokumento gavimas. Latvijos įstatymuose taip pat numatyta galimybė įteikti šaukimą telegrama, telefono žinute, faksimile arba naudojantis kurjerio paslaugomis.

5. Kas atsitinka, jeigu dokumento neįmanoma įteikti adresatui asmeniškai (pvz., dėl to, kad jo nėra namuose)?

Jei šaukimą įteikiantis asmuo nustato, kad adresato nurodytu namų adresu nėra, šaukimas įteikiamas kitam suaugusiam šeimos nariui, gyvenančiam tuose pačiuose namuose. Jei šaukimą įteikiantis asmuo nustato, kad adresato nėra jo darbo vietoje, šaukimas įteikiamas darbo vietos administratoriui, kad šis perduotų jį adresatui. Pirmiau minėtais atvejais šaukimą gaunantis asmuo toje šaukimo į teismą dalyje, kuri skirta gavėjui pasirašyti, turi nurodyti savo vardą, pavardę ir savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas ir nedelsdamas turi perduoti šaukimą adresatui.

viršųviršų

6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dokumentas buvo įteiktas?

Kai šaukimą įteikia kurjeris arba kitas byloje dalyvaujantis asmuo, jis turi būti įteikiamas asmeniškai, o į teismą kviečiamas arba šaukiamas asmuo turi pasirašyti ir taip patvirtinti šaukimo gavimą. Pasirašytą šaukimo dalį reikia grąžinti teismui.

Kai šaukimas įteikiamas 5 klausime nurodytomis aplinkybėmis, šaukimą gaunantis asmuo toje šaukimo į teismą dalyje, kuri skirta gavėjui pasirašyti, turi nurodyti savo vardą, pavardę ir savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas ir nedelsdamas turi perduoti šaukimą adresatui.

Toliau nurodomi dokumento įteikimo (gavimo) įrodymai:

  1. išsiuntimo paštu arba perdavimo įrodymai (fiziniams ir juridiniams asmenims);
  2. adresato patvirtinimas, kad teismo dokumentai buvo gauti;
  3. adresato parašas ir data ant pažymos apie gavimą paštu;
  4. adresato parašas ant pranešimo apie bylą formos, specialios formos arba ant bylos protokolo.

7. Kas būna, jeigu kas nors nepavyksta ir adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymus (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar įstatymų pažeidimas gali būti pašalintas), ar būtina dar kartą mėginti įteikti dokumentą?

Kai juridinis asmuo negauna dokumento, tačiau esama įrodymų, kad dokumentas buvo išsiųstas juridinio asmens registruotu adresu, dokumentas laikomas įteiktu.

Fiziniam asmeniui adresuotas teismo šaukimas laikomas įteiktu, jeigu jis buvo įteiktas kuriam nors iš suaugusiųjų šeimos narių, gyvenančių tuose pačiuose namuose kaip ir adresatas. Kai fizinio asmens faktinė gyvenamoji vieta nežinoma arba asmens nėra jo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad asmuo buvo informuotas, kai šaukimas atvykti į teismą buvo paskelbtas oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tai, kad asmens nėra jo gyvenamojoje vietoje arba kad jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, gali nustatyti pašto tarnybos arba prisiekęs antstolis.

Tačiau jeigu bylos šalis nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.

Jei pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymų nuostatų, susijusių su pranešimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir nagrinėjo bylą, teismo sprendimas panaikinamas, o byla pateikiama nagrinėti iš naujo.

(Žr. 5 klausimą)

8. Ar turiu mokėti už dokumentų įteikimą? Jeigu taip, tai kiek?

Civilinio proceso kodekso 40 straipsnyje nustatyta, kad su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos turi būti apmokamos iš anksto. Šias išlaidas turi apmokėti ieškinį pateikianti šalis, išskyrus atvejus, kai valstybė atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Mokesčiai atitinka faktines išlaidas.

Jei dokumentus įteikė prisiekęs notaras arba teismo antstolis, atlyginimas apskaičiuojamas pagal taikomą tarifą, pagal kurį notaras arba antstolis apmokestina procesinių veiksmų vykdymą.

Mokesčiai nėra mokami pirmą kartą įteikiant teismo sprendimo išrašą. Byloje dalyvaujantys asmenys 2 LVL (Latvijos latų) rinkliavą turi sumokėti tik tuomet, kai išrašo prašoma antrą kartą arba kiekvieną papildomą kartą; jeigu teismo sprendimą vykdantis asmuo pameta ar sunaikina vykdomąjį raštą arba jis pavagiamas, dublikato išdavimas kainuoja 5 LVL; dokumento, patvirtinančio teismo sprendimo įsigaliojimą, kai šis sprendimas skirtas užsienio institucijai, išdavimas kainuoja 3 LVL.

« Dokumentų įteikimas - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė